Varžybos su klimato kaita: lygiųjų nebus

Penktadienį per pasaulį nuvilnijo vadinamasis pasaulinis klimato streikas, prasidėjęs nuo Australijos ir Ramiojo vandenyno salų valstybių. 129 šalyse moksleiviai ir suaugusieji išėjo į gatves reikalauti, kad pasaulio lyderiai imtųsi skubių veiksmų, kurie užkirstų kelią ekologinei katastrofai. „Liaukitės neigti, kad Žemė miršta“, – tokį užrašą nešė vienas protesto dalyvis Sidnėjuje. Streiką įkvėpė aplinkosaugos aktyvistė švedė paauglė Greta Thunberg, jis buvo surengtas Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikimo klimato politikos klausimais Niujorke išvakarėse. Šis susitikimas prasideda šiandien.

„Aš noriu, kad visa visuomenė spaustų vyriausybes, jog šios suprastų, kad reikia bėgti greičiau, nes mes pralaimime lenktynes. Mokslas šiandien sako, kad klimato kaitos tikslai vis dar yra pasiekiami“, – spaudos konferencijoje JT būstinėje Niujorke praėjusią savaitę teigė Antonio Guterresas, JT generalinis sekretorius. Pasak jo, visuotinio atšilimo prevencijos iniciatyvų ėmėsi didieji miestai, regionai ir verslo įmonės, o bankai ir investiciniai fondai traukiasi iš anglies ir kito iškastinio kuro sektorių. Jis taip pat paminėjo Europos Sąjungos pavyzdį, kur tik trys šalys nesutinka su nulinio anglies taršos tikslu iki 2050 m. JT generalinis sekretorius tiki, kad viltis vis dar gyva, tačiau būtini didžiuliai maisto gamybos, ekonomikos, miestų organizavimo ir energijos gamybos pokyčiai. Jei nepavyks įgyvendinti 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų, Žemę gali ištikti katastrofiški padariniai, tokie kaip ledynų tirpsmas, galintis dar labiau sustiprinti atšilimą.

ES bene didžiausią dėmesį klimato kaitos problemoms skiria Vokietija – vyriausybė yra numačiusi priemones, skirtas šiam procesui suvaldyti: subsidijuos ekologišką gyvenseną ir didins mokesčius už anglies dioksidą – kuo anglies dioksido pėdsakas gaminant prekę bus didesnis, tuo brangiau prekė kainuos pirkėjui. Todėl į aplinkos taršą ranka numojusios įmonės sunkiau konkuruos su savo pabrangusiomis prekėmis. Benzino ir dyzelino kainos išaugs, elektros sumažės, lėktuvų bilietai brangs, traukinių – atpigs ir pan. Bus subsidijuojamos energiją taupančios prekės – skalbimo mašinos, šaldytuvai ar kitos priemonės, jei jos bus panaudotos, pavyzdžiui, remontuojant būstą. 20% tokių išlaidų, iki 10.000 Eur, galima bus išbraukti iš apmokestinamųjų pajamų. Vokietija yra įsipareigojusi iki 2030 m. sumažinti šiltnamio dujų išmetimą, palyginti su 1990 m., daugiau nei per pusę – 55%, rašo portalas „Dw.com“. Vokietijos vyriausybės siūlymai išties ryžtingi, tačiau svarbiausia, kaip pažymi analitikai, – brandi šios šalies visuomenė sutinka už tai mokėti.

Lietuvoje, kuri, kaip minėta, yra tarp šalių, kurias klimato kaitos problemos paveikė smarkiausiai Europoje, vos pradėta žengti, ir tai – tik smulkiais žingsneliais. Klimato atšilimo padariniai jaučiami jau ne vienus metus: be kita ko, dažnesnis atlydys žiemą kenkia keliams, statybos sektoriui, dėl staigesnių orų pokyčių ir ilgesnių sausrų kenčia ūkininkai ir t. t. Žaliajai energetikai skirto britų interneto ištekliaus „GreenMatch“ tyrimo duomenimis, nuo 1970 iki 2015 m. vandens lygis jūroje prie Lietuvos krantų kasmet kilo 4,46 mm – tai didžiausias pokytis tarp visų analizuotų Europos valstybių.

Ką siūlo mūsų Vyriausybė? Kol kas tik planuojamas automobilių taršos mokestis, kuris turėtų įsigalioti kitąmet. Tačiau siūlymą peržiūrėti energijos apmokestinimo direktyvą, kurioje mokesčiai neindeksuoti jau 15 metų, Lietuvos finansų ministerija (FM) vertina atsargiai. Anot FM, kartu turėtų būti vertinami ir konkurencingumo aspektai, todėl, svarstant dėl galimos energijos apmokestinimo direktyvos, ministerijos nuomone, labai svarbu atsižvelgti tiek į politinius, konkurencingumo, tiek į techninius aspektus. FM teigia, kad šalys, padidinusios energijos mokesčius, rizikuoja prarasti dalį biudžeto įplaukų, jeigu aplinkinėse valstybėse apmokestinimas mažesnis.

Vyriausybei, susirūpinusiai biudžetu, norėtųsi priminti – klimato atšilimas yra pasaulinė problema ir iššūkis metamas ne tik megapolitikams. Iššūkis metamas visai žmonijai, todėl net ir mažos šalys privalo prisidėti savo įnašu. Politikams metas suprasti, kad klimato kaitos problema yra toks pats svarbus klausimas kaip jų ginamos lengvatos valstiečiams etc. Klausimas, privalomas jau šių dienų darbotvarkėje. Švietimu ir kitomis priemonėmis reikėtų kelti visuomenės brandos lygį, patirties galbūt derėtų pasisemti iš vokiečių.

VŽ nuomone, lyderystės turėtų imtis verslas – tam jis turi valios, turi svertų. Tai turėtų tapti atsakingo verslo dalimi, o aplinkosaugos kultūra iš biurų nukeliautų ir į namus. Verslas galėtų parodyti pavyzdį politikams, o valdžia galbūt pradėtų remti verslus, kurie skiria rimtą dėmesį aplinkos apsaugai, ekologijai.