V. Putino valdžios dvidešimtmetis – nesibaigiantys interesų karai

Publikuota: 2019-08-22
Jacques Witt („SIPA“/„Scanpix“) nuotr.
Jacques Witt („SIPA“/„Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Šį savaitgalį Bjarice, Prancūzijos pietuose prie Atlanto vandenyno, susirinks pasaulio galingiausieji – G7 lyderiai: Prancūzijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Japonijos, Kanados ir Italijos vadovai. Paskutinį kartą į G7 susitikimą vyksta ES prezidentas Donaldas Tuskas.

Pasaulio galingųjų darbotvarkėje turėtų vyrauti ekonominės problemos, tokios kaip JAV ir Kinijos prekybos karas, ES ir JAV prekybos santykiai, tačiau laukiama ir įvairių iš anksto neplanuotų temų, pavyzdžiui, Rusijos grąžinimo į didžiųjų valstybių lyderių susitikimus jau 2020 m. (iš G8 formato Rusija buvo pašalinta 2014 m. dėl Krymo okupacijos ir karo Ukrainoje).

Ar toks Rusijos sugrįžimas gali tapti dovana V. Putino valdymo 20-mečio proga? Prieš 20 metų rugpjūtį V. Putinas buvo paskirtas Rusijos premjeru, o netrukus pakeitė tuometinį prezidentą Borisą Jelciną, kai Rusijos demokratu laikytas prezidentas atsistatydino kalbėdamas per televiziją virpančiu balsu ir su ašaromis akyse.

V. Putinas dabar jau antras pagal valdymo trukmę faktinis Rusijos valdovas po Josifo Stalino, skaičiuojant nuo carinės Rusijos griūties 1917 m. Nors mėgstantieji absoliučią statistiką, žinoma, gali nubraukti tuos kelerius metus, kai demonstruojant neva teisės viršenybę, V. Putiną buvo pakeitęs dabartinis Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas.

Koks tai dvidešimtmetis? Tarp 1999 m. ir 2019 m. Rusijos yra daugybė skirtumų, nors ir galybė panašumų. Vienas jų – nesibaigiantys Rusijos karai: nuo Čečėnijos iki Ukrainos ir Sirijos. Nuo 1999 m. V. Putinas siekė dviejų pagrindinių tikslų: išsaugoti Rusijos vienybę ir atkurti jos kaip didžiosios valstybės statusą pasaulyje. Ir jam tai pavyko. Tokią išvadą daro analitikai. Nesigilindami į kainą, kuri turėtų būti matuojama ne „naftos doleriais“, bet tarptautinių sutarčių laužymu ar politiniu susidorojimu su Kremliaus kritikais.

SSRS žlugimą didžiausia istorijos klaida laikančiam V. Putinui ne viskas pavyko iš karto. 1999 m. paveldėjęs griūvančią posovietinę korumpuotą šalį, V. Putinas ėmėsi telkti vadinamuosius „naftos dolerius“, kurie galiausiai ją vėl pavertė supervalstybe. Gal ir ne ekonomine galia, tačiau šalimi, reikalaujančia, kad su jos interesais būtų skaitomasi, bent jau įvertinant ginklų rezervą, kuriamas technologijas ar hibridinio karo gebėjimus. Rusijos „dvidešimtmečio su Putinu“ analitikai pabrėžia, kad jam iš dalies pasisekė, nes po XX a. pabaigos krizės naftos kainos sparčiai kilo, o tai leido V. Putinui atkurti „naftos doleriais“ grįstą ekonomiką.

Vienas VŽ konsultavęs tarptautinių santykių ekspertas atkreipė dėmesį, kad būtent dėl tų „naftos dolerių“ vyko kova ir Lietuvoje, kai Rusijoje persekiojamas verslo magnatas Michailas Chodarkovskis ir jo valdoma bendrovė „Jukos“ buvo priversta parduoti „Mažeikių naftą“. Kadangi Lietuva ją pardavė ne „Lukoil“, o lenkų „Orlen“ – netikėtai įvyko avarija naftotiekyje „Družba“, jos pasekmės iki šiol liko nelikviduotos. Panašiai Lietuva buvo spaudžiama ir su „Gazprom“ dujomis: tik įsigijusi suskystintų dujų terminalą, Lietuva išsivadavo (nors ir labai brangiai) nuo monopolinio dujų kainų diktato. Tačiau, sako VŽ pašnekovas, tai komercija, kuri susijusi su politika, bet dar ne tikroji politika. V. Putinui reikėjo perimti kontrolėn „naftos dolerius“ ir jis tą padarė.

Tikroji Lietuvai svarbi politika vyko Kaliningrado srityje ir Lietuvoje buvo mažai pastebėta. Kaliningrado sritis, anot jo, yra vienas iš didžiausių V. Putino geopolitinių laimėjimų ir Europos geopolitinių praradimų. Jis priminė, kad „prie Jelcino“ buvo svarstomi Kaliningrado srities pavertimo laisvąja ekonomine zona, savotišku Rusijos Honkongu, scenarijai. V. Putinas greitai ir be kompromisų tuos klausimus išsprendė ir rusiško Honkongo vietoje Lietuvos ir Lenkijos pašonėje Europa dabar turi gausiai ginkluotą priešišką forpostą.

Šiandien nesunku atsakyti į klausimą, kokia Rusija bus – ji kol kas liks tokia pati, galbūt labiau agresyvesnė. Nebent koją pakištų naftos kainos, kurios šiuo metu nėra palankios naftos eksportuotojoms. Tačiau Rusija yra ir lieka viena iš svarbiausių Lietuvos ir ES prekybos partnerių, nepaisant sankcijų, kurias ES nuolat pratęsia Rusijai dėl karo Ukrainoje ir Krymo okupacijos.

Bet sankcijos sankcijomis, o kitokia yra „realpolitik“, įskaitant ir dujotiekį „Nord Streem 2“. Tuo įsitikino ir naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kai nuvyko vizito į Vokietiją. Nors kol kas prezidentas demonstruoja Lietuvos politikos Rusijos atžvilgiu tęstinumą, tai išryškėjo G. Nausėdos komentare apie balandį vykusį Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid susitikimą su V. Putinu. „Jei gali kalbėti kiti, mes galime kalbėtis ir patys – tokia buvo jos logika. Aš gerbiu sprendimo motyvus, bet tai nebūtinai reiškia, kad mes elgsimės taip pat“, – sakė G. Nausėda.

Kaip elgsis Lietuva, ar bus bent kaip nors mėginama, kaip mėgsta sakyti politikai, „perkrauti“ santykius su Rusija, ar ir toliau Lietuva liks bekompromisė Rusijos atžvilgiu? Kol kas atsakymo į šį klausimą nėra. Tiesą sakant, po prezidento rinkimų ir naujos Vyriausybės suformavimo jis dar ir nebuvo užduotas. Gal todėl, kad vasara, o gal todėl, kad laukiama, ką nuspręs pasaulio galingieji.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Brexitas“ be susitarimo: ko tikėtis verslui ir gyventojams?

Nors stebint politines peripetijas Jungtinėje Karalystėje (JK), atspėti „Brexito“ baigtį gali tik pranašas,...

Verslo aplinka
2019.09.16
Latvija ir Estija rodo teisinį palankumą užsienio investicijoms Verslo tribūna

Norint įsteigti įmonę Lietuvoje, dažnai tenka nemažai prakaito išlieti, kol pereinami visi teisiniai kryžiaus...

Verslo aplinka
2019.09.16
T. Povilauskas apie naftos kainų šuolį: nereikia dramatizuoti situacijos 4

Po Jemeno husių sukilėlių išpuolių prieš Saudo Arabijos naftos objektus sparčiai išaugus žaliavos kainai, SEB...

Rinkos
2019.09.16
Į Prezidentūros vidaus politikos grupę jungiasi R. Brandišauskienė ir F. Jansonas 2

Prie prezidento Gitano Nausėdos komandos jungiasi buvusi aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė...

Verslo aplinka
2019.09.16
STT: valstybinės žemės nuoma be aukciono – su spragomis 

Nuomojant valstybinę žemę be aukciono trūksta aiškumo – siūloma metodika nėra aiški, todėl gali sudaryti...

Verslo aplinka
2019.09.16
Pensijų nešiotojai: kuriamas Lietuvos pašto monopolis 7

Praėjusią savaitę priimtas Vyriausybės sprendimas nuo 2021-ųjų pensijų išnešiojimą patikėti tik Lietuvos...

Rusija ir Baltarusija parafavo „ekonominės konfederacijos“ programą 5

Rusija ir Baltarusija numatė nuo 2021 m. suvienyti šalių ekonomikas – parengti bendrą muitų kodeksą, užsienio...

Verslo aplinka
2019.09.16
Žvėryno renesansas: rajonas kaip magnetas traukia investicijas Verslo tribūna 15

Statistiškai apskaičiuota, kad žmogus per savo gyvenimą net 235 dienas stovi įvairiose eilėse ar kamščiuose.

Statyba ir NT
2019.09.16
„Siemens“ arenos patirtis: kaip sėkmingai integruoti jūsų prekės ženklą Verslo tribūna

Pasaulyje, kur karaliauja informacinis triukšmas ir konkurencija, išsiskirti sunku. Ieškodami efektyviausio...

Verslo aplinka
2019.09.16
Pensijų reforma: estų valdžia pradeda nenušauto briedžio dalybas Premium 4

Kone kas antram estui planuojant trauktis iš II pakopos pensijų fondų ir atsiimti ten sukauptus pinigus,...

Finansai
2019.09.16
B. Netanyahu Izraelyje laiko dar vieną valdžios testą Premium

Izraelyje per pastarąjį pusmetį rengiami antri parlamento rinkimai. Po antradienį įvyksiančių rinkimų...

Verslo aplinka
2019.09.16
Mečiau Donaldą Trumpą, kad išgelbėčiau liberaliojo pasaulio tvarką 3

Mano dėdė Anthony’is Defeo tik lydimas sėkmės išgyveno D dienos įsiveržimą. Valtis, kuria jis buvo plukdomas...

Verslo aplinka
2019.09.15
Rusija naikina tūkstančius tebegaliojančių sovietinių teisės aktų 4

Rusijos vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas nurodė iki 2020 m. vasario išanalizuoti tebegaliojančius...

Verslo aplinka
2019.09.15
Saudo Arabijoje apšaudyti du dideli naftos pramonės objektai 

Po atakos kilę gaisrai suvaldyti, o poveikis naftos rinkoms dar nepasireiškė.

Verslo aplinka
2019.09.14
Europos darbo institucija: kodėl tai aktualu Lietuvos darbdaviams

Europos Sąjungoje beveik nepastebėtos įvyko svarbios „įkurtuvės“ – buvo įsteigta nauja institucija,...

Verslo aplinka
2019.09.14
Eksportas Baltijos šalyse labiausiai augo Lietuvoje

Eksportas Baltijos šalyse per septynis šių metų mėnesius labiausiai augo Lietuvoje, skelbia Eurostatas.

Verslo aplinka
2019.09.13
Lietuviai nuo spalio į Sankt Peterburgą galės vykti su nemokama viza 8

Lietuva yra tarp 53 valstybių, kurių piliečiai nuo spalio į Sankt Peterburgą bei Leningrado sritį Rusijoje...

Paslaugos
2019.09.13
Policija tyrimo dėl J. Noreikos lentos nepradės – perdavė informaciją paveldosaugininkams 1

Policija nusprendė nepradėti tyrimo dėl Jono Noreikos šalininkų pakabintos atminimo lentos ant Vrublevskių...

Verslo aplinka
2019.09.13
Valstybės valdomų įmonių įvaizdžio gerinimo receptas – daugiau viešumo ir atskaitomybės Verslo tribūna 7

Vadovavimas valstybės valdomoms įmonėms (VVĮ) savo atsakomybe dažnai lenkia darbą privačiame sektoriuje,...

Verslo aplinka
2019.09.13
Ar Lietuva taps ateities visuomenės pavyzdžiu? Verslo tribūna 8

Socialinių mokslų kolegijos (SMK) vadovė Gabija Skučaitė šiandien dirba prie projektų, iš esmės keičiančių...

Verslo aplinka
2019.09.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau