A. Merkel sąjungininkai nukraujavo Brandenburge ir Saksonijoje  

Angelos Merkel, Vokietijos kanclerės, Krikščionys demokratai (CDU) išliko didžiausia partija Saksonijoje, bet jos rėmėjų gretos susitraukė 7,4 proc. punktais nuo 2014-ųjų ir siekia daugiau nei 32%. Brandenburge CDU surinko 15,6% balsų.

Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) tapo antra didžiausia partija abiejuose Vokietijos Rytų regionuose, tiek Saksonijoje, tiek ir Brandenburge

AfD abejuose Vokietijos rytinėse žemėse, kur sekmadienį vyko rinkimai, užsitikrino didesnį rinkėjų palaikymą negu 2014 m. AfD Saksonijoje gavo 27,5% balsų, o Brandenburge – 23,5% balsų, rodo preliminarūs oficialūs rinkimų rezultatai.

AfD laimėjo rinkėjų simpatijas pasisakydami prieš šalies imigracijos politiką ir prieš anglies kasyklų uždarymą regione. Saksonijos gyventojams jie prisitatė kaip Berlyno sieną griovusiųjų demonstruotojų palikuonys.

Berlyną supančiame Brandenburge kairioji Socialdemokratų partija (SPD) liko didžiausia – šį regioną partija valdo nuo Rytų ir Vakarų Vokietijos sujungimo 1990-aisiais. SPD, preliminariais duomenimis, surinko 26,2% balsų, daugiau nei AfD, gavusi 23,5%. Per praėjusius rinkimus 2014 m. SPD partija savo 31,9% balsų.

Valdančiųjų partijų nuostoliai nėra tokie dideli, kaip baimintasi, tačiau tokie rinkimų rezultatai vis viena gali paskatinti „didžiosios koalicijos“ Vokietijos valdžioje subyrėjimą.

Žalieji, kurie įprastai rytiniuose šalies regionuose sulaukia nedaug rinkėjų palaikymo balsų, šįkart taip pat pagerino savo rezultatus ir turėtų sulaukti 8,6% rinkėjų balsų Saksonijoje ir 10,8% balsų Brandenburge, rodo preliminarūs rezultatai.

VŽ rašė, kad CDU ir SDP savo koalicinį susitarimą turėtų peržiūrėti šių metų pabaigoje. Koalicijos pamatai ne kartą sudrebėjo tiek dėl migrantų politikos, tiek dėl mokesčių ir pensijų klausimų. Daugelis SPD narių norėtų pasitraukti iš koalicijos, kuri pastaruosius dešimt metų lėmė A. Merkel įsitvirtinimą valdžioje.

Praėjusių metų nesėkmingi A. Merkel koalicijai rinkimai Heseno ir Bavarijos žemėse privertė pačią Vokietijos kanclerę paskelbti, kad tai jau paskutinė jos kaip kanclerės kadencija, o pati ji nebedalyvavo CDU pirmininko rinkimuose. Nauja partijos pirmininke tapo Annegret Kramp-Karrenbauer.

Jeigu metų pabaigoje A. Merkel vedama koalicija subyrėtų, Vokietijai grėstų pirmalaikiai rinkimai arba mažumos vyriausybės scenarijus. Abiem atvejais stabilumą mėgstantiems vokiečiams tai būtų iššūkis.

Grėsmė politiniam Vokietijos stabilumui kilo kaip tik tuomet, kai vis garsiau skamba perspėjimai dėl šalies ekonomikos recesijos. Pirmalaikiai rinkimai sukomplikuotų ir politikų diskusijas dėl fiskalinio stimulo poreikio šalies ūkiui.