Artėjančių rinkimų sumaištyje vietos sveikam protui gali ir neatsirasti

Šios prognozės tik sustiprėjo vasarą ir rudeniop, jau po prezidento rinkimų.

Gyvenimas ir įvykiai, regis, įrodo, kad šios prognozės buvo tikslios. Ilgokai užtrukęs valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės formavimas po prezidento rinkimų, triukšmingas stumdymasis dėl socialinių prioritetų, aritmetinės daugumos Seime praradimas ir bandymai ją atkurti, virpesiai valdančiosiose partijose, persitvarkymai opozicinėse, senų frakcijų griūtis ir naujų atsiradimas, naujų politinių jėgų inicijavimas, diskusijos dėl Seimo pirmininko (ne)partiškumo ir premjero ateities, parlamentiniai tyrimai, ir dar tyrimai, ir vėl tyrimai...

Dar ne vieną ir ne du punktus galima įtraukti į artėjančių rinkimų sumaiščių sąrašą. Ir jų kasdien gausės. Iki pat 2020 m. spalio, kai rinkėjai eis prie balsadėžių ir bandys iš kandidatų gausos išsirinkti tuos, kurie vairuos šalį ateinančius ketverius metus.

Nenuostabu, kad politikai ieško, kaip efektyviau pasirodyti, pasidemonstruoti, pasipuikuoti, nepaliaudami rinkėjams transliuoti serialą, kurį galėtume pavadinti „Be intrigų negerai“.

Taigi, drąsiai konstatuojam, kad kampanija „Rinkimai 2020“ jau yra startavusi.

O ten, kur stiprėjanti rinkimų kampanija ir politinė sumaištis, ten, kur rinkimų intrigos, ten ne visada atsiranda vietos būtinoms reformoms ir apgalvotiems sprendimams valstybės labui.

Ar ne per ankstyvas tas rinkimų startas?

Štai kad ir naujausi politiniai įvykiai – „tvarkiečių“ Seime iškrikimas, naujos centro kairės frakcijos būrimas iš įvairių pažiūrų politikų. Dėl to Vyriausybė, atrodo, tik trumpam neteko formalios politinės daugumos Seime, faktiškai ji vis tiek išliko. Tačiau net ir visi tie persistumdymai, naujos dėlionės ir derybos atima brangų laiką, kuris galėtų ir turėtų būti skirtas kad ir ieškoti receptams, kaip apsaugoti šalį ir jos žmones nuo galimų ekonominių sukrėtimų, kurie galbūt dabar dar ne taip ir įžvelgiami horizontuose, bet gali smogti gana nelauktai.

Užuot konstruktyviai diskutavę, kaip suderinti lėtėjančią ekonomiką su būtinybe didinti biudžetą ir apskritai plėsti visą viešųjų finansų sektorių, taip pat valstybės pinigus kuo efektyviau nukreipti sprendžiant socialinės atskirties, darbo vietų kūrimo ir kitas gerovės didinimo problemas, politikai nepaliauja murdytis sumaiščių ir intrigų liūne.

VŽ nuomone, prezidentas, Seimas, Vyriausybė, valdančiosios ir opozicinės partijos, pavieniai politikai galėtų bent trumpam, bent kokiam pusmečiui, atidėti į šalį stiprėjančios rinkimų kampanijos kovas ir pabandyti blaiviai pažvelgti į realybę, susitelkti dėl šaliai būtinų pertvarkų, nepabijoti nepopuliarių sprendimų. Nemažai rinkėjų po metų neabejotinai įvertins ne prieš rinkimus rengtus šou, ne intriguojančius politinius žaidimus, bet susitelkimą ir sveiko proto padiktuotus sprendimus.