Kas tai? Eksperto įžvalgos

Įsigaliojo svarbūs pakeitimai užsieniečių įdarbinimo srityje: ar užsieniečių įdarbinimas tapo paprastesnis?

Publikuota: 2019-09-02

Rugsėjo 1 dieną įsigaliojo didžioji dalis 2019 m. liepos 16 d. priimtų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau vadinsime Įstatymu) pakeitimų, kurie kartu su kitų poįstatyminių teisės aktų pakeitimais kai kuriais aspektais palengvino užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimą Lietuvoje. Tačiau vykdoma migracijos reforma įnešė ir neaiškumų, o galimybė įdarbinti užsienietį tam tikrais atvejais gali pasirodyti neįmanoma misija. Šiame straipsnyje aptarsiu esminius verslui reikšmingus reglamentavimo pasikeitimus bei kai kurias akivaizdžias reformos problemas.

Lengvatos ekonomiškai stiprių šalių piliečiams

Nustatytos itin palankios sąlygos įdarbinti piliečius iš ekonomiškai stipriausių šalių, kurioms taikomas bevizis režimas — Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos. Šis sąrašas bus papildytas ir Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste jos išstojimo iš Europos Sąjungos dieną.

Įstatymas numato atskirą pagrindą ir sąlygas leidimui laikinai gyventi šių valstybių piliečiams bei jų šeimos nariams. Leidimas laikinai gyventi galės būti išduodamas, jeigu:

  • užsienietis Lietuvoje dirbs pagal sutartį arba turės darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį;
  • užsienietis bus įmonės, kuri vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje, dalyvis ar vadovas ir jo atvykimo tikslas bus darbas toje įmonėje;
  • užsienietis užsiims kita teisėta veikla Lietuvoje, pavyzdžiui, savarankiška veikla.

Įgyjant leidimą laikinai gyventi šiuo pagrindu, nereikės atitikti sąlygų, kurios taikomos gaunant leidimus laikinai gyventi kitais pagrindais (pavyzdžiui, išsilavinimo, darbo patirties ir pan.), išskyrus atvejus, kai užsienietis ketins užsiimti veikla pagal reglamentuojamą profesiją. Tokiu atveju jis turės turėti dokumentą, patvirtinantį, kad atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla. Piliečiams iš šių ekonomiškai stipriausių šalių taip pat bus taikomos bendrosios leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos (turėti sveikatos draudimą, lėšų pragyventi ir kt.).

Gavę leidimą laikinai gyventi, užsieniečiai iš aptariamų šalių bus atleisti nuo pareigos gauti leidimą dirbti. Leidimas laikinai gyventi bus išduodamas trejiems metams, o kartu su užsieniečiu tokiam laikotarpiui iš karto galės atvykti bei kartu kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir jo šeimos nariai. Šie pakeitimai akivaizdžiai palengvina ir skatina piliečių iš pažengusių šalių atvykimą bei įdarbinimą Lietuvoje.

Įtvirtinta užsieniečių teisė dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvoje metu

Įstatymas aiškiai numato lengvatas trumpam įsidarbinti Lietuvoje užsieniečiams, kuriems taikomas bevizis režimas, taip pat turintiems galiojančią Šengeno vizą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti Lietuvos Respublikoje ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

Šių užsieniečių konkretus sąrašas nustatytas Įstatyme. Toks užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu (ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų) galės dirbti Lietuvoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka Įstatyme nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Pavyzdžiui, jeigu atvyks dirbti užsienietis, kurio profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, arba užsienietis yra vienos iš minėtų ekonomiškai stipriausių šalių (Kanados, JAV ir t.t.) pilietis, atvykstantis dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla, trumpalaikio buvimo Lietuvoje laikotarpiu jis galėtų dirbti be papildomo leidimo dirbti. Konkretus sąrašas, kokiais atvejais trumpalaikio teisėto buvimo Lietuvoje laikotarpiu užsienietis galės dirbti su išduotu leidimu dirbti arba be papildomo leidimo dirbti, įtvirtintas Įstatyme. Tam tikrais atvejais darbdavys apie tokio trumpam atvykusio užsieniečio įdarbinimą turės pranešti Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinę sistemą.

Pabrėžtina, kad Įstatyme nustatyti užsieniečiai lengvatine tvarka galės atvykti ir dirbti į Lietuvą būtent trumpalaikio buvimo Lietuvoje laikotarpiu, o ilgesniam buvimui ir darbui Lietuvoje užsienietis privalėtų gauti teisės aktuose nustatytus dokumentus, priklausomai nuo konkretaus pagrindo: leidimą dirbti ir (arba) leidimą laikinai gyventi arba vizą. Bet kuriuo atveju, Įstatymas palengvino užsieniečių atvykimo bei įdarbinimo Lietuvoje galimybes.

Didesnė nauda įmonėms, įtrauktoms į patvirtintų įmonių sąrašą

Iki Įstatymo įsigaliojimo Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymą ir taikymą reglamentavo Vizos išdavimo tvarkos aprašas, kuris buvo taikomas užsieniečiams išduodant nacionalines vizas. Įsigaliojus Įstatymui, Patvirtintų įmonių sąraše įrašytiems darbdaviams supaprastinamos procedūros ne tik vizų išdavimo atžvilgiu, bet ir gaunant leidimą laikinai gyventi ir (arba) leidimą dirbti.

Pavyzdžiui, Patvirtintų įmonių sąraše esantis darbdavys, norėdamas įdarbinti užsienietį ne aukštos kvalifikacijos pagrindu, galės pateikti alternatyvią informaciją apie užsieniečio kvalifikaciją (darbo patirtį), t.y. arba pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai, arba apie ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius penkerius metus (kai paprastai reikia pateikti informaciją tiek apie užsieniečio turimą kvalifikaciją bei jos atitiktį darbo vietai, tiek apie ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius penkerius metus).

Į Patvirtintų įmonių sąrašą įtraukta įmonė, kuri priima užsienietį, perkeliamą įmonės viduje, galės tiesiog patvirtinti, kad jis atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus (tuo tarpu paprastai reikia pateikti dokumentus, įrodančius, kad užsienietis atliks konkrečias funkcijas bei turi tam reikalingą kvalifikaciją ir profesinę patirtį).

Įmonės įtraukimas į Patvirtintų įmonių sąrašą palengvina procedūrą užsieniečiui gauti vizą, kadangi tam tikrais atvejais užsienietis atleidžiamas nuo pareigos pateikti kai kuriuos dokumentus, tokius kaip leidimas dirbti, įrodymai apie pragyvenimui pakankamų lėšų turėjimą, darbo sutartis ir kt. Akivaizdu, kad įtraukimas į Patvirtintų įmonių sąrašą įmonėms, įdarbinančioms užsieniečius, naudingas tiek dėl teisinių aspektų, tiek dėl reputacijos.

Lietuvoje baigusių studijas užsieniečių palankesnis įdarbinimas

Įstatymas numato, kad užsieniečiui, baigusiam Lietuvoje studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketinančiam dirbti ir kreipiantis leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu nereikės gauti Užimtumo tarnybos sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, neatsižvelgiant į tai, ar toks užsienietis įdarbinamas pagal Lietuvoje įgytą kvalifikaciją. Ši taisyklė taikoma tuo atveju, jeigu užsienietis dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindais gavimo kreipėsi nepraėjus 2 metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo.

Pakeitimai įdarbinant aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojus (mėlynosios kortelės)

Įstatymas nebenumato pareigos užsieniečiui, kuris įdarbinamas kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas, pateikti dokumento, kuris patvirtintų jo aukštą profesinę kvalifikaciją (pvz., aukštojo mokslo diplomo ir pan.). Informaciją apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai turės pateikti darbdavys. Žinoma, darbdavys turės įsitikinti, kad užsienietis turi jo aukštą profesinę kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Ši išimtis taikoma tuo atveju, jeigu užsienietis ketina užsiimti nereglamentuojama profesine veikla.

Įstatymas taip pat aiškiai išskiria, kad įmonių vadovams leidimas gyventi išduodamas ne mėlynosios kortelės pagrindu, bet kaip užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla. Mėlynoji kortelė vadovams galės būti išduodama tik tuo atveju, jeigu darbdavys, kuris ketina įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės vadovą, yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio metinės pajamos per pastaruosius 3 finansinius metus bent vienais finansiniais metais buvo ne mažesnės negu 1 000 000 eurų. Patvirtinimą apie šį faktą išduos ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota įstaiga.

MIGRIS ir kitos reformos spragos

Nepaisant aptartų pakeitimų naudos, praktikoje gali pasitaikyti situacijų, kai įdarbinti užsienietį taps beveik neįmanoma misija.

Iki rugsėjo 1 d su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi tam tikrais pagrindais, įskaitant leidimą gyventi aukštos kvalifikacijos darbuotojui, išdavimo buvo galima kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę arba konsulinę įstaigą. Nuo rugsėjo 1 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsienietis galės pateikti diplomatinėje atstovybėje arba konsulinėje įstaigoje tik tais atvejais, jeigu jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, arba yra lietuvių kilmės asmuo, arba perkeliamas įmonės viduje. Visi kiti užsieniečiai prašymus išduoti leidimą gyventi turės pateikti Migracijos departamentui.

Pagal naują tvarką, prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi turėtų būti pateikiami visų pirma elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS), kuri šiuo metu neveikia ir kurią paleisti numatoma ne anksčiau kaip 2019 m. spalio 14 d. Tad šiuo metu vienintelis būdas pateikti prašymą bei dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo yra fiziškai atvykus su dokumentais į Migracijos departamentą. Pradėjus veikti MIGRIS sistemai, prašymai su skaitmenizuotais dokumentais dėl leidimo laikinai gyventi galės būti pateikti elektroniniu būdu per MIGRIS sistemą, tačiau prašymas bus laikomas priimtu ir nagrinėjamas ne nuo šių dokumentų pateikimo per MIGRIS sistemą momento, bet nuo fizinio užsieniečio atvykimo su visais dokumentais į Migracijos departamentą. Tai reiškia, kad nuo Įstatymo įsigaliojimo momento užsienietis, norintis pateikti prašymą ir gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turės atvykti į Lietuvą tam tikru teisėtu pagrindu, t.y. paprastai gavęs nacionalinę (D) vizą ar kitais teisėtais pagrindais. Kita vertus, teisės aktai įtvirtina baigtinį sąrašą atvejų, kai galima gauti nacionalinę vizą, priklausomai nuo konkrečios situacijos ir pagrindo. Vienas iš nacionalinės vizos išdavimo pagrindų yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi, o tam, kad toks prašymas būtų laikomas priimtu, užsienietis turi fiziškai atvykti į Migracijos departamentą Lietuvoje, tačiau to negali padaryti be nacionalinės vizos.

Kitaip tariant, susiklosto tokia teisiškai ydinga situacija, kai užsienietis prašymo pateikimui ir priėmimui turi fiziškai atvykti į Lietuvą, bet to negali padaryti tol, kol neturi teisėto pagrindo atvykti į Lietuvą (neturi nacionalinės vizos), o nacionalinės vizos negali gauti tol, kol jo prašymas nėra pateiktas ir priimtas, nes negali būti pateiktas fiziškai neatvykus į Lietuvą.

Kaip spręsti šią situaciją, ypač kai užsieniečiui netaikomas bevizis režimas ar jis neturi teisės atvykti į Lietuvą kitais pagrindais, atsakymo nepateikia ir Migracijos departamentas. Šengeno viza šiuo atveju taip pat netinka, nes ji išduodama visai kitais pagrindais.

Minėta, kad ši problema neišnyks ir pradėjus veikti MIGRIS sistemai, kadangi tam, kad prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo būtų priimtas ir jo pagrindu užsienietis gautų nacionalinę vizą, užsienietis pirmiausia privalo fiziškai atvykti į Migracijos departamentą.

Su šia problema itin stipriai susidurs užsieniečiai, ketinantys dirbti aukštos kvalifikacijos darbus, bei jų šeimų nariai.

Kol nėra pakeista vizų išdavimo tvarka ir pagrindai, aptariamos problemos skatina ieškoti įvairių būdų, kaip užtikrinti teisėtą užsieniečių atvykimą į Lietuvą ir galimybę juos įdarbinti.

Artūras Tukleris yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, darbo teisės ekspertas.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

R. Karbauskis siūlo NT apmokestinimo lengvatą daugiavaikėms šeimoms

Seimui antradienį atmetus Vyriausybės siūlymą nuo 2020 metų išplėsti gyventojų nekilnojamojo turto (NT)...

V. Šapoka: nepriėmus mokestinių pataisų teks apkarpyti išlaidas 

Vyriausybė siūlys apkarpyti kai kurias kitų metų išlaidas, jeigu Seimas nepritars naujiems mokesčiams ar jų...

Lietuva ir Japonija pasirašė memorandumus energetikos ir IT srityse 

Lietuva ir Japonija dvišaliame verslo forume Tokijuje pasirašė du bendradarbiavimo memorandumus energetikos...

Seimas priėmė svarstyti stambiųjų prekybininkų apmokestinimo įstatymą 2

Seimas priėmė svarstyti valdančiųjų „valstiečių“ siūlymą nuo 2020 m. įvesti naują prekybos mokestį, kurį...

Prekyba
09:25
D. Grybauskaitė: Seime vyrauja chaosas 1

„Lietuvoje dominuoja karingas neraštingumas, jeigu ant jūsų lips, turite garsiai kalbėti — neleiskite griauti...

Kokių veiksmų gali imtis darbdavys, kad užtikrintų lygias galimybes darbuotojams? Verslo tribūna

Spalio 9 d. startavusi „Lygių galimybių sparnai“ kampanija skatina darbdavius aktyviai integruoti lygias...

NSGK toliau svarstys, kaip veikia grėsmių galinčių kelti įmonių patikros sistema

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) toliau aiškinsis situaciją, kaip Lietuvoje veikia...

Biudžetas – politinio turgaus įkaitas 2

Seime įvyko tai, kas ir buvo prognozuota, – buldozeriu stumiamas paskubomis sukurptas šalies biudžeto...

Smulki įmonė per metus biurokratams privalo dirbti visą mėnesį Premium

Per metus smulkioms Lie­tu­vos įmonėms laikas, skir­tas administraciniams for­ma­lumams – deklaracijų,...

Gazelė
05:45
Nacionalinis susitarimas – sau, valdžios planai dėl mokesčių – sau Premium

Verslo asociacijos tvirtina, kad valdžia, su biudžeto projektu pasiūliusi pluoštą mokestinių pakeitimų,...

JK parlamentas atmetė dar vieną B. Johnsono „Brexit“ planą

Jungtinės Karalystės parlamentas atmetė Boriso Johnsono planą per tris dienas pritarti su ES suderėtam...

Verslo aplinka
2019.10.22
Seime daugėja siūlymų dėl žemdirbių dyzelino akcizo didinimo

Seime daugėja siūlymų dėl dyzelino žemdirbiams akcizo didinimo, kuris dabar siekia 56 eurus už 1.000 litrų.

Verslo aplinka
2019.10.22
L. Linkevičius: Lietuva neprieštarautų trumpam techniniam „Brexit“ pratęsimui

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuva būtų pasirengusi pritarti trumpam „Brexit"...

Verslo aplinka
2019.10.22
R. T. Erdoganas lankosi pas V. Putiną

Recepas Tayyipas Erdoganas, Turkijos prezidentas, antradienį susitinka su Vladimiru Putinu, Rusijos...

Verslo aplinka
2019.10.22
NT mokesčio išplėtimo pataisos grąžintos Vyriausybei   1

Seimas antradienį keliais balsais nepriėmė svarstyti siūlymo nuo 2020 metų išplėsti gyventojų nekilnojamojo...

Statyba ir NT
2019.10.22
R. Karbauskis pasiskaičiuos, ar tebeturi valdančiąją daugumą 

Po to, kai Seime pritrūko balsų atleisti iš pareigų parlamento vadovą Viktorą Pranckietį, nepasitikėjimą juo...

Verslo aplinka
2019.10.22
Per „darbostogas“ Klaipėdoje specialistai padarė daugiau nei savo biure

Klaipėdiškių iniciatyva prikviesti potencialių darbuotojų – tegul ir laikinai – pasiteisino. Dirbti atostogų...

Gazelė
2019.10.22
Seimo vadovas išsilaikė, bet įtariama, kad netrukus bus jį bandoma versti vėl 

Antradienį popiet Seimas dar sykį balsavo dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo iš parlamento vadovo pareigų.

Verslo aplinka
2019.10.22
Oficialiai inauguruotas Japonijos imperatorius Naruhito

Antradienį oficialiai naujuoju Japonijos imperatoriumi iškilmingoje ceremonijoje tapo Naruhito.

Verslo aplinka
2019.10.22
J. Trudeau vedami liberalai laimėjo, bet dirbs mažumos vyriausybėje

Po pirmadienį Kanadoje vykusių rinkimų paaiškėjo, kad Justinas Trudeau taps šalies premjeru antrą kadenciją...

Verslo aplinka
2019.10.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau