Per smarkiai šienaujant gali plynės likti

Tokios verslo rūšys kaip individuali veikla (IV) ar verslo liudijimai buvo sukurtos tam, kad žmonės sukurtų darbo vietą sau, savo šeimos nariams, galbūt ir keletui samdomų darbuotojų. Ir valstybei gerai – nesopa galvos dėl didėjančios bedarbių armijos, ir smulkiu verslu užsiimantiems paranku – duonai užsidirba patys: neretas iš jų triūsia nežiūrėdamas darbo valandų ar laisvadienių. Ilgą laiką kalbama, kad verslumas Lietuvoje niekada nebuvo stipriausia vieta – jaunimas mieliau žvalgėsi valstybinės tarnybos pusėn.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Mokantys 15% pajamų mokesčio prie „gyvulių ūkio“ nepritampa

Todėl tokios verslo formos su mažesniais mokesčiais tapo paskata didesniam verslumui rastis, mažėti nedarbui etc.

Vieną mokesčių reformą atlikę valdantieji, regis, imasi kitos – artėjant naujiems Seimo rinkimams prižadėję piliečiams naujų gėrybių, žinoma, suka galvą, kokiais pinigais tuos pažadus pildyti. Pagalba atskriejo iš prezidentūros: pristabdyti mokesčių mažinimą dirbantiems, padidinti mokesčius turtingiesiems, suvienodinti GPM, sumažinti paramą dyzeliniams degalams ūkininkams, o pinigus nukreipti labiausiai skurstantiems – tokie buvo pirmieji prezidento Gitano Nausėdos ekonominiai siūlymai.

Tad smulkiausia verslo forma užsiimantys žmonės gali sulaukti gerokai didesnių mokesčių – kitaip tariant, jie bus prilyginti žmonėms, dirbantiems pagal darbo sutartis. Turint omenyje užsienio ekspertų pastabas, kad Lietuvoje darbo jėga ir taip per daug apmokestinama, toks prezidento siūlymas kiek keistokas. Pasak ekonomisto Justo Mundeikio, dar 2018 m. vasarą, dalyvaudamas Laisvės piknike, G. Nausėda pasisakė, kad didinti mokesčių nereikia.

Dabar prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta tikina, kad GPM tarifu turi būti apmokestinamos visos pajamos, taip pat individuali veikla. Ekonomistai prognozuoja, kad smulkiųjų stovykla gali gerokai praretėti – kas nutrauks veiklą ir keliaus į darbo biržą nedarbo pašalpos, kas – į šešėlį. Valdžios svajonę apie pilnesnį biudžetą teks apkarpyti. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, š. m. rugsėjo 30 d. gyventojų, dirbančių įsigijus verslo liudijimą, buvo daugiau nei 88.400, individualią veiklą pagal pažymą vykdė daugiau nei 160.800 gyventojų. Kiek jų liks versle padidinus mokesčius, šiandien nepasakytų niekas.

Pasak analitikų, nauji ar padidinti mokesčiai – paprasčiausias valdžios pasipinigavimo šaltinis. Jie pateks į bendrą biudžeto katilą, iš kurio bus dalijami pagal politinę valią. „Dalis apsisukusi sugrįš mokesčių mokėtojams, kita dalis, deja, išbyrės pro valdiško neefektyvumo rėtį. Valdžia net neslepia, kad nauji mokesčiai būtini, nes trūksta pinigų prisiimtiems įsipareigojimams. Nuo kitų metų bus didinami atlyginimai Seimo nariams, teisėjams, valstybės tarnautojams. Norima dar labiau didinti vaiko pinigus – kaip ir reikėjo tikėtis, ne kas kitas, o tie patys tėvai jiems finansuoti skirtas lėšas į biudžetą suneš naujų didesnių mokesčių pavidalu“, – teigia Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė.

Prastas viešųjų finansų tvarkymas – įsisenėjusi problema. Valstybės kontrolė Seimo tvirtinamą Valstybės investicijų programą prilygina korupcijos židiniui, o valdantieji rimtesnius jos pokyčius nustūmė į kitą kadenciją. VŽ nuomone, nenuostabu, kad „gerovę“ lipdyti pasišovę valdantieji dairosi naujų dosnesnių pajamų šaltinių. Tačiau persistengus su vandeniu galima ir vaiką išpilti.