Vokiečių analitikai įspėja dėl kinų įtakos

Kaip rašo portalas dw.com.ru, vokiečių analitikų tyrimas parodė, kad įspūdis, esą Kinija perima iniciatyvą šiose šalyse ir čia tapo dominuojančiu finansavimo šaltiniu, yra klaidingas.

„Bertelsmann-Stiftung“ tyrime buvo lyginami Vakarų šalių ir Kinijos finansavimo srautai iš valstybinių šaltinių į 25-ias valstybes, iš kurių 9-ios anksčiau įėjo į Sovietų Sąjungos sudėtį. Tai Baltarusija, Moldova, Azerbaidžanas, Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžiskistanas, Turkmėnija ir Uzbekistanas. Vakarų šalimis tyrime laikomos valstybės – donorės, priklausančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai. Pirmiausia tai ES šalys, taip pat Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Pietų Korėja.

Nustatyta, kad finansavimas iš Kinijos vyrauja tik 5-e ir 25-ių valstybių, gaunančių oficialią finansinę paramą bei valstybinius kreditus, o ypač išreikštas jis Kazachstane, Pakistane ir Laose. 16-e valstybių dominuoja Vakarų parama, o likusiose šalyse pinigų srautai maždaug panašūs.

Iš posovietinių valstybių prie šalių, kur ryškiai dominuoja lėšos iš Vakarų, įvardijamas Azerbaidžanas, Armėnija ir Turkmėnija, o šių lėšų dominavimas užfiksuotas Tadžikistane ir Uzbekistane.

Analitikų nuomone, ES ir Vokietija turi realias galimybes sudaryti atsvarą kinų įtakai šiose šalyse ir čia diegti savo vertybes, standartus, verslo modelius bei technologijas. Vakarų šalims reikėtų aktyviau informuoti visuomenę apie pagalbą, kurią jos iš tikrųjų teikia besivystančioms ir pereinamosios ekonomikos šalims.

„Rimtai įspėju jas vienpusiškai nesiorientuoti į Kiniją. Labai svarbu plėtoti santykius su plačiu partnerių spektru. Solidžius finansinius išteklius ir technologinį palaikymą galima gauti ir iš Europos“, – portalas cituoja Markusą Taubę, tyrimo vadovą, Duisburgo-Esseno universiteto Rytų Azijos ir Kinijos ekonomikos katedros vedėją.

Anot M. Taubės, Kinija, realizuodama paramos programas besivystančioms šalims, prisijungusioms prie „Vieno kelio, vienos juostos“ iniciatyvos, orientuojasi ne į kovą prieš skurdą, ne į vietos gyventojų gerovę, o siekia „išimtinai savo tikslų“. Be to, Kinija, anot tyrėjo, koncentruojasi į „siaurą elito sluoksnį“, kurį galima „materialiai paskatinti, kad jis talkintų kinų interesams“.

Pasak M. Taubės, Kinija siekia, kad su jos suteikiama finansine parama būtų kuriama infrastruktūra, kuria vėliau naudosis privačios, o neretai ir valstybinės kinų kompanijos.

„Vakarų paramos variante tokių dalykų nėra“, – pabrėžia jis.

Jo teigimu, iš posovietinių valstybių kinų įtaka ryški Baltarusijoje, kur Kinija gausiai investuoja į pramonės parką „Didysis akmuo“ bei kitus objektus, taip pat Kazachstane, į kurį plaukia dar daugiau lėšų iš Kinijos nei į Baltarusiją.

Rašyti komentarą