Ekonomikos augimas kitąmet sulėtės, verslas ragina nepanikuoti 

Publikuota: 2019-09-11
Finansų ministras Vilius Šapoka. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Finansų ministras Vilius Šapoka. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4%, t. y. kur kas lėčiau nei šiemet. 2019 m. ekonomikos augimo rezultatas turėtų siekti 3,7%.

Tokias atnaujintas ekonomines prognozes trečiadienį paskelbė Finansų ministerija.

Jomis vadovaujantis bus galutinai suformuotas 2020 m. biudžeto projektas, kuris jau rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje turėtų pasiekti Vyriausybę, o spalio viduryje – Seimą.

Smarkiai pagerino šių metų prognozę

Šiemet pavasarį paskelbtose prognozėse Finansų ministerija skelbė, kad 2020 m. BVP augimas galėtų siekti 2,4%, o šiemet – 2,6%. Tad ministerija gerokai, net vienu procentiniu punktu pagerino šių metų prognozę ir nepakeitė kitų metų.

2021 m. BVP augimo prognozė irgi nekinta – 2,3%. Panašus augimas turėtų išlikti ir 2022 m., prognozuoja ministerija.

Šių metų prognozė smarkiai pagerinta įvertinus pirmojo pusmečio Lietuvos ekonominės raidos rezultatus, kai metinis BVP augo beveik 4,1%.

„Toks spartus augimas, kokį fiksuojame šiemet, nesitęs amžinai. Tarptautinė ekonomika blogina prognozes. Mūsų verslo lūkesčiai irgi ima prastėti. Tad ekonomika ir kitąmet augs, bet augimas bus lėtesnis nei šiemet ir bus trapesnis“, – sakė Vilius Šapoka, finansų ministras.

„Taigi, tarptautinė aplinka prastėja, rizikų daugėja. Augimą palaikys vidaus paklausa, infliacija išliks nuosaiki“, – pridūrė jis.

Įspėjo politikus

Pasak finansų ministro, tai, kad „augimas bus lėtesnis ir trapesnis, siunčia aiškų signalą mūsų politikams – turime būti atsargesni, turime elgtis kaip atsakinga šeima, neturime būti tokie drąsūs didindami išlaidas“.

Bet V. Šapoka kol kas nekomentavo konkrečių skaičių, kokios apimties kitąmet bus biudžetas, kiek galėtų būti keliamas neapmokestinamas pajamų dydis, vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos, koks būtų viešųjų finansų sektoriaus pajamų ir išlaidų balansas bei kitų su artėjančiu biudžetu susijusių rodiklių. „Diskusijos šiais klausimais dar vyksta ir kurį laiką vyks, tiek su prezidento komanda, tiek su politikais, biudžeto projektas dar ruošiamas“, – sakė V. Šapoka.

Kitąmet neapmokestinamas pajamų dydis turėtų augti nuo 300 iki 400 Eur, bet valdantieji jau svarsto pasiūlymus jį lėtinti iki 350 Eur, o prezidentas Gitanas Nausėda pateikė pasiūlymą šį dydį kelti tik iki 330 Eur ir tokiu būdu atlaisvinti ne vieną dešimtį milijonų eurų, kurie galėtų būti skirti socialinėms reikmėms. Vaiko pinigai, kurie šiemet siekia 50 Eur, kitąmet gali kilti iki 60-70 Eur.

Paklaustas, ar yra pavojus, kad galėtų pradėti pūstis nekilnojamojo turto burbulas, ministras atsakė neigiamai.

Jis taip pat patikino, kad ir šiemet, ir kitąmet bus užtikrintas pakankamas krašto apsaugos finansavimas, kuris šiek tiek viršys 2% BVP: „Įstatymas leidžia mums skirti papildomus asignavimus šiai sričiai, jeigu metų pabaigoje matome, kad pagal naujausius scenarijus sparčiau augant ekonomikai šiek tiek trūksta iki šio įsipareigojimo įgyvendinimo“.

Ministras priminė, kad jau praėjusių metų pabaigoje Vyriausybė skyrė krašto apsaugai papildomai apie 20 mln. Eur, kad būtų įvykdytas įsipareigojimas šią sritį finansuoti ne mažiau kaip 2% BVP.

Korekcijos dėl neapibrėžtumų

„Ekonominės raidos scenarijaus sudarymo metu išorės aplinka išliko nestabili, o neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų ir politinių sprendimų dėl tarptautinės prekybos ir „Brexit“ – neišnyko. Nors naujausiose tarptautinių institucijų prognozėse nekeičiama nuostata, kad globali ekonomika 2020 m. turėtų atsigauti, šis numatomas atsigavimas trapus, paremtas prielaidomis, kad įtampa tarptautinės prekybos srityje nestiprės ir bus išvengta chaotiško „Brexit“. Todėl išlieka rizika, kad Lietuvos ekonomikos perspektyva gali būti prastesnė nei numatyta šiame scenarijuje“, – nurodoma Finansų ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime.

Anot jo, „padėtis darbo rinkoje darbuotojams visą vidutinį laikotarpį išliks palanki“.

„Nors pastaruoju metu pagerėjo migracijos tendencijos – 2019 m. pirmąjį pusmetį į Lietuvą atvyko daugiau gyventojų nei išvyko iš šalies, dėl natūralios gyventojų kaitos, darbingo amžiaus gyventojų skaičius šalyje mažės visą vidutinį laikotarpį, todėl darbdavių konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų turėtų išlikti. Atvykusieji į šalį padidino darbo jėgos pasiūlą ir sumažino pastaraisiais metais susiformavusią įtampą darbo rinkoje bei sudarė sąlygas tvariau augti darbo užmokesčiui privačiame sektoriuje“, – teigia ministerija.

Augs ir algos, ir kainos

Finansų ministerijos teigimu, darbo užmokesčio (DU) pokyčius šalies ūkyje „iš esmės lems Vyriausybės vykdoma viešojo sektoriaus darbo užmokesčio politika, sprendimai dėl minimalios mėnesinės algos pokyčio ir verslo siekis pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus“.

Prognozuojama, kad vidutinio mėnesinio bruto DU pokytis šalyje 2019 m. sudarys 8,3%. Tai 0,3 procentinio punkto spartesnis DU augimas nei buvo numatytas 2019 m. pavasarį, o 2020 m. – 7,4% (1 procentiniu punktu spartesnis augimas).

Numatoma, kad lėčiau augant ekonomikai DU augimo tempas sulėtės ir 2021 m. sudarys 5,8%, 2022 m. – 5,5%.

Pasaulinių naftos kainų pokyčiai ir tebevykstantis paslaugų kainų suartėjimo prie ES vidurkių (konvergencija) procesas vidutiniu laikotarpiu išliks esminiais infliacijos pokyčius lemiančiais veiksniais: vidutinė metinė infliacija šalyje 2019 m. sudarys 2,4%, tai 0,2 procentinio punkto daugiau nei numatyta šių metų kovą, o 2020 m. – 2,3% (atitinkamai 0,1 procentinio punkto daugiau). 

Projekcija padidinta atsižvelgus į 2019 m. pirmojo pusmečio DU ir maisto produktų kainų kilimo tendencijas ir pasikeitusias technines prielaidas dėl pasaulinių naftos kainų. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais kainų pokyčio tempas nuosaikiai mažės, tačiau išliks gana artimas šiuo metu stebimam tempui ir 2021 m. sudarys 2,1%, o 2022 m. – 2%.

Kitąmet neapmokestinamas pajamų dydis turėtų augti nuo 300 iki 400 Eur, bet valdantieji jau svarsto pasiūlymus jį lėtinti iki 350 Eur, o prezidentas Gitanas Nausėda pateikė pasiūlymą šį dydį kelti tik iki 330 Eur ir tokiu būdu atlaisvinti ne vieną dešimtį milijonų eurų, kurie galėtų būti skirti socialinėms reikmėms. Vaiko pinigai, kurie šiemet siekia 50 Eur, kitąmet gali kilti iki 60-70 Eur.

Pramonininkai jaučia lėtėjimo tendencijas

Anot Sigito Gailiūno, AB „Lietkabelis“ generalinio direktoriaus, Finansų ministerijos prognozės planuojant kuklesnį kitų metų BVP augimą pramonininkų nestebina – jie jau dabar jaučia mažėjant užsakymų iš Vokietijos ir iš kitų didžiųjų ES šalių, į kurias keliauja didžioji dalis iš Lietuvos eksportuojamos produkcijos.

nuotrauka::1left

„Mūsų verslininkai jau kuris laikas prognozavo panašų ūkio lėtėjimą – juk lėtėjimo tendencijas šiuo metu fiksuoja didžiosiose Europos šalyse, o Lietuva yra pasaulinės ekonomikos dalis. Verslas puikiai supranta, kad ekonomika turi tam tikrus ciklus, o pastarasis augimo ciklas jau yra užsitęsęs“, – sako S. Gailiūnas. 

Jo teigimu, suprasdamos šią riziką pramonės įmonės peržiūri savo išlaidas, nebūtinas stengiasi riboti, kaupia rezervus, kad ekonominei situacijai pablogėjus ir sumažėjus užsakymų, būtų pajėgios kurį laiką atlaikyti svyravimą, subalansuoti finansinius srautus.

Ekonomikai lėtėjant, valdžia taip pat turėtų imtis priemonių, kurios padėtų palaikyti šalies verslo gyvybingumą, įsitikinęs S. Gailiūnas.

 „Valdžia turėtų galvoti apie tai, kaip verslui sudaryti kuo palankesnes sąlygas, ir tikrai ne apie kokias nors papildomas kliūtis, ribojimus, mokesčius. Taip pat turėtų valdžia turėtų imtis skatinimo priemonių – pvz., per praėjusią krizę buvo galvojama, kaip ūkį išjudinti su daugiabučių namų renovacija, tiesa, ji nevyko labai efektyviai, bet turėjo tam tikros teigiamos įtakos. Panašios priemonės turėtų atsirasti ir dabar“, – tvirtina „Lietkabelio“ vadovas. 

Tai psichologinė krizė

„Manau, kad Lietuvos ūkio augimas tikrai sulėtės, bet nemanau, kad gali užklupti tokia rimta krizė, kokia buvo 2008-2009 m.“ – vertina Vytautas Jokužis, pramonės automatizavimo sprendimų bendrovės „Elinta“ vadovas.

Anot jo, viena šio BVP lėtėjimo priežasčių yra ir tokio scenarijaus eskalavimas.

„Tai psichologiniai dalykai, savotiška išsipildanti pranašystė. Jei žmogui visi nuolat kalba, kad jis eina per greitai, kad turi lėtinti tempą, jis tikrai pradės žingsniuoti lėčiau. Panašiai yra ir su verslu“, – svarsto V. Jokužis.

nuotrauka::2right

Prie dabartinio ūkio lėtėjimo, jo nuomone, nemenkai prisideda ir ekonominė įtampa tarp JAV bei Kinijos. Tokias politinių sprendimų pasekmes jaučia ir „Elinta“.

„Yra pasitaikę atvejų, kad klientas iš JAV kompanijos atvažiavęs pasako, kad jokių detalių iš Kinijos negalima naudoti – gali būti brangiau tik jokiu būdu ne kiniška. Kai politika veikia verslą – tikrai nėra gerai“, – sako V. Jokužis.

Jo  nuomone, Lietuvai nereikėtų labai išgyventi dėl galimos krizės ar nuosmukio, nes į šalį keliasi daug užsienio investicijų. Ji neturėtų užklupti ir inovatyvius sprendimus pramonei siūlančios  „Elintos“, nes lėtėjant ekonomikai automatizavimo, robotizavimo, gamybos modernizavimo sprendimų pasiūla nemažės. Nes pramonei aktualiau tampa taupyti ir dirbti ekonomiškiau. Būtent tai ir leidžia modernios technologijos.

Anot V. Jokužio, dėl galimo ūkio lėtėjimo „Elinta“ kokių nors ypatingų priemonių nesiima, tačiau žada šiek tiek peržiūrėti investicijas ir atidėti nedidelį rekonstrukcijos projektą.

„Jis nėra mums itin svarbus, todėl jį pristabdome. Pasižiūrėsime, kaip viskas klostysis. Jei įmonei bus geri laikai, galėsime kiek vėliau imtis ir jo“, – sako V. Jokužis.

Planuoja investicijas

Tuo tarpu UAB „Baltik vairas“ apskritai nemato poreikio taupyti, o priešingai – matydama, kad Europoje yra dviračių gamybos pajėgumų trūkumas, planuoja investicijas į gamybos plėtrą. 

„Mūsų segmente tendencijos visai priešingos – neseniai buvo pritaikyti antidempingo muitai produkcijai iš Kinijos ir kai kurių kitų trečiųjų šalių, todėl mes labai optimistiškai žiūrime į artėjančius metus. Kitų metų Lietuvos BVP tikriausia nesugadinsime, o greičiausiai timptelėsime jį į viršų“, – sako Žilvinas Dubosas, elektrinių dviračių gamybos UAB „Baltik vairas“ generalinis direktorius.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Davosas 2020: Pasaulinio verslo galiūnės teiks informaciją apie aplinkai daromą poveikį

Didysis pasaulinis finansų ir audito įmonių ketvertas bei dešimtys stambiausių tarptautinių kompanijų...

B. Le Maire: Prancūzija ir JAV susitarė siekti „bendro pasaulinio skaitmeninio mokesčio“

Prancūzija ir JAV susitarė siekti bendro skaitmeninio mokesčio, mėgindamos užbaigti ginčą dėl JAV...

Stabdydama naujo viruso plitimą Kinija uždarė du miestus

Kinija ketvirtadienį uždarė du didelius miestus centrinėje Hubėjaus provincijoje, kuri atsidūrė mirtinai...

Lietuviai gaudo JAV ir Kinijos prekybos karo paliaubų naudą Premium

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, ir Pekinui sausio viduryje pasiekus pradinį dvišalės prekybos susitarimą,...

Finansai
14:22
Vienas Seimo narys išėjo iš R. Karbauskio frakcijos, trys papildė socialdarbiečius

Parlamentaras Virgilijus Poderys išėjo iš valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS)...

„Lietuva be šešėlio“: pernai šalyje atsirado 200 nelegalių tabako „taškų“

Pernai Lietuvoje atsirado 204 nauji nelegalūs tabako pardavimo taškai – jų skaičius per metus išaugo...

13:34
Plastiko dalelių nuotekose aptikta dar vienoje sostinės vietoje

„Vilniaus vandenys“ ketvirtadienį galimą taršą plastiko dalelėmis aptiko dar vienoje sostinės vietoje.

„Ambersail 2“ lenktynėse aplink pasaulį planuoja tapti kovos su plastiko tarša vėliava

Lietuvos jachta „Ambersail 2“ dviejų metų trukmės lenktynėse aplink pasaulį „The Ocean Race“ planuoja tapti...

Korupcijos suvokimo indekse Lietuva pakilo į 35 vietą 3

Korupcijos suvokimo indekse (KSI) Lietuva per 2019 metus pakilo trimis vietomis – šaliai teko 60 balų iš 100...

Britanijos parlamentas galutinai pritarė „Brexit“ sutarčiai 1

Įstatymas, atveriantis Jungtinei Karalystei kelią šio mėnesio pabaigoje išstoti iš Europos Sąjungos,...

Vieno figos lapelio neužteks 12

Kad ir kiek premjeras Saulius Skvernelis ir Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis mėgino...

JAV ir ES galandasi nagus prekybos susitarimui Premium

JAV ir Europos Sąjunga (ES) ruošiasi dar kartą sėsti prie prekybos susitarimo derybų stalo. Tiesa, kol kas...

Po neigiamai įvertinto ministro dabar taikiklyje – pats premjeras Premium

Tarnybinės etikos sargų išvada apie susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietus pavaldžių įmonių...

Premjeras: L. Savickas – šiuo metu geriausias kandidatas į ekonomikos ministrus

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jo patarėjas Lukas Savickas šiuo metu yra geriausias kandidatas į...

Verslo aplinka
2020.01.22
S. Skvernelis neigia, kad į ekonomikos ministrus bus teikiamas viceministras

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina ketinąs prezidentui Gitanui Nausėdai oficialiai teikti savo patarėjo...

Verslo aplinka
2020.01.22
Premjeras: „Nuo šiol suvalgytas kotletas traktuojamas kaip dovana“ 13

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nustatytą interesų derinimo reikalavimų pažeidimą,...

Verslo aplinka
2020.01.22
Davoso saugumas kainuoja brangiai, bet nauda didesnė Premium

Pasaulio ekonomikos forume Davose, kur šiuo metu susirinkę pasaulio politikos ir pasaulio verslo lyderiai,...

Verslo aplinka
2020.01.22
Vilniaus taryba ėmėsi 2020 m. biudžeto 1

Vilniaus taryba trečiadienį ėmėsi svarstyti 2020 m. sostinės biudžeto projektą.

Verslo aplinka
2020.01.22
VTEK: pavaldžių įstaigų sąskaita pietavęs J. Narkevičius pažeidė įstatymą  6

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pažeidė įstatymu nustatytus interesų derinimo reikalavimus, kai...

Verslo aplinka
2020.01.22
Gerovės kartelė liks neįveikta, jei nepasimokysime iš Airijos Premium 5

Lietuva pagal BVP gyventojui gerovės matą juda sparčiausiai tarp Europos Sąjungą 2004–2007 m. papildžiusių...

Finansai
2020.01.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau