Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva palypėjo laipteliu aukštyn

Publikuota: 2019-10-09
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) kasmet atliekamame pasaulio šalių vertinime pagal bendrą konkurencingumo indeksą šiemet užima 39-ą vietą tarp 141-os vertintų valstybių. Tai vienu laipteliu aukščiau nei praėjusiais metais. Aukščiausiai įvertintas Lietuvos makroekonominis stabilumas, o prasčiausiai – sveikatos, rinkos dydžio ir finansų sistemos sritys.

Pasaulio ekonomikos forumas kasmet atliekamame pasaulio šalių vertinime pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI) Lietuvai šiemet buvo skirta 68,4 balo, pranešė Statistikos departamentas, kuris koordinuoja PEF vertinimą Lietuvoje. BKT skaičiuojamas remiantis įmonių vadovų 12 sričių vertinimais bei svarbiausiais šalies makroekonominiais rodikliais.

Palyginimui, Pasaulio banko verslo sąlygų tyrime „Doing Business 2019“ Lietuva palypėjo į 14-tą iš 16-os vietos tarp vertintų 190 pasaulio valstybių. Tačiau šis tyrimas, kurio naujausia versija bus skelbiama šį rudenį, neapima darbo rinkos reguliavimo, kitų dedamųjų, kurios vertinamos PEF indekse.

PEF vertinime pirmoje vietoje 2019 m., kaip ir praėjusiais metais, įsitvirtinęs Singapūras (84,8 balo), antroje yra JAV (83,7 balo), trečioje – Honkongas (83,1 balo). Estija ir Latvija pakilo viena pozicija ir atitinkamai užima 31 (70,9 balo) ir 41 (67 balai) vietą.

[infogram id=“c373eec1-459a-4d3b-ad7a-061d869668c0“ prefix=“6sP“ format=“interactive“ title=“TOP10 valstybių bendrą konkurencingumo indeksą „]

Iš 12 vertinamų sričių Lietuva geriausiai įvertinta pagal makroekonominį stabilumą (1 vieta) ir informacinių technologijų (IT) naudojimą (12 vieta). Blogiausiai vertinamos sveikatos (85 vieta), rinkos dydžio (76 vieta) ir finansų sistemos (75 vieta) sritys. Palyginti su praėjusiais metais, labiausiai pakilo darbo rinkos vertinimas (8 pozicijomis), institucijų veiklos bei įgūdžių vertinimas (po 7 pozicijas). Labiausiai suprastėjo sveikatos srities vertinimas (8 pozicijomis).

Pagal institucijų veiklos sritį, apimančią šalies institucinės aplinkos vertinimus, pirmauja Suomija, Lietuva yra 34 vietoje, Latvija – 47, Estija – 21. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal terorizmo nebuvimo (1 vieta), žemės tvarkymo kokybės (1 vieta), organizuoto nusikalstamumo nebuvimo (12 vieta) bei akcininkų įtakos valdymui (17 vieta) rodiklių vertinimus.

Žemiausiose vietose Lietuva buvo pagal Vyriausybės reakcijos į pokyčius vertinimus (94 vieta) ir žmogžudysčių skaičių (92 vieta).

Pagal infrastruktūros sritį, apimančią transportavimo ir ryšių kokybės vertinimus, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 39, Latvija – 43, Estija – 45. Aukščiausiai įvertinti Lietuvos infrastruktūros rodikliai: elektrifikavimo lygis (2 vieta), traukinių paslaugų efektyvumas (22 vieta) ir kelių jungiamumas (24 vieta). Žemiausiai įvertintas Lietuvos oro uostų jungčių lygis (87 vieta) ir keleivinių laivų laivybos infrastruktūra (65 vieta).

Pagal informacinių technologijų (IT) naudojimą, pirmoje vietoje yra Pietų Korėja, Lietuva – 12, Latvija – 15, Estija – 16. Lietuva užėmė aukščiausias pozicijas pagal mobiliojo ryšio telefonų abonementų skaičių (8 vieta) ir šviesolaidžio interneto abonementų skaičių (9 vieta). Žemesnėje, t. y. 45 vietoje, Lietuva buvo pagal interneto naudotojų skaičių.

Pagal makroekonominio stabilumo srities rodiklių (metinės infliacijos kitimo ir valstybės skolos dinamikos) vertinimus Lietuva, Latvija ir Estija (iš viso 33 šalys) užėmė 1 vietą.

Silniausia – sveikatos sritis

Sveikatos srities vertinimuose Lietuva užima 85 vietą, o pagal tikėtiną sveikos gyvenimo trukmės rodiklį – 84. Pagal sveikatos srities vertinimus Latvija ir Estija atitinkamai užima 84 ir 52 vietą.

Pagal įgūdžių srities vertinimus, apimančius švietimo lygį bei dabartinės darbo jėgos įgūdžius, pirmoje vietoje yra Šveicarija, Lietuva – 24, Latvija – 22, o Estija – 15. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal vidutinę mokymosi trukmę (10 vieta), tikėtiną mokymosi trukmę (23) ir darbuotojų apmokymo laipsnį (26). Žemiausias vietas Lietuva užėmė pagal galimybės rasti kvalifikuotus darbuotojus (124) ir absolventų gebėjimų (82) rodiklių vertinimus. Pagal šių rodiklių vertinimus pirmas vietas užima atitinkamai JAV ir Šveicarija.

Pagal produkto rinkos vertinimus, apimančius rinkos dydį, mokesčius bei konkurencijos lygį, pirmoje vietoje yra Honkongas, Lietuva – 58, Latvija – 47, Estija – 29. Lietuvoje geriausiai įvertinti prekybos muito tarifai (7 vieta) ir konkurencija paslaugų srityje (20). Žemiausioje vietoje Lietuva buvo pagal tarifų sudėtingumą – 113 vieta.

Pagal darbo rinkos vertinimus, apimančius priėmimo ir atleidimo iš darbo sąlygas bei darbo užmokesčio lankstumą, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 24, Latvija – 28, Estija – 19. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (5 vieta), darbuotojų teises (12) bei moterų ir vyrų atlyginimų santykį (15). Žemiausiai įvertintas buvo darbo mokesčių dydis (131) ir užsieniečių įdarbinimo lengvumas (112).

Pagal finansų sistemos vertinimus, apimančius privataus ir smulkaus bei vidutinio verslo finansavimo galimybes, rinkos kapitalizavimo lygį ir bankų veiklos efektyvumą, pirmoje vietoje yra Honkongas, Lietuva – 75, Latvija – 85, Estija – 52. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal bankų reguliuojamojo kapitalo santykį (28 vieta), neveiksnių paskolų dydį (58) ir rizikos kapitalo prieinamumą (63). Žemiausiai įvertintas Lietuvos kredito deficitas procentais (107), rinkos kapitalizavimas (96), smulkaus bei vidutinio verslo finansavimas (84) ir vidaus kreditavimas privačiam sektoriui (83).

Pagal rinkos dydžio vertinimus pirmoje vietoje yra Kinija, Lietuva – 76, Latvija – 95, Estija – 99. Lietuva pagal prekių ir paslaugų importo dydį užėmė 18 vietą, o pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) – 79 vietą.

Pagal verslo dinamiškumo vertinimus, apimančius verslo pradžios sąlygas, nemokumo reguliavimo sistemą, inovacinių įmonių augimą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva – 45, Latvija – 40, Estija – 27. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal verslo pradžios išlaidas (12 vieta), inovacinių įmonių augimą (26) ir veiklos atsakomybės pasiskirstymą (26). Žemiausiai įvertinta Lietuvos nemokumo reguliavimo sistema (95).

Pagal inovacijų pajėgumų srities vertinimus, apimančius mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lygį, klasterių augimą, patentų išradimams ir prekių ženklų kiekį bei daugiašalį bendradarbiavimą, pirmoje vietoje yra Vokietija, Lietuva – 42, Latvija – 54, Estija – 34. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal prekių ženklo paraiškų kiekį (24 vieta), darbo jėgos įvairovę (33) ir suinteresuotų šalių bendradarbiavimo (33) rodiklius. Žemiausiai įvertinta Lietuvos klasterių plėtra (97 vieta) ir pirkėjo išprusimas (84).

Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2019 m. – 141, 2018 m. – 140, 2017 m. – 137). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 metų.

Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų.

2019 m. tyrime dalyvavo 114 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 45% vadovavo įmonėms, turinčioms 250 ir daugiau darbuotojų, 55% – turinčioms iki 249 darbuotojų. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1–2 balai – neigiamas vertinimas, 3–4 balai – vidutinis, 5–7 balai – teigiamas). 2019 m. PEF indeksų skaičiavimo metodikoje atliko pakeitimus, kurie neturi įtakos rezultatų palyginamumui su 2018 m.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Europa bites gelbės mažindama pesticidų naudojimą 1

Bičių populiacijos išsaugojimu susirūpinęs Europos Parlamentas pesticidų naudojimą bendrijos žemės ūkyje...

Verslo aplinka
2019.12.14
Kokie iššūkiai laukia NT investicijų rinkos 2020-aisias?

Nekilnojamasis turtas (NT) ir toliau išlieka viena populiariausių investicijų lietuviams, tačiau kas laukia...

Statyba ir NT
2019.12.14
„Spinter“: Lietuvoje taupo beveik visi

Absoliuti dauguma žmonių Lietuvoje stengiasi sutaupyti ir ieško akcijų, mažų kainų ar naudoja kitus taupymo...

Prekyba
2019.12.14
Darbo jėgos paklausa lapkritį mažėjo dešimtadaliu 

Pasak Užimtumo tarybos, paklausa paprastai mažėja baigiantis rudens darbų sezonui.

Verslo aplinka
2019.12.14
Šiaurės Korėja atliko dar vieną „ypač svarbų“ bandymą kosminių raketų komplekse 

Šiaurės Korėja atliko naują „ypač svarbų“ bandymą Sohė palydovų leidimo komplekse, šeštadienį paskelbė...

Verslo aplinka
2019.12.14
Daugiausia verslo liudijimų – kirpėjams ir kosmetologams 

Daugiausia verslo liudijimų lapkritį išduota kirpyklų, kosmetikos salonų, soliariumų veiklai, statybos...

Paslaugos
2019.12.14
J. Narkevičius – nepopuliariausias politikas  2

Susisiekimo ministras, Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Narkevičius po...

Verslo aplinka
2019.12.14
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė NIB paskolos garantijai

Seimo Ekonomikos komitetas penktadienį pritarė siūlymui suteikti iki 295,5 mln. Eur valstybės garantijas...

Verslo aplinka
2019.12.13
JAV naujų mokesčių Kinijai neįves

JAV sutiko palaipsniui mažinti tarifus prekėms iš Kinijos, abi šalys sutarė dėl pirmosios prekybos susitarimo...

Verslo aplinka
2019.12.13
JAV Atstovų Rūmų komitetas nubalsavo už D. Trumpo apkaltos straipsnius

JAV Atstovų Rūmų teismų komitetas penktadienį balsavimu patvirtino abu prezidento Donaldo Trumpo apkaltos...

Verslo aplinka
2019.12.13
G. Nausėda prašys svarios ES finansinės paramos įgyvendinti klimato tikslams

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė, kad sieks užsitikrinti svarią Europos...

Verslo aplinka
2019.12.13
V. Šapoka: galutinis biudžeto projekto variantas paaiškės antradienį

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Vyriausybė galutinį biudžetą, dėl kurio bus balsuojama Seime,...

Verslo aplinka
2019.12.13
V. Šapoka: didesnis bankų pelno mokestis – dėl jų išskirtinumo

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad bankų sektorius yra išskirtinis, nes jis vienintelis gali į...

Finansai
2019.12.13
B. Johnsono lošimas dėl rinkimų pasiteisino: kas toliau? Premium

Boriso Johnsono, dabartinio Jungtinės Karalystės (JK) premjero, lošimas dėl pirmalaikių rinkimų pasiteisino.

Verslo aplinka
2019.12.13
Savivaldybių vidaus sandoriai: mastas ne mažėja, o auga Premium

2011–2017 m. savivaldybės vidaus sandorių sudarė už 431,3 mln. Eur, o vien 2018 m. jų vidaus sandorių vertė...

Verslo aplinka
2019.12.13
Reikšmingas gerovės rodiklis: išlaidų maistui dalis mažėja Premium

Lietuvoje išlaidų maisto produktams dalis bendrame vartojimo krepšelyje per dešimtmetį mažėjo labiausiai,...

Prekyba
2019.12.13
Alytaus gaisro byloje – įtarimai „Ekologistikos“ vadovui ir dar vienam įmonės darbuotojui

Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė, kad byloje dėl gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje...

Verslo aplinka
2019.12.13
JAV Kongresas oficialiai pripažino armėnų genocidą

JAV Kongresas ketvirtadienį oficialiai pripažino genocidu 1915–1917 metais iki 1,5 mln. armėnų gyvybių...

Verslo aplinka
2019.12.13
Klaidžiojant chaose tikslo nematyt 1

Lietuvos piliečių, tarp jų – verslininkų, ekonomistų, apžvalgininkų – vertinimai yra tas veidrodis, į kurį...

Verslo aplinka
2019.12.13
ES, išskyrus Lenkiją, sutarė iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos

Europos Sąjungos (ES) šalių, išskyrus Lenkiją, lyderiai po intensyvių derybų Briuselyje penktadienio naktį...

Verslo aplinka
2019.12.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau