Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva palypėjo laipteliu aukštyn

Publikuota: 2019-10-09
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) kasmet atliekamame pasaulio šalių vertinime pagal bendrą konkurencingumo indeksą šiemet užima 39-ą vietą tarp 141-os vertintų valstybių. Tai vienu laipteliu aukščiau nei praėjusiais metais. Aukščiausiai įvertintas Lietuvos makroekonominis stabilumas, o prasčiausiai – sveikatos, rinkos dydžio ir finansų sistemos sritys.

Pasaulio ekonomikos forumas kasmet atliekamame pasaulio šalių vertinime pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI) Lietuvai šiemet buvo skirta 68,4 balo, pranešė Statistikos departamentas, kuris koordinuoja PEF vertinimą Lietuvoje. BKT skaičiuojamas remiantis įmonių vadovų 12 sričių vertinimais bei svarbiausiais šalies makroekonominiais rodikliais.

Palyginimui, Pasaulio banko verslo sąlygų tyrime „Doing Business 2019“ Lietuva palypėjo į 14-tą iš 16-os vietos tarp vertintų 190 pasaulio valstybių. Tačiau šis tyrimas, kurio naujausia versija bus skelbiama šį rudenį, neapima darbo rinkos reguliavimo, kitų dedamųjų, kurios vertinamos PEF indekse.

PEF vertinime pirmoje vietoje 2019 m., kaip ir praėjusiais metais, įsitvirtinęs Singapūras (84,8 balo), antroje yra JAV (83,7 balo), trečioje – Honkongas (83,1 balo). Estija ir Latvija pakilo viena pozicija ir atitinkamai užima 31 (70,9 balo) ir 41 (67 balai) vietą.

[infogram id=“c373eec1-459a-4d3b-ad7a-061d869668c0“ prefix=“6sP“ format=“interactive“ title=“TOP10 valstybių bendrą konkurencingumo indeksą „]

Iš 12 vertinamų sričių Lietuva geriausiai įvertinta pagal makroekonominį stabilumą (1 vieta) ir informacinių technologijų (IT) naudojimą (12 vieta). Blogiausiai vertinamos sveikatos (85 vieta), rinkos dydžio (76 vieta) ir finansų sistemos (75 vieta) sritys. Palyginti su praėjusiais metais, labiausiai pakilo darbo rinkos vertinimas (8 pozicijomis), institucijų veiklos bei įgūdžių vertinimas (po 7 pozicijas). Labiausiai suprastėjo sveikatos srities vertinimas (8 pozicijomis).

Pagal institucijų veiklos sritį, apimančią šalies institucinės aplinkos vertinimus, pirmauja Suomija, Lietuva yra 34 vietoje, Latvija – 47, Estija – 21. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal terorizmo nebuvimo (1 vieta), žemės tvarkymo kokybės (1 vieta), organizuoto nusikalstamumo nebuvimo (12 vieta) bei akcininkų įtakos valdymui (17 vieta) rodiklių vertinimus.

Žemiausiose vietose Lietuva buvo pagal Vyriausybės reakcijos į pokyčius vertinimus (94 vieta) ir žmogžudysčių skaičių (92 vieta).

Pagal infrastruktūros sritį, apimančią transportavimo ir ryšių kokybės vertinimus, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 39, Latvija – 43, Estija – 45. Aukščiausiai įvertinti Lietuvos infrastruktūros rodikliai: elektrifikavimo lygis (2 vieta), traukinių paslaugų efektyvumas (22 vieta) ir kelių jungiamumas (24 vieta). Žemiausiai įvertintas Lietuvos oro uostų jungčių lygis (87 vieta) ir keleivinių laivų laivybos infrastruktūra (65 vieta).

Pagal informacinių technologijų (IT) naudojimą, pirmoje vietoje yra Pietų Korėja, Lietuva – 12, Latvija – 15, Estija – 16. Lietuva užėmė aukščiausias pozicijas pagal mobiliojo ryšio telefonų abonementų skaičių (8 vieta) ir šviesolaidžio interneto abonementų skaičių (9 vieta). Žemesnėje, t. y. 45 vietoje, Lietuva buvo pagal interneto naudotojų skaičių.

Pagal makroekonominio stabilumo srities rodiklių (metinės infliacijos kitimo ir valstybės skolos dinamikos) vertinimus Lietuva, Latvija ir Estija (iš viso 33 šalys) užėmė 1 vietą.

Silniausia – sveikatos sritis

Sveikatos srities vertinimuose Lietuva užima 85 vietą, o pagal tikėtiną sveikos gyvenimo trukmės rodiklį – 84. Pagal sveikatos srities vertinimus Latvija ir Estija atitinkamai užima 84 ir 52 vietą.

Pagal įgūdžių srities vertinimus, apimančius švietimo lygį bei dabartinės darbo jėgos įgūdžius, pirmoje vietoje yra Šveicarija, Lietuva – 24, Latvija – 22, o Estija – 15. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal vidutinę mokymosi trukmę (10 vieta), tikėtiną mokymosi trukmę (23) ir darbuotojų apmokymo laipsnį (26). Žemiausias vietas Lietuva užėmė pagal galimybės rasti kvalifikuotus darbuotojus (124) ir absolventų gebėjimų (82) rodiklių vertinimus. Pagal šių rodiklių vertinimus pirmas vietas užima atitinkamai JAV ir Šveicarija.

Pagal produkto rinkos vertinimus, apimančius rinkos dydį, mokesčius bei konkurencijos lygį, pirmoje vietoje yra Honkongas, Lietuva – 58, Latvija – 47, Estija – 29. Lietuvoje geriausiai įvertinti prekybos muito tarifai (7 vieta) ir konkurencija paslaugų srityje (20). Žemiausioje vietoje Lietuva buvo pagal tarifų sudėtingumą – 113 vieta.

Pagal darbo rinkos vertinimus, apimančius priėmimo ir atleidimo iš darbo sąlygas bei darbo užmokesčio lankstumą, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 24, Latvija – 28, Estija – 19. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (5 vieta), darbuotojų teises (12) bei moterų ir vyrų atlyginimų santykį (15). Žemiausiai įvertintas buvo darbo mokesčių dydis (131) ir užsieniečių įdarbinimo lengvumas (112).

Pagal finansų sistemos vertinimus, apimančius privataus ir smulkaus bei vidutinio verslo finansavimo galimybes, rinkos kapitalizavimo lygį ir bankų veiklos efektyvumą, pirmoje vietoje yra Honkongas, Lietuva – 75, Latvija – 85, Estija – 52. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal bankų reguliuojamojo kapitalo santykį (28 vieta), neveiksnių paskolų dydį (58) ir rizikos kapitalo prieinamumą (63). Žemiausiai įvertintas Lietuvos kredito deficitas procentais (107), rinkos kapitalizavimas (96), smulkaus bei vidutinio verslo finansavimas (84) ir vidaus kreditavimas privačiam sektoriui (83).

Pagal rinkos dydžio vertinimus pirmoje vietoje yra Kinija, Lietuva – 76, Latvija – 95, Estija – 99. Lietuva pagal prekių ir paslaugų importo dydį užėmė 18 vietą, o pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) – 79 vietą.

Pagal verslo dinamiškumo vertinimus, apimančius verslo pradžios sąlygas, nemokumo reguliavimo sistemą, inovacinių įmonių augimą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva – 45, Latvija – 40, Estija – 27. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal verslo pradžios išlaidas (12 vieta), inovacinių įmonių augimą (26) ir veiklos atsakomybės pasiskirstymą (26). Žemiausiai įvertinta Lietuvos nemokumo reguliavimo sistema (95).

Pagal inovacijų pajėgumų srities vertinimus, apimančius mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lygį, klasterių augimą, patentų išradimams ir prekių ženklų kiekį bei daugiašalį bendradarbiavimą, pirmoje vietoje yra Vokietija, Lietuva – 42, Latvija – 54, Estija – 34. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal prekių ženklo paraiškų kiekį (24 vieta), darbo jėgos įvairovę (33) ir suinteresuotų šalių bendradarbiavimo (33) rodiklius. Žemiausiai įvertinta Lietuvos klasterių plėtra (97 vieta) ir pirkėjo išprusimas (84).

Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2019 m. – 141, 2018 m. – 140, 2017 m. – 137). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 metų.

Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų.

2019 m. tyrime dalyvavo 114 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 45% vadovavo įmonėms, turinčioms 250 ir daugiau darbuotojų, 55% – turinčioms iki 249 darbuotojų. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1–2 balai – neigiamas vertinimas, 3–4 balai – vidutinis, 5–7 balai – teigiamas). 2019 m. PEF indeksų skaičiavimo metodikoje atliko pakeitimus, kurie neturi įtakos rezultatų palyginamumui su 2018 m.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Seime daugėja siūlymų dėl žemdirbių dyzelino akcizo didinimo

Seime daugėja siūlymų dėl dyzelino žemdirbiams akcizo didinimo, kuris dabar siekia 56 eurus už 1.000 litrų.

L. Linkevičius: Lietuva neprieštarautų trumpam techniniam „Brexit“ pratęsimui

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuva būtų pasirengusi pritarti trumpam „Brexit"...

R. T. Erdoganas lankosi pas V. Putiną

Recepas Tayyipas Erdoganas, Turkijos prezidentas, antradienį susitinka su Vladimiru Putinu, Rusijos...

NT mokesčio išplėtimo pataisos grąžintos Vyriausybei   1

Seimas antradienį keliais balsais nepriėmė svarstyti siūlymo nuo 2020 metų išplėsti gyventojų nekilnojamojo...

R. Karbauskis pasiskaičiuos, ar tebeturi valdančiąją daugumą 

Po to, kai Seime pritrūko balsų atleisti iš pareigų parlamento vadovą Viktorą Pranckietį, nepasitikėjimą juo...

Per „darbostogas“ Klaipėdoje specialistai padarė daugiau nei savo biure

Klaipėdiškių iniciatyva prikviesti potencialių darbuotojų – tegul ir laikinai – pasiteisino. Dirbti atostogų...

Gazelė
14:36
Seimo vadovas išsilaikė, bet įtariama, kad netrukus bus jį bandoma versti vėl 

Antradienį popiet Seimas dar sykį balsavo dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo iš parlamento vadovo pareigų.

Oficialiai inauguruotas Japonijos imperatorius Naruhito

Antradienį oficialiai naujuoju Japonijos imperatoriumi iškilmingoje ceremonijoje tapo Naruhito.

J. Trudeau vedami liberalai laimėjo, bet dirbs mažumos vyriausybėje

Po pirmadienį Kanadoje vykusių rinkimų paaiškėjo, kad Justinas Trudeau taps šalies premjeru antrą kadenciją...

Ūkininkai žemės mokestį gali mokėti ne nuo trečdalio, o pusės mokestinės vertės

Seimas antradienį priėmė svarstyti pateiktas Žemės mokesčio įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus žemės...

Finansai
12:57
Seimas Vyriausybei sugrąžino tobulinti NT mokestį, I.Šimonytė įžvelgė landų 3

Seimas antradienį atmetė ir Vyriausybei grąžino tobulinti mokestines pataisas, kuriomis siūloma nuo 200.000...

Finansai
12:30
Ugniagesiai skelbia gaisro „Ekologistikoje“ pabaigą

Ugniagesiai antradienį praneša apie gaisro padangų perdirbimo gamykloje Alytuje pabaigą, prasideda padarinių...

Pramonė
10:42
V. Šapoka teigia, kad 2020 m. biudžetas yra „racionalus ir subalansuotas“ 

Seimas antradienį ėmėsi narstyti Vyriausybės teikiamą 2020 m. valstybės biudžeto projektą. Jį pristatęs...

B. Netanyahu nepavyko suformuoti koalicijos, galimybė atitenka pagrindiniam varžovui

Izraelio ilgametis premjeras Benjaminas Netanyahu pranešė, kad negali suformuoti valdančiosios koalicijos,...

Išmintis ir atsakomybė iš šios valstybės iškeliauja nežinoma kryptimi 4

Pastarųjų 4,5 mėn. įvykius „valdžios namuose“ apibendrinti galima Collet Calverley citata: „Tie, kurie...

Teisininkai: siūlomas naujasis bankų mokestis – nekonstitucinis  1

Seime gimę siūlymai papildomai apmokestinti bankus gali prieštarauti Konstitucijai. Dėl tokios parlamentarų...

„Žalgirio“ areną užkariauja įmonių renginiai Verslo tribūna

Nors už lango dar karaliauja auksaspalvis ruduo, „Žalgirio“ arena Kaune jau rikiuoja užsakymus didžiosioms...

Valstybės ir savivaldybių trijų ketvirčių biudžetų pajamos – 22% didesnės

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2019 m. per pirmus tris metų ketvirčius valstybės biudžetas ir...

Panevėžys, nusprendęs tapti robotų sostine, jau skaičiuoja rezultatus Premium

Panevėžiečiai, prieš keletą metų pareiškę, kad pasirinko robotikos kryptį, šiandien jau turi kuo pasigirti.

Gazelė
09:00
Ekoinovacijų diegimas – atsakingo verslo vizitinė kortelė Verslo tribūna

Klimato kaitos problema – itin jautri tema. Apie neigiamas šiltnamio efekto pasekmes kalba ir ieško sprendimų...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau