Lietuvos ir Latvijos prezidentai žada išspręsti ginčą dėl jūros, bet dėl elektros nesutaria

Publikuota: 2019-10-03
Juliaus Kalinsko („15min“) nuotr.
Juliaus Kalinsko („15min“) nuotr.

Vilniuje susitikę Lietuvos ir Latvijos prezidentai ketvirtadienį paskelbė sutarę paspartinti derybas dėl jūrų sienos sutarties, kad ji galėtų būti patvirtinta per artimiausius ketverius metus. 

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad abi šalys sutarė, jog kartu su jūrų sienos sutartimi turi būti patvirtintas susitarimas dėl jūros gelmių išteklių naudojimo.

„Labai ilgai nespręstas klausimas dėl jūros sienos ratifikavimo juda iš vietos“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda per bendrą spaudos konferenciją su Latvijos vadovu Egilu Levitu.

„Mes su prezidentu turime ambicingą tikslą pasiekti, kad dar mūsų kadencijos metu šis klausimas būtų išspręstas“, – pridūrė G. Nausėda. Latvijos prezidento kadencija trunka ketverius metus. 

1999 metais pasirašyta Lietuvos ir Latvijos sutartis dėl valstybės sienos jūroje ir ekonominės zonos buvo ratifikuota tik Lietuvos Seime, Latvijos parlamentas jos iki šiol nepatvirtino.

Diskusijų iki šiol keldavo spėjimai, kad pasienio teritorijose gali būti naftos telkinių.

„Principiniai sprendimai dėl to, kaip turėtų būti judama į priekį toliau, yra pasiekti. Vienas iš sutarimų yra tai, kad tuo pat metu mes turėtume pasiekti susitarimą dėl jūros gelmių išteklių naudojimo prie mūsų valstybių sienos, tai yra ekonominį  susitarimą dėl bendradarbiavimo šioje srityje, ir tuo pat metu Latvijos parlamentas svarstytų sienos ratifikavimo klausimą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Latvijos prezidentas E. Levitas sakė, kad tarsis su Latvijos vyriausybe ir parlamentu, kaip „pajudėti iš akligatvio“.

„Rezultatas turėtų būti toks, kad kiekviena iš šalių būtų patenkinta 50 procentų“, – per spaudos konferenciją sakė E. Levitas.

„Turime bendrą politinę valią sprendimą pasiekti mūsų kadencijų metu. Ateinančius ketverius metus būtų geras projektas, kad galėtume paspausti vienas kitam ranką ir pasakyti, kad šitas klausimas tarp abiejų šalių yra išspręstas“, – sakė Latvijos vadovas.

G. Nausėda į tai pusiau juokais replikavo: „Ponas prezidente, gal keturis mėnesius – užsibrėžkime tokį tikslą“.

Latvijos prezidentas atsakė: „Ketveri metai būtų maksimalus terminas, bandysime kaip galima greičiau tai išspręsti“.

Pozicijos dėl Astravo nesikeičia

Lietuvos ir Latvijos prezidentai sako sutariantys dėl būtinybės reikalauti saugumo standartų Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje, tačiau pripažįsta, kad skirtingos nuomonės dėl galimo elektros importo blokavimo išlieka.

G. Nausėda perspėjo, kad šie nesutarimai gali kliudyti atjungti Baltijos šalių tinklus nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti juos su Vakarų Europa.

„Astravo AE klausimas yra tikrai skausmingas, mes traktuojame skirtingas pozicijas šituo klausimu kaip tam tikrą kliūtį įgyvendinti sinchronizacijos projektą“, – ketvirtadienį per bendrą spaudos konferenciją su E. Levitu sakė G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad Lietuva imsis visų priemonių sustabdyti baltarusiškos elektros energijos patekimą į Lietuvos rinką.

„Jeigu pozicijos skirtųsi, būtų techniškai dar ko gero sudėtingiau tai padaryti, bet nepaisant to, mes esame pasirengę tai daryti“, – kalbėjo G. Nausėda.

Latvija atmetė Lietuvos prašymus blokuoti elektros patekimą iš Baltarusijos, ir Lietuvos pareigūnai sako, kad Astravo jėgainės elektra į Baltijos šalių rinką gali patekti per Latviją.

Latvija teigia, kad Lietuvai įvedus embargo, ji dėl techninių ir ekonominių priežasčių pereis prie elektros prekybos su Rusija, o teoriškai per Rusiją gali patekti ir Astravo elektra.

Latvijos prezidentas E. Levitas sakė, kad Latvijos vyriausybė visiškai pritaria Lietuvos keliamiems reikalavimams užtikrinti jėgainės saugumą, tačiau turi „skirtingą požiūrį dėl taktikos, kaip šį tikslą pasiekti“.

Pasak jo, šis klausimas turėtų būti vėliausiai išspręstas iki 2025 metų, kada Baltijos šalys numato įgyvendinti sinchronizacijos projektą.

„Taigi kalbama apie penkerius metus pereinamojo laikotarpio iki 2025 metų. Kartu reikėtų stengtis sprendimą sumažinti dar greičiau, kad sumažintume šias problemas, kur turime skirtingų matymų Lietuvos ir Latvijos vyriausybėse“, – sakė E. Levitas.

„Kartu konstatavome, kad turime vienodas abejones ir rūpestį, kiek tai susiję su elektrinės saugumu. Saugumas yra pirmoje vietoje. Mūsų pozicijos yra identiškos. Vilnius yra už 50 kilometrų, o Daugpilis – už 110 kilometrų, taigi šiuo atveju nėra didelio skirtumo, todėl Latvijos vyriausybė atidžiai stebi, kad būtų laikomasi saugumo klausimų“, – sakė Latvijos prezidentas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Nuo kitų metų daugiau savininkų mokės būsto mokestį

Nuo kitų metų daugiau gyventojų mokės būsto ar kitų patalpų mokestį – Seimas ketvirtadienį išplėtė...

JK prasidėjo pirmalaikiai parlamento rinkimai

Šiandien Jungtinėje Karalystėje (JK) vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai. Rinkimų rezultatai nulems ir...

Seimas: pensijos papildomai didės 3,5 Eur

2020 metais senatvės pensijos didės papildomai vidutiniškai 3,5 euro – Seimas ketvirtadienį pritarė tokiai...

C. Lagarde debiuto dieną iš ECB esminių pokyčių nesitikima

Ketvirtadienį vyks pirmasis Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos posėdis, pinigų politikos...

Rinkos
10:58
Žadėtos reformos toliau pradinės stadijos nepažengė

2016 m. suformavus koaliciją, buvo teisingai nuspręsta įgyvendinti struktūrines reformas naujajam Lietuvos...

Pramonė
10:02
Panevėžys 54 kartus nerado statybos rangovų Premium 2

Per 2018 m. ir 2019 m. 11 mėnesių Panevėžio miesto savivaldybei daugiau nei 50 kartų teko nutraukti statybos...

Paskelbė planus iki 2050 m. ES paversti klimatui neutralia ekonomika 1

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, trečiadienį Europos parlamente pristatė...

Finansai
07:24
JAV centrinis bankas, kaip ir prognozuota, nepakeitė bazinės palūkanų normos 

JAV federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį pasibaigusiame paskutiniame šiais metais posėdyje, kaip ir...

Rinkos
06:38
Naudotos technikos paklausa skatina „Nova rent“ plėtrą Verslo tribūna

Palyginti jaunos bendrovės „Nova rent“ vystymuisi apibūdinti geriausiai tinka sporto terminas: spurtavo.

Pramonė
06:00
Sulopytas išeiginis Vyriausybės munduras

Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pradeda paskutiniuosius savo kadencijos metus, o jos kadenciją turėjo...

Treji Vyriausybės metai: idėjų salvėmis pradėjusi, išsikvėpė ir pasiklydo Premium

Tvirtai būtinų reformų pažadais veiklą pradėjusio ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio kabineto trejų metų...

Rinkimai Jungtinėje Karalystėje lems „Brexit“ kryptį Premium

Gruodžio 12 d. Jungtinės Karalystės (JK) rinkėjai balsuoja pirmalaikiuose parlamento rinkimuose. Jų...

Vyriausybės ir valdančiųjų darbas – be didesnio proveržio  Premium

Sauliaus Skvernelio vadovaujamai septynioliktajai Vyriausybei sukanka treji metai. Rima Urbonaitė, Mykolo...

Krizės tyrimo išvados įstrigo Seimo koridoriuose Premium

Prieš dešimtmetį buvusios finansų krizės aplinkybes tyrusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) išvados...

Lietuvos ekonomika sėkmingai iriasi prieš pasaulinės recesijos srovę, tačiau ar užteks jėgų?

Lietuvos ekonomikos augimas toliau viršija prognozes ir 2019-aisiais, tikėtina, augo panašiu tempu kaip ir...

Rinkodara
2019.12.11
E. Pašilis į teismą padavė Lietuvos valstybę dėl buvusio darbo užterštame teisme

Dėl buvusio darbo gyvsidabriu užterštame teisme generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į teismą padavė...

Verslo aplinka
2019.12.11
S. Skvernelis sako „Tėvynės labui“ registravęs, kad šūkiu nepasinaudotų kiti politikai

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina žodžių junginį „Tėvynės labui“ kaip prekės ženklą registravęs, kad „šie...

Verslo aplinka
2019.12.11
Savivaldybių gerovės indeksas: geriausia gyventi Neringoje, blogiausia – Ignalinos rajone

Vilniaus politikos analizės instituto trečiadienį skelbiamame savivaldybių gerovės indekse pirmoje vietoje...

Verslo aplinka
2019.12.11
2021–2027 m. ES biudžetas turi užtikrinti didžiausią naudą Europos piliečiams 1

Prasidėjo lemiamas derybų dėl Europos Sąjungos (ES) septynerių metų biudžeto programos etapas. Nors iš pirmo...

Verslo aplinka
2019.12.11
Žingsnis link giliavandenio uosto – patvirtintas Klaipėdos uosto bendrasis planas Premium

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą. Jo sprendiniai suteiks...

Verslo aplinka
2019.12.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau