Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva palypėjo laipteliu aukštyn

Publikuota: 2019-10-09
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) kasmet atliekamame pasaulio šalių vertinime pagal bendrą konkurencingumo indeksą šiemet užima 39-ą vietą tarp 141-os vertintų valstybių. Tai vienu laipteliu aukščiau nei praėjusiais metais. Aukščiausiai įvertintas Lietuvos makroekonominis stabilumas, o prasčiausiai – sveikatos, rinkos dydžio ir finansų sistemos sritys.

Pasaulio ekonomikos forumas kasmet atliekamame pasaulio šalių vertinime pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI) Lietuvai šiemet buvo skirta 68,4 balo, pranešė Statistikos departamentas, kuris koordinuoja PEF vertinimą Lietuvoje. BKT skaičiuojamas remiantis įmonių vadovų 12 sričių vertinimais bei svarbiausiais šalies makroekonominiais rodikliais.

Palyginimui, Pasaulio banko verslo sąlygų tyrime „Doing Business 2019“ Lietuva palypėjo į 14-tą iš 16-os vietos tarp vertintų 190 pasaulio valstybių. Tačiau šis tyrimas, kurio naujausia versija bus skelbiama šį rudenį, neapima darbo rinkos reguliavimo, kitų dedamųjų, kurios vertinamos PEF indekse.

PEF vertinime pirmoje vietoje 2019 m., kaip ir praėjusiais metais, įsitvirtinęs Singapūras (84,8 balo), antroje yra JAV (83,7 balo), trečioje – Honkongas (83,1 balo). Estija ir Latvija pakilo viena pozicija ir atitinkamai užima 31 (70,9 balo) ir 41 (67 balai) vietą.

[infogram id=“c373eec1-459a-4d3b-ad7a-061d869668c0“ prefix=“6sP“ format=“interactive“ title=“TOP10 valstybių bendrą konkurencingumo indeksą „]

Iš 12 vertinamų sričių Lietuva geriausiai įvertinta pagal makroekonominį stabilumą (1 vieta) ir informacinių technologijų (IT) naudojimą (12 vieta). Blogiausiai vertinamos sveikatos (85 vieta), rinkos dydžio (76 vieta) ir finansų sistemos (75 vieta) sritys. Palyginti su praėjusiais metais, labiausiai pakilo darbo rinkos vertinimas (8 pozicijomis), institucijų veiklos bei įgūdžių vertinimas (po 7 pozicijas). Labiausiai suprastėjo sveikatos srities vertinimas (8 pozicijomis).

Pagal institucijų veiklos sritį, apimančią šalies institucinės aplinkos vertinimus, pirmauja Suomija, Lietuva yra 34 vietoje, Latvija – 47, Estija – 21. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal terorizmo nebuvimo (1 vieta), žemės tvarkymo kokybės (1 vieta), organizuoto nusikalstamumo nebuvimo (12 vieta) bei akcininkų įtakos valdymui (17 vieta) rodiklių vertinimus.

Žemiausiose vietose Lietuva buvo pagal Vyriausybės reakcijos į pokyčius vertinimus (94 vieta) ir žmogžudysčių skaičių (92 vieta).

Pagal infrastruktūros sritį, apimančią transportavimo ir ryšių kokybės vertinimus, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 39, Latvija – 43, Estija – 45. Aukščiausiai įvertinti Lietuvos infrastruktūros rodikliai: elektrifikavimo lygis (2 vieta), traukinių paslaugų efektyvumas (22 vieta) ir kelių jungiamumas (24 vieta). Žemiausiai įvertintas Lietuvos oro uostų jungčių lygis (87 vieta) ir keleivinių laivų laivybos infrastruktūra (65 vieta).

Pagal informacinių technologijų (IT) naudojimą, pirmoje vietoje yra Pietų Korėja, Lietuva – 12, Latvija – 15, Estija – 16. Lietuva užėmė aukščiausias pozicijas pagal mobiliojo ryšio telefonų abonementų skaičių (8 vieta) ir šviesolaidžio interneto abonementų skaičių (9 vieta). Žemesnėje, t. y. 45 vietoje, Lietuva buvo pagal interneto naudotojų skaičių.

Pagal makroekonominio stabilumo srities rodiklių (metinės infliacijos kitimo ir valstybės skolos dinamikos) vertinimus Lietuva, Latvija ir Estija (iš viso 33 šalys) užėmė 1 vietą.

Silniausia – sveikatos sritis

Sveikatos srities vertinimuose Lietuva užima 85 vietą, o pagal tikėtiną sveikos gyvenimo trukmės rodiklį – 84. Pagal sveikatos srities vertinimus Latvija ir Estija atitinkamai užima 84 ir 52 vietą.

Pagal įgūdžių srities vertinimus, apimančius švietimo lygį bei dabartinės darbo jėgos įgūdžius, pirmoje vietoje yra Šveicarija, Lietuva – 24, Latvija – 22, o Estija – 15. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal vidutinę mokymosi trukmę (10 vieta), tikėtiną mokymosi trukmę (23) ir darbuotojų apmokymo laipsnį (26). Žemiausias vietas Lietuva užėmė pagal galimybės rasti kvalifikuotus darbuotojus (124) ir absolventų gebėjimų (82) rodiklių vertinimus. Pagal šių rodiklių vertinimus pirmas vietas užima atitinkamai JAV ir Šveicarija.

Pagal produkto rinkos vertinimus, apimančius rinkos dydį, mokesčius bei konkurencijos lygį, pirmoje vietoje yra Honkongas, Lietuva – 58, Latvija – 47, Estija – 29. Lietuvoje geriausiai įvertinti prekybos muito tarifai (7 vieta) ir konkurencija paslaugų srityje (20). Žemiausioje vietoje Lietuva buvo pagal tarifų sudėtingumą – 113 vieta.

Pagal darbo rinkos vertinimus, apimančius priėmimo ir atleidimo iš darbo sąlygas bei darbo užmokesčio lankstumą, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 24, Latvija – 28, Estija – 19. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (5 vieta), darbuotojų teises (12) bei moterų ir vyrų atlyginimų santykį (15). Žemiausiai įvertintas buvo darbo mokesčių dydis (131) ir užsieniečių įdarbinimo lengvumas (112).

Pagal finansų sistemos vertinimus, apimančius privataus ir smulkaus bei vidutinio verslo finansavimo galimybes, rinkos kapitalizavimo lygį ir bankų veiklos efektyvumą, pirmoje vietoje yra Honkongas, Lietuva – 75, Latvija – 85, Estija – 52. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal bankų reguliuojamojo kapitalo santykį (28 vieta), neveiksnių paskolų dydį (58) ir rizikos kapitalo prieinamumą (63). Žemiausiai įvertintas Lietuvos kredito deficitas procentais (107), rinkos kapitalizavimas (96), smulkaus bei vidutinio verslo finansavimas (84) ir vidaus kreditavimas privačiam sektoriui (83).

Pagal rinkos dydžio vertinimus pirmoje vietoje yra Kinija, Lietuva – 76, Latvija – 95, Estija – 99. Lietuva pagal prekių ir paslaugų importo dydį užėmė 18 vietą, o pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) – 79 vietą.

Pagal verslo dinamiškumo vertinimus, apimančius verslo pradžios sąlygas, nemokumo reguliavimo sistemą, inovacinių įmonių augimą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva – 45, Latvija – 40, Estija – 27. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal verslo pradžios išlaidas (12 vieta), inovacinių įmonių augimą (26) ir veiklos atsakomybės pasiskirstymą (26). Žemiausiai įvertinta Lietuvos nemokumo reguliavimo sistema (95).

Pagal inovacijų pajėgumų srities vertinimus, apimančius mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lygį, klasterių augimą, patentų išradimams ir prekių ženklų kiekį bei daugiašalį bendradarbiavimą, pirmoje vietoje yra Vokietija, Lietuva – 42, Latvija – 54, Estija – 34. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal prekių ženklo paraiškų kiekį (24 vieta), darbo jėgos įvairovę (33) ir suinteresuotų šalių bendradarbiavimo (33) rodiklius. Žemiausiai įvertinta Lietuvos klasterių plėtra (97 vieta) ir pirkėjo išprusimas (84).

Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2019 m. – 141, 2018 m. – 140, 2017 m. – 137). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 metų.

Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų.

2019 m. tyrime dalyvavo 114 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 45% vadovavo įmonėms, turinčioms 250 ir daugiau darbuotojų, 55% – turinčioms iki 249 darbuotojų. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1–2 balai – neigiamas vertinimas, 3–4 balai – vidutinis, 5–7 balai – teigiamas). 2019 m. PEF indeksų skaičiavimo metodikoje atliko pakeitimus, kurie neturi įtakos rezultatų palyginamumui su 2018 m.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
LLRA kaltina Prezidentūrą bandant priešiškai nuteikti visuomenę lenkų atžvilgiu 2

Valdančiosios koalicijos partnerė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)...

Verslo aplinka
2020.01.20
Kariuomenei už 10 mln. Eur perkami nauji sunkvežimiai AROCS

Kariuomenei perkami nauji specialiosios paskirties sunkvežimiai AROCS, jie kainuos apie 10 mln. Eur,...

Verslo aplinka
2020.01.20
Teismas mėnesiui nušalino Panevėžio merą R. Račkauską nuo pareigų

Panevėžio apylinkės teismas pirmadienį mėnesiui nuo pareigų nušalino Panevėžio miesto merą Rytį Račkauską,...

Rinkodara
2020.01.20
Naujasis kinų virusas: mokslininkai įspėja, kad yra blogiau nei atrodo Premium

Mokslininkai įspėja dėl naujojo viruso iš Kinijos protrūkio: kol kas nežinoma, kaip sparčiai liga gali plisti...

Verslo aplinka
2020.01.20
Rusijos prezidentas pateikė parlamentui svarstyti konstitucijos pakeitimus

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pateikė parlamentui svarstyti virtinę siūlomų konstitucijos...

Verslo aplinka
2020.01.20
Keturių sinchronizavimo projektų poveikį aplinkai vertins „Ardynas“ ir „Urbanistika“

Vyriausybei pernai vasarą inicijavus keturių elektros tinklų sinchronizavimui svarbių projektų planavimo...

Verslo aplinka
2020.01.20
TVF mato pasaulio ekonomikos stabilizacijos ženklus

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prastina pasaulio ekonomikos augimo prognozes, tačiau kartu įžvelgia...

Rinkos
2020.01.20
Naujuoju ekonomikos ministru gali tapti ir kuris nors iš viceministrų Premium 1

Premjeras kol kas neteikia prezidentui savo patarėjo Luko Savicko kandidatūros į ekonomikos ir inovacijų...

Verslo aplinka
2020.01.20
„Vilniaus vandenys“ aiškinasi, iš kur nuotekose atsidūrė plastiko dalelių

„Vilniaus vandenys“ pirmadienį pranešė besiaiškinantys, iš kur nuotekose atsirado plastiko dalelių.

Verslo aplinka
2020.01.20
Prezidentas dalyvaus Davoso ekonomikos forume 

Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvaus šią savaitę rengiamame kasmetiniame Pasaulio ekonomikos forume, kuris...

Verslo aplinka
2020.01.20
VPT: Anykščiai turi nutraukti 0,6 mln. Eur vertės sutartį su savo įmone

Anykščių savivaldybė turi nutraukti 0,6 mln. eurų (su PVM) vertės laikiną sutartį su jos valdoma komunalinių...

Verslo aplinka
2020.01.20
Premjeras pirmadienį gali teikti kandidatą į ekonomikos ministrus L. Savicką 

Premjeras Saulius Skvernelis greičiausiai pirmadienį oficialiai teiks savo patarėjo Luko Savicko kandidatūrą...

Verslo aplinka
2020.01.20
„Brexit“ sumažins Europos Parlamentą Premium

Sulig Jungtinės Karalystės (JK) oficialiu pasitraukimu iš Bendrijos susitrauks Europos Parlamentas (EP) –...

Verslo aplinka
2020.01.20
Seimo rinkimai kainuos per 12 mln. Eur  

Šiemet rudenį vyksiantys parlamento rinkimai valstybės biudžetui kainuos 12,395 mln. Eur. Tokią sąmatą...

Verslo aplinka
2020.01.19
Numušto Ukrainos lėktuvo „juodosios dėžės“ tiriamos Irane

Teherane numušto keleivinio lėktuvo „juodosios dėžės“ tiriamos Irane, o Ukrainai arba Prancūzijai jos bus...

Verslo aplinka
2020.01.19
Berlyne - raginimai užtikrinti ugnies nutraukimą Libijoje

Sekmadienį Berlyne prasidėjusioje tarptautinėje konferencijoje Libijos klausimu kalbėjęs Jungtinių Tautų...

Verslo aplinka
2020.01.19
Nušalintas Rusijos ekspertas JAV Saugumo taryboje

JAV Nacionalinės saugumo tarybos santykių su Europa ir Rusija skyriaus direktorius Andrew Peekas nušalintas...

Verslo aplinka
2020.01.19
Po vyriausybės pertvarkos V. Putinas prakalbo apie „pereinamąjį laikotarpį“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė nenorįs, kad Rusija grįžtų į sovietinės eros laikus, kai...

Verslo aplinka
2020.01.19
Pažangos plane – dėmesys klimato kaitos ir aplinkosaugos iššūkiams

Vyriausybė artimiausią dešimtmetį skatins pramonės sektorių pereiti prie žiedinės ekonomikos, mažinti...

Pramonė
2020.01.19
D. Trumpo advokatai pristatė savo gynybos poziciją „pavojingame“ apkaltos procese

JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatų komanda, ginsianti jį apkaltos procese Senate, šeštadienį pristatė...

Verslo aplinka
2020.01.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau