Laivų statyba ir remontas: konkurenciją laimi su profesionaliais darbuotojais

Publikuota: 2019-09-12
Naujausias AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės projektas – pastatytas ir dalinai įrengtas 54 m ilgio ir 13,6 m pločio mokslinių tyrimų laivas, kuris padės tirti vandenynus ir išsaugoti žuvų atsargas ateities kartoms.
Naujausias AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės projektas – pastatytas ir dalinai įrengtas 54 m ilgio ir 13,6 m pločio mokslinių tyrimų laivas, kuris padės tirti vandenynus ir išsaugoti žuvų atsargas ateities kartoms.

Pasaulinės laivų statybos ir remonto įmonės 2016 m. įvardija kaip žemiausią tašką per pastaruosius 20 m. – buvo užsakyti tik 1.044 laivai (2007 m. – daugiau kaip 5.400). Tačiau Lietuvos laivų statytoja – AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupė, mininti 50-ies metų veiklos sukaktį ir vienijanti 20 skirtingos specializacijos įmonių – sugeba konkuruoti tarptautinėje rinkoje diegdama naujas technologijas ir investuodama į gamybą.

Per pastaruosius 16 metų VLG grupės įmonės pastatė apie 70 ir suremontavo beveik 1.500 laivų, iš kurių per pusšimtį – modernizacijos projektai. Laivų statyba ir remontas, palyginti su kitomis šalies pramonės šakomis, turi dvi ryškias išskirtines ypatybes: suteikia daug gerai apmokamų darbo vietų, nes vis dar reikia nemažai kvalifikuoto rankų darbo, bei gali būti konkurencinga tik turėdama aukštos kvalifikacijos profesionalių darbuotojų. Ateinantis dešimtmetis parodys, ar Lietuvos laivų statybos ir jūrinės įrangos industrija išsilaikys ir augs, ar sunyks ir pradings. Apie tai kalbamės su Arnoldu Šileika, VLG įmonių grupės generaliniu direktoriumi.

nuotrauka::1 right

Kompanija vienija 20 skirtingų įmonių. Kokias veiklas išskirtumėte kaip svarbiausias?

VLG įmonių grupės veikla yra orientuota į jūrinę inžinerinę pramonę. Strateginės veiklos kryptys – laivų projektavimas, statyba, remontas ir modernizavimas, logistikos ir uosto paslaugos, laivų krova, didžiagabaričių konstrukcijų gamyba bei sprendimai naftos ir dujų pramonei bei atsinaujinančiai energetikai. Šiuo metu įmonėje dirba apie 2.000 darbuotojų: branduolį sudaro vietos gyventojai, tačiau neapsieiname be darbo jėgos iš trečiųjų šalių, turime kelis šimtus darbuotojų iš Ukrainos.

Laivų statybos pramonėje vykdomi sudėtingi ir atsakingi darbai, todėl iš profesionalių darbuotojų reikalaujama ne tik techninių ir inžinerinių kompetencijų, bet ir gerų projektų valdymo įgūdžių. Veikla – pakankamai kompleksinė, kuri savo procesų gausa prilygsta, o kartais netgi lenkia kosmoso pramonę: reikia ne tik daug rankų darbo, pajėgumų, bet ir finansinių išteklių tam, kad projektai būtų įgyvendinti. Štai pernai pasiektas visų laikų VLG įmonių grupės krovos rekordas: perkrauta daugiau nei 1,1 mln. tonų krovinių.

Paminėjote atsinaujinančius energetikos sprendimus. Kaip laivų statytojai mato savo vietą šioje rinkoje?

Aplinkosauga keičia laivų statybos pramonę ir pačią laivybą. Vis dar aktualus išlieka klausimas dėl laivų balastinių vandenų ir sieros oksidų, galioja įvairios direktyvos, siekiant mažinti pastarųjų kiekį. Ką daro laivų savininkai? Vieni stato laivus, kuriuos varo suskystintos dujos, kiti varomus dyzelinu. Viena iš pažangiausių krypčių – vandenilis. Yra tobulinamos technologijos, kaip iš jūros, perdirbant jūros vandenį, išskirti vandenilį, taip gaminti elektros energiją, kuri varo laivus. Vandenilis, saulės baterijos ir vėjas, rotacinės turbinos – tai yra tai, kas suteikia laivams ekologiškumo ir atitinkamai kažkokia prasme taupo kaštus. Technologijos – brangios, bet kryptis tokia.

Kita kryptis laivų statyboje – autonominiai laivai, kurie bus valdomi iš kranto, kuriuose nebus įgulų. 30-40% laivo operavimo kaštų sudaro įgulos kaštai, todėl šiuo metu yra vystomos technologijos, kurios padėtų tuos kaštus sumažinti.

Be to, mūsų įmonės gamina įvairias konstrukcijas vėjų jėgainių parkams. Mums tai – įdomu, tačiau atsinaujinanti energetika yra politikos objektas ir priklauso nuo politikų valios, t. y. kokia kryptimi valstybė eis. Su nekantrumu laukiame, kada Lietuvoje bus pradėti realizuoti ambicingi vėjo jėgainių parkai Baltijos jūros ekonominėje zonoje. Galėtumėme prisidėti prie projektų įgyvendinimo.

Įmonėje dirba keli šimtai užsieniečių. Ko labiau trūksta: inžinierių ar darbininkų?

Šiandien labiau trūksta darbininkų. Šioje srityje susiduriame su tarptautine konkurencija – aukštos kvalifikacijos darbininkai didelę paklausą turi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse, Norvegijoje. Uostamiestyje yra nemažai įdarbinimo kompanijų, kurios siunčia darbininkus į užsienį. Kvalifikuoti darbuotojai komandiruojami į užsienio įmones, kuriose yra itin paklausūs, o įdarbinimo kompanijos, išvengiant tam tikrų mokesčių, turi galimybę jiems pasiūlyti didesnį atlygį, su kuriuo mes neturime galimybės konkuruoti.

Žvelgiant į ateitį, įvertinus įmonės plėtrą ir projektus, kurie šiuo metu yra įgyvendinami, mums reikės papildomai apie 500 darbuotojų: tiek vadovų, tiek specialistų ar darbininkų. Kalbama apie naujų laivų remonto pajėgumų vystymą, naujas laivų krovos, augančias logistikos galimybes. Darbuotojų skaičius neabejotinai augs, nors ir investuojame į technologijas, robotizaciją bei procesų skaitmenizaciją. Verslo specifika yra tokia, kad kvalifikuotą darbininką ne visur gali pakeisti robotai. Geriausias laivų statybos automatizacijos pavyzdys pasaulyje – Pietų Korėjos kompanijai „Samsung Heavy Industry“ priklausanti laivų statykla „Geoje Shipyard“, kurioje 68% gamybos procesų yra automatizuota ir robotizuota. Tai geriausias pasiekimas pasaulyje, tačiau, kalbant apie ekonominį rezultatą, investicija į robotizaciją nepasiteisina, tai – daugiau ateities vizija, kur link juda industrija. Suvirinimo darbus, vamzdžių montavimo, dažymo darbus galbūt atlieka robotai, tačiau ne visur jais galima pakeisti darbuotojus dėl atitinkamos darbų specifikos, dydžių, gabaritų ir unikalumo.

Minėjote, kad specialistams reikalinga inžinerinė patirtis, nuolat kviečiate studentus atlikti praktiką jūsų įmonėse...

Seniai supratome, kad profesionaliais darbuotojais turime pasirūpinti patys. Tai darome glaudžiai bendradarbiaudami su mums pagrindiniais darbuotojų rengimo centrais: Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla, Klaipėdos universitetu (KU), Lietuvos aukštąją jūreivystės mokykla. Geriausias derinys, duodantis puikių rezultatų, – universiteto teorinis paruošimas ir pas mus atlikta praktika.

Daugelis studentų, mokydamiesi KU trečiame arba ketvirtame kurse, jau yra įsidarbinę pas mus. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie jų profesinio rengimo ir tuo pačiu pasiruošdami sau darbuotojų. Beje, apie 600 mūsų darbuotojų yra vadovai, specialistai, tarnautojai, t. y. jiems reikia inžinerinių, mokslo, technologijų ir vadybinių kompetencijų.

Užsiminėte apie grupės plėtrą, gal galite plačiau papasakoti apie ateitį?

Kalbame apie Malkų įlankos pagilinimą iki 14,5 m bei 139 ir 140 krantinių rekonstrukciją. Turėsime apie 420 m tokios krantinės – tai mums leis padidinti krovos apimtis 2,5–3 kartus. Naujos galimybės ir infrastruktūra leis krauti iki 3 mln. t krovinių.

Negana to, laivų dydžiai ir parametrai didėja, todėl, įvertinus globalias laivybos tendencijas, mes negalima atsilikti, privalome žingsniuoti drauge ir atitinkamai ruošti tam laivų remonto pajėgumus. Turime savo klientams pasiūlyti didesnius dokus, kad neliktumėme rinkos užribyje. Esame dėkingi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD), kuri įvertino įmonės svarbą pramonei, uostui bei pačiam uostamiesčiui ir šaliai. Per 5–8 m. mūsų laivų remontų pajėgumai išaugs iki trijų kartų. Galėsime dokuoti „Panamax“ (4.000–7.000 konteinerių) bei „Postpanamax“ (7.000–13.000 konteinerių) krovinius gabenančius laivus, įplaukiančius į Baltijos jūrą. Iki šiol didžiausių laivų negalėjome aptarnauti, nes Malkų įlankos akvatorija, kurioje yra įmonė, neleidžia to padaryti.

Atitinkami pokyčiai vyksta laivų statybos sektoriuje: užsakovai reikalauja didesnių laivų, todėl gaminame mega ir super blokus. Tai laivo korpuso dalys, kurios yra apie 40–46 m pločio, 20 m aukščio ir 30 m ilgio bei sveria 600–700 t. Korpuso bloką pilnai nudažome, o jame yra sumontuoti įrengimai, sistemos. Esame suderinę su KVJUD investicinį projektą, kuris leistų išvystyti infrastruktūrą: jiems investuojant į krantines, mums – į technologijas, gamybą, gamybos plėtrą, užtikrinant ir parduodant daugiau produkcijos, pritraukiant daugiau veiklos į Klaipėdą ir jos uostą.

Mes nesame krovos kompanija, kurių uoste yra daugiausia, tad mums yra labai svarbu ir esame visiškai priklausomi nuo KVJUD, Susisiekimo ministerijos požiūrio į mūsų verslą. Labai dažnai investicijos yra vertinamos tik pagal perkrautas tonas, tačiau, deja, tai ne pagrindinė mūsų veikla. Mes kuriame kitokį produktą, su didesne pridėtine verte, ir ta veiklos specifika priklauso nuo valstybės požiūrio. Kaip bebūtų, bet be atitinkamų gylių, be pritaikytų krantinių mes negalime vykdyti veiklos. Labai gerai, kad pastaruoju metu valstybės požiūris keičiasi ir tos investicijos, kurių nebuvo 50 m., pagaliau pasiekia mus. Turime galimybę toliau plėtoti veiklą, konkuruoti rinkoje, o ne būti jos užribyje.

nuotrauka::2 left

Kas yra jūsų rinka?

Kalbant apie laivų statybą ir remontą, – tai rinka yra labai didelė. Esame pasaulinės rinkos žaidėjai ir neperdedant galiu pasakyti, kad konkuruojame su laivų statytojais ir remontininkais nuo Pietryčių Azijos iki Vakarų Europos. Dalyvaujame ir laivų modernizavimo, ir jų statybos konkursuose. Dėl to visi rinkos svyravimai mums juntami. Pirma juos pajunta mūsų užsakovai, laivų savininkai, tada jie atitinkamai koreguoja savo biudžetus tiek laivyno plėtrai, tiek priežiūrai, modernizavimui.

Ekonomikai prastėjant užsakymų skaičius gali tik šiek tiek sumažėti, bet labiausiai traukiasi darbų apimtys, nes stengiamasi taupyti atliekant tik būtinus darbus, ko reikalauja kvalifikacinės bendrovės, kad būtų užtikrintas laivo saugumas. Pajuntame, jei rinkoje yra geros nuotaikos: tuomet didėja tonažo poreikis, puolama statyti laivus. Tačiau rinkos bangavimas niekada nesibaigia: po kiek laiko rinka prisipildo, atsiranda tonažo perteklius, pervežimo kainos krenta, tada savininkai pardavinėja laivus, senesni keliauja į metalo laužą... Po kurio laiko rinka vėl atsigauna – cikliškumas panašus į nekilnojamojo turto.

nuotrauka::3 right

Šiuo metu auga kruizinių ir karinių laivų statyba. Kruizinių laivų poreikį diktuoja nuolat didėjantys keleivių srautai: rinka per metus augo 5%, užsakymų turime iki 2025–2026 m., yra pasirašyta per 100 statybos sutarčių. Dalyvaujame globaliame kruizinių laivų statybos subrangovų tinkle, nes, deja, Klaipėdoje negalime statyti didelių kruizinių laivų, nes nėra atitinkamos infrastruktūros. Mes gaminame ir tiekiame detales, įrengtus minėtus didelius kruizinių laivų blokus, kuriuos transportuojame šių laivų statytojams į Suomiją ir Vokietiją. Dažnai matome į Klaipėdos uostą įplaukiančius kruizinius laivus ir didžiuojamės, kad koks trečdalis laivo yra pastatyta pas mus. Jausmas – labai geras.

Kokiame cikle šiuo metu yra verslas?

Po 2007–2008 m. krizės negaliu pasakyti, kad kažkas labai pasikeitė. Iš principo mes tai priimame kaip naują situaciją, kai privalai nuolatos veikti ieškodamas veiklos efektyvinimo. Vienintelis kelias – savo efektyvumu, meistriškumu konkuruoti rinkoje ir laimėti užsakymus bei projektus. Šalia yra Lenkija su didžiule laivų statybos pramone, kuri yra ganėtinai konkurencinga, šiek tiek toliau – Vakarų Europa, Turkija, Pietryčių Azija. Spaudimas yra labai didelis, nes ir žaidėjų – labai daug. Atokvėpis buvo iki krizės, nes laivų savininkai stovėdavo eilėse, norėdami užsakyti laivą, – buvo geri metai. Dabar viskas pasikeitė, o kainos auga, pvz., metalo. Mūsų veikloje yra daug dalykų, kuriems negali turėti įtakos.

Kalbate apie efektyvumą: kur jis slypi jūsų įmonėje?

Mes nuolatinį dėmesį skiriame tiek darbų organizavimui, tiek darbuotojų kompetencijų kėlimui. Taip pat automatizavimui, robotizavimui, nes kito kelio nėra. Tokios yra kryptys. Žaliavos visame pasaulyje kainuoja vienodai, todėl konkurencinę kovą gali laimėti tik įmonės viduje optimizuodamas tam tikrus procesus. Bendradarbiaujame su kitomis įmonėmis ir mokomės tų kompetencijų, kurių neturime, bandome jas vystyti kartu su partneriais. Turime didinti pridėtinę vertę. Einame sudėtingesniu ir kompleksiškesniu užsakymų vykdymo keliu, atliekame laivų modernizacijos projektus, kurie yra paskatinti naujų tarptautinių organizacijų direktyvų.

Kiek VLG įmonių grupė svarbi uostamiesčiui, regionui ir šaliai?

Klaipėdos „Sodros“ specialistai juokauja, kad jie ypač pajaučia, kai VLG sumoka darbo užmokestį – tuomet pervedame didelę mokesčių sumą.

Kiekvieną dieną mūsų įmonių vartus kerta apie 4.000 žmonių – tai ne tik VLG įmonių grupės darbuotojai, bet ir įvairūs rangovai, tiekėjai, kurie dirba su mumis. Mūsų užsakovai gyvena Klaipėdos viešbučiuose. Kartais, kai turime didelį užsakymą, vienu metu apsistoja apie 100 žmonių, kurie naudojasi taksi paslaugomis, vaikšto į kavines, restoranus. Kai kurie čia investuoja, perka butus, namus ir pasilieka.

Pridedamoji vertė, kurią kuria mūsų įmonės, – didelė. Esame paskaičiavę, kad kas penkta Klaipėdos šeima vienaip ar kitaip susijusi su VLG įmonių grupe. Taip pat buvo užsakyta studija, kuri parodė, kad 1 mln. Eur mūsų pardavimų papildomai generuoja 384.000 Eur. Lietuva negamina automobilių, nekonstruoja lėktuvų, bet stato laivus. Ši pramonė išliko. Nors ji nėra didelė, bet galime tuo didžiuotis. Jei žiūrėsime į Baltijos šalis, tai Lietuvoje ši pramonė yra didžiausia, išlaikiusi kompetencijas, patirtį, todėl ir taip toliau ją plėtosime, vystysime ir taip garsinsime Lietuvą.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Valstybės valdomų įmonių įvaizdžio gerinimo receptas – daugiau viešumo ir atskaitomybės Verslo tribūna

Vadovavimas valstybės valdomoms įmonėms (VVĮ) savo atsakomybe dažnai lenkia darbą privačiame sektoriuje,...

Ar Lietuva taps ateities visuomenės pavyzdžiu? Verslo tribūna

Socialinių mokslų kolegijos (SMK) vadovė Gabija Skučaitė šiandien dirba prie projektų, iš esmės keičiančių...

Krizių akivaizdoje ne futbolas svarbiausia 6

Prezidentas Gitanas Nausėda, rūbinėje guosdamas Lietuvos futbolininkus dėl pralaimėjimo Portugalijos...

VŽ interviu su G. Nausėda: apie viešuosius pirkimus, nestabilumą Seime, ekonomikos būklę Premium 2

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad jei viešieji pirkimai taptų efektyvūs ir nekorumpuoti, būtų...

Aidint prekybos šūviams, pasaulio ekonomikos ramstis – besivystančios rinkos Premium

Kol dvi didžiausios pasaulio ekonomikos svaidosi prekybos karo šūviais, pasaulio ekonomikos ramsčiu tampa...

Darbo inspektoriams siūloma leisti slaptus pirkimus

Seimas spręs, ar nuo kitų metų gegužės leisti darbo inspektoriams atlikti kontrolinius pirkimus.

Verslo aplinka
2019.09.12
Europos Parlamento pirmininkas sukritikavo britų derybas dėl „Brexit“

Davidas Sassolis, Europos Parlamento (EP) pirmininkas, sukritikavo britus dėl nesugebėjimo pateikti jokių...

Verslo aplinka
2019.09.12
D. Trumpas kinams demonstruoja gerą valią

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, trečiadienį atidėjo savo suplanuotų muitų didinimą Kinijos prekėms. Nors...

Verslo aplinka
2019.09.12
Savivaldybių biudžetus 16 mln. Eur suma papildė tik penktadalis SVĮ 

Šiemet dividendus ir pelno įmokas iš savo valdomų įmonių gavo mažiau nei pusė Lietuvos savivaldybių, o...

Finansai
2019.09.12
„Achema“ ES teisme pralaimėjo ginčą dėl valstybės pagalbos SGD terminalui

Europos Sąjungos teismas ketvirtadienį atmetė koncerno „Achemos grupė“ valdomos Jonavos trąšų gamintojos...

Pramonė
2019.09.12
ECB kerpa ir ekonomikos prognozes 1

Palūkanas už indėlius nukirpęs ir kiekybinį euro zonos ekonomikos skatinimą atnaujinęs Europos centrinis...

Rinkos
2019.09.12
Vengrija planuoja atnaujinti diplomatinius santykius su Sirija

Vengrija ketina atnaujinti diplomatinius santykius su Sirija – šis žingsnis supykdys įtakingas Europos...

Verslo aplinka
2019.09.12
Širvintų rajono savivaldybei gresia tiesioginis valdymas

Širvintų rajono savivaldybei gresia tiesioginis valdymas – šį klausimą artimiausiu metu turės spręsti Vidaus...

Verslo aplinka
2019.09.12
G. Nausėda: siūlysiu stiprinti Viešųjų pirkimų tarnybą 15

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad būtina stiprinti Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijas ir didinti...

Verslo aplinka
2019.09.12
Vokietija tempia euro zonos pramonę žemyn 3

Liepą pramonės gamybos apimtis euro zonoje mažėjo 0,4% per mėnesį ir 2%, palyginti su tuo pačiu mėnesiu...

Rinkos
2019.09.12
VPT vadovė D. Vilytė prašosi atleidžiama, ruošiasi dirbti Registrų centre 10

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė pateikė prašymą, kad būtų atleista iš šių pareigų. Ji laimėjo...

Vadyba
2019.09.12
Kapitalas bėga iš šitos šalies, kad sugrįžtų per mokesčių rojus Premium 7

Beveik 40% pasaulinių tiesioginių užsienio investicijų (apie 13,5 trln. Eur) nusėda kontroliuojančiose...

Finansai
2019.09.12
Pirmą kartą skaičiuoja, kiek NT turi savivaldybės: neprisijungia tik Pagėgiai ir Šilalė

Pradedamas pirmas toks savivaldybių valdomo nekilnojamojo turto (NT) auditas – bus suskaičiuota, kiek ir...

Statyba ir NT
2019.09.12
Naujai Seimo frakcijai vadovaus V. Kamblevičius 1

Per plenarinį Seimo posėdį ketvirtadienį paskelbta, kad parlamente susikūrė nauja frakcija „Lietuvos...

Verslo aplinka
2019.09.12
S. Skvernelis apie ekonominę situaciją: turime matyti realybę 1

Premjeras Saulius Skvernelis, vertindamas Lietuvos ekonomines perspektyvas, sako, kad yra privalu matyti...

Verslo aplinka
2019.09.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau