Kablelio galia – prievaizdo rankose

Vietoj iki šiol buvusių gana simbolinių baudų nuo šiol VVTAT gali skirti baudą iki 3% įmonės metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnę negu 100.000 Eur. Jei toks pažeidimas būtų padarytas pakartotinai per vienus metus, tuomet grėstų bauda iki 6% įmonės metinių pajamų, bet ne didesnė negu 200.000 Eur. Anksčiau maksimali bauda už šį pažeidimą siekė 8.688 Eur.

Žvilgtelėjus į VVTAT skelbiamą informaciją matyti, kad iki šiol prekybininkai (būtent jie pirmiausia ir atsiduria prievaizdų taikiklyje) ir paslaugų teikėjai nebuvo itin dideli kenkėjai. 2018 m. VVTAT priėmė mažiau nei tris dešimtis tokių nutarimų, o šiemet – šešis. Didžiausia bauda – 4.488 Eur – šiemet skirta UAB 1A.LT už vartotojams internetu parduodamas prekes.

Dažniausiai baustos įmonės dėl elektroninės prekybos – tikriausiai dėl to, kad ši prekybos rūšis sparčiai auga, joje lengviau nei įprastoje prekyboje paslėpti vadinamuosius rinkodaros kabliukus ir atsivilioti potencialų pirkėją, kuris, to nė neįtardamas, tampa agresyvios ir nebūtinai pagrįstos rinkodaros akcijos auka.

Tačiau mišką kertant – skiedros lekia. Į tai mėgino atkreipti dėmesį šiam sprendimui priešinęsi prekybininkų lobistai, pirmiausia Lietuvos prekybininkų asociacija. Kaip ir prekybininkai nebūtinai piktavališkai stengiasi įvilioti vartotoją į rinkodaros pinkles, taip ir VVTAT dabar teks daug atsakingesnė užduotis – atskirti žmogiškąją klaidą nuo piktavališko veiksmo.

Tai svarbu, nes kai kuriems smulkesniems prekybininkams „žmogiškoji klaida“, jeigu bus pritaikyta prievaizdų sankcija „visa apimtimi“, gali reikšti ir verslo pabaigą. Nors iš pirmo žvilgsnio, baudas skaičiuojant nuo apyvartos, didesnės baudos gresia stambiesiems prekybininkams, jų ir galimybės „sugerti“ dėl sankcijų patiriamus nuostolius yra daug didesnės. Stambus verslas dažniausiai turi ir geresnių galimybių apsidrausti – samdydamas konsultantus ir specialistus, kurie prevenciškai gali apsaugoti nuo „žmogiškosios klaidos“. Arba rasti specifinių pilkųjų zonų, kai reikalavimai apeinami, nors formaliai įstatymai nepažeidžiami.

„Reikėtų žiūrėti vartotojo akimis, įvertinti, ar viskas yra aišku iš pirmo žvilgsnio. Skelbiant nuolaidas, dera aiškiai apibrėžti, kokioms prekėms ji taikoma, kokie yra periodai, taip pat nederėtų susigundyti galimybe kilstelti pradinę kainą prieš paskelbiant akciją. Tai – chrestomatinis pavyzdys, už kurį jau buvo bausta ne viena įmonė“, – pataria verslininkams Eglė Bakštytė, advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnioji teisininkė. Smulkiajam verslininkui, kuris viską daro savo jėgomis, ir suklysti lengviau, ir tokios klaidos padarinius būtų sunkiau išgyventi.

VŽ požiūriu, dabar daug priklausys nuo to, kur VVTAT kiekvieno sprendimo atveju padės kablelį: „bausti negalima pasigailėti“. Tarnybai suteikta teisė įvertinti ir nebausti – vadinamąjį „mažareikšmiškumo kriterijų“ nustatys pati tarnyba. Nuo šiol tarnybos rankose – galingas ginklas ir didelė atsakomybė, kai reikės nustatyti, ar pažeidimas padarytas siekiant specialiai suklaidinti vartotoją, ar tai menka žmogiškoji klaida, ar tai – piktavalė pastanga, siekiant pakenkti konkurentui.