Valstybės valdomų įmonių įvaizdžio gerinimo receptas – daugiau viešumo ir atskaitomybės

Viešąjį renginį „Santykis tarp atsakomybės ir atlyginimų valstybės valdomose įmonėse: ar įmanoma pritraukti gerus specialistus?“ inicijavo tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanija „Manpower“. Bendrovė neseniai atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie skirtingų grandžių darbuotojų darbą bei atlygį valstybės valdomose įmonėse.

Apibendrinus 1020 šalies gyventojų (15-74 metų amžiaus) atsakymus gauti rezultatai atskleidė, kad visuomenėje tebevyraujančios nuostatos prisideda prie mažesnio VVĮ konkurencingumo darbo rinkoje. Diskusijoje dalyvavę bendrovių valdymo, teisės ekspertai bei verslo konsultantai dalijosi savo įžvalgomis apie santykį tarp VVĮ darbuotojams tenkančios atsakomybės už strateginių projektų įgyvendinimą ir jiems mokamo atlygio adekvatumą.

Atlyginimai – nekonkurencingi

Apklausa atskleidė visuomenėje vyraujančią nuostatą, kad aukščiausios grandies vadovų atlyginimai VVĮ yra didesni, nei jiems tenkančios atsakomybės. Tiesa, apie vidutinės grandies vadovus taip galvoja tik 29 proc. apklaustų gyventojų. Respondentų manymu, iš apklausoje pateikto bendrovių sąrašo didžiausia atsakomybė tenka „Lietuvos energijos“, „Lietuvos geležinkelių“ ir „SEB banko“ aukščiausio bei vidutinio lygio vadovams. Apklaustųjų nuomone, šiose valstybės valdomose įmonėse yra didesnės atsakomybės nei „SEB banke“, o pastarajame mokami aukštesni atlyginimai.

Tokią atlygio „žirklių“ realybę šalies mastu patvirtino ir neseniai pabaigtas konsultacijų įmonės „Korn Ferry“ 2019 m. Lietuvos atlyginimų rinkos tyrimas. Jis akivaizdžiai atskleidė to paties atsakomybės lygmens vadovų atlyginimų skirtumą tarp VVĮ ir bendros Lietuvos rinkos, kuris aukščiausių vadovų pozicijose siekia net 31 proc.

Anot „Korn Ferry“ vyr. konsultantės Loretos Bitės, didelėse VVĮ įmonėse paprastai įgyvendinami reikšmingi valstybiniai projektai, čia suteikiama galimybė padaryti realų pokytį, prisidėti prie valstybės gerovės vystymosi, tad aukščiausios grandies vadovams ši pozicija yra tarsi karjeros investicija. Tačiau ekspertė atkreipia dėmesį, kad vidurinės grandies vadovams, kurių rankose sutelktos plačios atsakomybės ir galios, atlygio dydis renkantis darbo vietą išlieka svarbus, o jis VVĮ nuo bendrosios rinkos atsilieka net 21 proc.

„Kai bendrovė negali užtikrinti patrauklaus arba rinkos vidurkį atitinkančio darbo užmokesčio, renkasi iš kandidatų, neturinčių visų reikiamų kompetencijų, tačiau turinčių potencialo ir noro jas išsiugdyti per darbo patirtį – būtent tai, ką siūlo bendrovė mainais už didesnį nei rinkos vidurkis darbo užmokestį. Tokie pasirinkimai pasitaiko atrankose į aukščiausio lygio vadovų pozicijas vis rečiau, tačiau vidurinės grandies vadovų lygmenyje yra gana dažnas sprendimas“, – tikina „Manpower“ pardavimų vadovė E. Latyšovič.

nuotrauka::1 right  

Kitas kelias, kuriuo galėtų žengti VVĮ – kurti motyvuojančią papildomų naudų sistemą, kuri padėtų pritraukti darbuotojus. Taip pat nereikia pamiršti, kad esami ir net buvę bendrovės darbuotojai – stipri nuomonę viešojoje erdvėje formuojanti jėga.

„Darbuotojai, skleisdami žinią apie savo komandą ir jos daromą įtaką pokyčiams padeda pritraukti panašaus mąstymo, energingus žmones net ir be įspūdingų finansinių pasiūlymų. Tokie darbuotojai-ambasadoriai gali daug prisidėti keičiant susiformavusį VVĮ kaip nelankstaus, neįdomaus ir dėmesio neverto darbdavio įvaizdį“, – įsitikinusi Akvilė Mackay, teisininkų kontoros „Walless“ advokatė.

Skaidrumas – atsakas klaidinantiems stereotipams

„Manpower“ atliktas tyrimas atskleidė ir dar vieną visuomenėje paplitusią nuomonę: nekonkurencingas VVĮ vadovų atlygis neturi įtakos jų gebėjimams įgyvendinti iškeltus tikslus. Daugiau nei pusė apklaustųjų (54 proc.) tiki, jog strateginius valstybės projektus įgyvendinantys vadovai, kurie gauna mažesnį už rinkos vidurkį atlyginimą, atliks savo darbą kokybiškai. Ekspertų manymu, tokią viešąją nuomonę lemia ir ydingai suvokiama VVĮ reikšmė bei poveikis žmonių kasdienybei.

„Kas yra VVĮ akcininkas? Tai mes visi, Lietuvos žmonės. Kiekvienas turime būti suinteresuotas, kad mūsų turtą valdytų profesionalus vadovas. Tačiau panašu, kad visuomenėje dar nėra tokio brandaus supratimo: eskaluojami tik pliki vadovų mėnesinio atlyginimo skaičiai, nepasveriant, kokią įtaką tos bendrovės veikla turi kiekvienam šalies žmogui“, – pastebi p. Mackay. 

Jai pritaria ir Rytis Ambrazevičius, „Baltic Institute of Corporate Governance“ direktorius: „Kažkodėl vyrauja nuostata, kad kelių akcininkų bendrovėje vadovai nusipelno didesnio atlygio nei valstybės kontroliuojamoje įmonėje, kurios akcininkai – visi Lietuvos gyventojai. Išsyk norisi paklausti: o kuri įmonė yra svarbesnė?..“

Pasak diskusijos dalyvių, būtina keisti visuomenės požiūrį į VVĮ, per gerąsias praktikas, pažangų vadovavimą bei didesnį skaidrumą formuoti kitokį valstybės kontroliuojamų įmonių įvaizdį. Itin svarbu nepamiršti komunikuoti savo organizacinės kultūros viešojoje erdvėje, nes ir pažangiausios praktikos nepadės keisti vyraujančių stereotipų, jeigu apie jas niekas nežinos.

Ekspertai pastebi, kad įmonės jau pradeda suprasti, jog daugiau viešumo reiškia ir papildomus balus varžantis dėl talentų – toks, regis, paprastas dalykas kaip įmonės tinklapyje išdėstyta įmonės atlygio politika daro skaidraus, atsakingo darbdavio įspūdį. O didesnis skaidrumas padės pagrįsti ir sprendimus dėl finansinio atlygio: VVĮ vadovų atlyginimai kol kas yra ypač jautri tema viešojoje erdvėje, tad pokyčiai šioje srityje vyksta skausmingai.

nuotrauka::2 left  

„Tai ypač aktualu stambioms, monopolinėms įmonėms – kuo jos daugiau kalbės apie tai, ką ir kaip jos daro, tuo geriau visuomenė supras, kad darbas jose anaiptol nėra rymojimas ant  šiltos kėdės ir stebėjimas, kaip plaukia nafta, teka elektra, o į sąskaitą plūsta mokesčiai iš vartotojų. Užtikrinti sklandų šių sistemų veikimą šalyje – milžiniškos atsakomybės reikalaujantis darbas, ir žmonės privalo tą aiškiai suprasti. Tuomet gal nekils net aukščiausiuose valdžios sluoksniuose vis dar pasigirstančių pasvarstymų, kad VVĮ vadovų atlygis negali būti toks pat, kaip privačiame sektoriuje“, – neabejoja p. Ambrazevičius.