Euro zonos ekonomika mažina apsukas

Nenuostabu, kad pirmiausia žvelgiama į didžiausių euro zonos ekonomikų – Vokietijos ir Prancūzijos – sveikatą. Vokietijos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį susitraukė. Tokį rezultatą lėmė pagrindinio šalies variklio – eksporto – smukimas, kuris ir pristabdė šalies ekonomikos augimą. Antrąjį metų ketvirtį Vokietijos BVP smuko 0,1%, palyginti su pirmuoju metų ketvirčiu, rodo Vokietijos federalinio statistikos biuro informacija. Ankstyvi ženklai Vokietijos trečiojo ketvirčio ekonomikoje taip pat atrodo „pranašaujantys nelaimę“, BBC teigė Andrew Kenninghamas, „Capital Economics“ vyriausiasis Europos regiono ekonomistas. Prognozuojama, kad 2019 m. Vokietijos ekonomikos augimas tesieks 0,5%, tai bus prasčiausias užfiksuotas ūkio augimas per pastaruosius 6 metus.

Prancūzijos reikalai, regis, kiek geresni – per pastaruosius metus jos ekonomika gana solidžiai augo, prognozuojama, kad 2019 m. ji ūgtels 1,3% – tai gerokai džiugesni rezultatai nei Vokietijoje ir Italijoje. Tačiau antrąjį šių metų ketvirtį Prancūzijos ekonomikos augimas sulėtėjo ir siekė 0,2% (pirmąjį buvo 0,3%). Analitikai tikina, kad tokį rezultatą lėmė gana vangus namų ūkių vartojimas. Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, kurį laiką jau siekiančiam pažaboti prieš šalies valdančiuosius nukreiptus protestus ir paskatinti vartojimą mažinant mokesčius bei atseikėjant daugiau socialinių išmokų, teks dar pasukti galvą. Ekonomistai pažymi, kad E. Macronas iš dalies buvo priverstas skatinti ekonomiką, nes turėjo pažadėti nuolaidų „geltonųjų liemenių“ protestuotojams, nusiteikusiems prieš valdžios politikos kryptį. Tačiau visuomenė gyvena laukimo nuotaikomis ir atsargiai planuoja išlaidas, taip pat baiminasi nedarbo – nors jis yra mažiausias per pastaruosius 10 metų, yra daugiau nei dukart didesnis nei Vokietijoje.

Jeigu E. Macrono pastangos paskatinti vartojimą ir ekonomikos augimą nebus sėkmingos, yra rizika, kad gyventojai dar stipriau užverš pinigines, tad ir taip didelis šalies biudžeto deficitas dar labiau šoktelėtų į viršų. Prognozuojama, kad šiemet jis perkops 3% BVP ribą – būtent tokios ribos neperžengti reikalauja ES. Ekonomistai gana skeptiškai vertina Prancūzijos prezidento pažadus sumažinti deficitą, nes priežasčių, kad skola augs, yra ne viena, pirmiausia politiniai sprendimai, kuriais mėginama nuraminti protestuotojus, suteikiant tam tikrų nuolaidų. Kita vertus, nusiraminti neleidžia bendra tarptautinė aplinka.

Šiek tiek pradėjo negaluoti abiejų šalių pramonė – prastesnius rezultatus lemia ne tik mažėjantis vidaus vartojimas, bet ir nesiliaujantis prekybos karas tarp JAV ir Kinijos, netikrumas dėl „Brexit“. Euro zonai neigiamą įtaką padarė prasti didžiausios regiono ekonomikos – Vokietijos – pramonės rezultatai ir optimizmo stokojanti ateities prognozė apie pagreitį prarandantį šalies ūkį. Prancūzijos prezidentas yra pasirengęs imtis fiskalinio skatinimo priemonių ekonomikai išjudinti, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel tokių priemonių kol kas neplanuoja – jos vyriausybė mano, kad ekonomikos apsukų lėtėjimas po istoriškai ilgai trukusio augimo yra normalus reiškinys, viskas stos į savo vietas, kai Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, išspręs prekybos konfliktą su Kinija. Tiesa, A. Merkel antradienį pareiškė, kad šalis artėja „prie sudėtingo laikotarpio“, ir netgi užsiminė, kad Vokietijos vyriausybė vis dėlto gali pakeisti savo kol kas griežtą poziciją nemažinti fiskalinės drausmės.

Ekonomistai primena, kad ekonomikos lėtėjimo ciklas nėra naujas reiškinys – tai natūralus cikliškas vystymasis. Ekonomika išgyveno ne vieną lėtėjimo periodą, ne taip seniai išgyveno ir krizę. Natūralu, kad, atsispyrus nuo dugno, augimas buvo itin spartus. Dabar vėl prisiminsime lėtėjimo ciklą. Ką tai reiškia verslui? VŽ nuomone, pirmiausia, artėjant kitų metų biudžeto dėlionei, reikėtų įvertinti galimas rizikas – galbūt geriau turėti ne tokį ambicingą, bet saugesnį biudžetą. Įmonės, tarp jų, ir eksportuojančios, turėtų įvertinti rinkas – pasidairyti naujų krypčių, naujų tiekėjų. Beje, nuo JAV muitų turėjęs nukentėti Kinijos eksportas drastiškų permainų nepatyrė, nes persiorientavo į kitas rinkas. Atslūgus šių šalių prekybos karo įtampai, turėtų pagerėti ir euro zonos ekonomikos reikalai.