Baltijos kelio idėja persikels į Honkongą

Tokią idėją pasiūlė vienas iš Honkongo protestuotojų aktyvistų. Protestuotojai būsimą akciją pavadino „Honkongo kelias“. Kol kas neskelbiama, kiek žmonių galėtų susirinkti į šią akciją.

Taikiai akcijai žmonės kviečiami susikibti rankomis ir suformuoti 32 km ilgio gyvą grandinę palei tris pagrindines miesto metro linijas: „Tsuen Wan“, „Kwun Tong“ ir „Island“.

„Baltijos šalys parodė pasauliui, kad jos yra vieningos. Honkongo gyventojai šiuo metu taip pat yra vieningi. Valdžia privalo įgyvendinti visus mūsų reikalavimus, kurių svarbiausias – visuotinių rinkimų skelbimas. Mes reikalaujame Honkongo vyriausybės įsiklausyti į viešąją nuomonę“, – teigia vienas iš idėjos sumanytojų.

Akcijos sumanytojai sako, kad taip siekia sulaukti tarptautinės žiniasklaidos dėmesio ir parodyti tarptautinei bendruomenei pasiryžimą ir vienybę kovojant už demokratiją. Taip pat siekiama sulaukti didesnio tarptautinės bendruomenės įsitraukimo šiuo klausimu.

Ekstradicijos į Kiniją įstatymo projektas sukėlė didžiausius protestus Honkonge per pastaruosius dešimtmečius.

Jei įstatymas būtų priimtas, jis būtų leidęs Honkongo gyventojus siųsti į žemyninės Kinijos teismus, kontroliuojamus Komunistų partijos. Anot įstatymo kritikų, jis būtų suteikęs Kinijai teisę įvykdyti ekstradiciją visiems, kam ji manys esant tinkama.

Protestų banga

Protestuoti prieš šį įstatymą į Honkongo gatves išėjo tūkstantinės minios. Iš pradžių buvę taikūs protestai greitai peraugo į chaosą su smurto proveržiais. Protestuotojai okupavo pagrindinius vyriausybės pastatus. Policija malšindama protestus panaudojo gumines kulkas ir ašarines dujas.

Po protestų bangos Honkongo administracinio regiono lyderė Carrie Lam buvo priversta įstatymo projektą atšaukti, tačiau dabar protestų dalyviai ragina C. Lam atsistatydinti iš Honkongo vadovės pareigų, atlikti nepriklausomą policijos veiksmų prieš protestuotojus tyrimą ir nebenaudoti „riaušių“ termino apibūdinant birželio 12 d. smurtu pažymėtus protestus.

VŽ primena, kad Jungtinė Karalystė perleido Kinijai Honkongą „viena šalis, dvi sistemos“ principu. Tai reiškia, kad Honkongui privalo būti užtikrinta autonomija ir pagrindinės iš to išplaukiančios laisvės, įskaitant ir nepriklausomą teismų sistemą.

Vis dėlto daugelis kaltina Kiniją aktyviai kišantis į visus politinius procesus Honkonge, įskaitant ir trukdymą vykdyti demokratines reformas, kišimąsi į vietos rinkimus ir prisidėjimą prie penkių Honkonge gyvenusių knygų pardavėjų dingimo, kurie platino kritiškus tekstus apie Kinijos lyderius. Pekinas tokius kaltinimus atmeta.

Pekinas dėl užsitęsusių protestų Honkonge pastaruoju metu kaltino ir Vašingtoną – neva amerikiečiai kursto jau du mėnesius tebesitęsiančius protestus Honkonge.