Lietuva, Lenkija nori mažinti Baltarusijos energetinę priklausomybę nuo Rusijos

Jis sakė šį klausimą aptaręs su Vilniuje viešinčiu Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu.

„Kalbėjome, kaip galima mažinti Baltarusijos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, ir tam tikri sprendimai ir projektai yra aptarti“, – bendroje spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.

Konkrečių projektų jis neįvardijo, tačiau užsiminė, kad svarstoma apie energijos šaltinių diversifikavimą išnaudojant Lietuvos infrastruktūrą. 

„Galbūt aš nedetalizuosiu, bet, kaip diversifikuoti, išnaudoti Lietuvos infrastruktūrą ir Lietuvos įmones, dirbančias Lietuvoje, taip pat buvo su premjeru apkalbėta, ir mes tikrai šiuo klausimu toliau padirbėsime“, – sakė S. Skvernelis.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka šį mėnesį pareiškė, kad jo šalis galėtų pradėti naftos importą per Lenkiją ir Baltijos valstybes, jei su Rusija nepavyks susitarti dėl mokesčių.

Lenkijos įmonė „Orlen“ valdo naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose.

Politologas Laurynas Jonavičius sako, kad Lietuva gali tapti alternatyvios naftos Baltarusijai keliu. 

„Klaipėdos nafta“ turi pakankamų pajėgumų priimti naftą ir net ją saugoti. A. Lukašenka jau daug kartų viešai sakė, kad ieško galimybių importuoti alternatyvią rusiškajai naftą. Sudėjus tai, techniškai įmanoma Lietuvai tapti alternatyvios naftos Baltarusijai keliu“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

„Tai gali tapti aktualu, nes Baltarusija ir Rusija nesutaria dėl naftos tiekimo sąlygų — Minskas nori preferencinių kainų, o Maskva vykdo „mokesčių manevrą“, kurio pasekmė Baltarusijai – neliks preferencijų. Kadangi Kremlius vis labiau spaudžia Minską „gilinti Sąjunginės valstybės integraciją“, alternatyvios naftos šaltinis galėtų būti šioks toks atsparos taškas Lukašenkai visiškai nepasiduodant Maskvos spaudimui“, – sakė politologas.

Pasak jo, Baltarusija dėl galimų naftos šaltinių jau kalba su JAV, Azerbaidžanu, Kazachstanu.

Premjerai aptarė investicijas

Lietuvos ir Lenkijos premjerai susitikime aptarė abiejų šalių investicijas ir pasidžiaugė, kad Lietuvos ir Lenkijos ekonominiai ryšiai tampa vis glaudesni.

„Mes aptarėme Lenkijos investicijas Lietuvoje ir taip pat kviečiame Lietuvos įmones investuoti Lenkijoje“, – po spaudos konferencijoje antradienį sakė M. Morawieckis. Liepą Lenkijoje viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda kvietė šios šalies bankus ateiti į Lietuvą.

„Aš džiaugiuosi, kad ekonominiai ryšiai tampa vis glaudesni ir tai priveda prie to, kad mes turime labai panašų požiūrį į daugelį dalykų Europoje“, – kalbėjo Lenkijoe premjeras.

ES finansavimo nesieja su teisės viršenybės kriterijumi

Savo ruožtu, premjeras S. Skvernelis pareiškė nepritariantis iniciatyvai susieti ES lėšų skyrimą valstybėms narėms su tuo, kaip jos laikosi teisės viršenybės principų.

Būtent Lenkijos vyriausybę Briuselis kritikuoja dėl teismų reformos. Europos Komisija ir Vakarų Europos šalys siūlo sukurti mechanizmą, kuris susietų būtinybę laikytis teisės viršenybės su finansavimu iš ES 2021-2027 metų biudžeto.

„Kalbant apie bandymą susieti su teisinėm procedūrom ir biudžetavimą, bent jau aš savo asmeninę poziciją kaip Vyriausybės vadovas galiu pareikšti, tai nesiečiau šitų dalykų, tame tarpe kaip ir teisės viršenybės principo taikymo su finansinėmis sankcijomis per biudžetą“, – sakė S. Skvernelis.

Lenkija, Vengrija ir Rumunija anksčiau pareiškė, kad naujų kriterijų įvedimas pažeistų pamatinius ES principus. Europos Komisija teigia, kad šios šalys ima pernelyg varžyti teismų, žiniasklaidos, akademinių institucijų laisvę.