Euro zonos ekonomika maþina apsukas

Nenuostabu, kad pirmiausia þvelgiama á didþiausiø euro zonos ekonomikø – Vokietijos ir Prancûzijos – sveikatà. Vokietijos ekonomika antràjá ðiø metø ketvirtá susitraukë. Toká rezultatà lëmë pagrindinio ðalies variklio – eksporto – smukimas, kuris ir pristabdë ðalies ekonomikos augimà. Antràjá metø ketvirtá Vokietijos BVP smuko 0,1%, palyginti su pirmuoju metø ketvirèiu, rodo Vokietijos federalinio statistikos biuro informacija. Ankstyvi þenklai Vokietijos treèiojo ketvirèio ekonomikoje taip pat atrodo „pranaðaujantys nelaimæ“, BBC teigë Andrew Kenninghamas, „Capital Economics“ vyriausiasis Europos regiono ekonomistas. Prognozuojama, kad 2019 m. Vokietijos ekonomikos augimas tesieks 0,5%, tai bus prasèiausias uþfiksuotas ûkio augimas per pastaruosius 6 metus.

Prancûzijos reikalai, regis, kiek geresni – per pastaruosius metus jos ekonomika gana solidþiai augo, prognozuojama, kad 2019 m. ji ûgtels 1,3% – tai gerokai dþiugesni rezultatai nei Vokietijoje ir Italijoje. Taèiau antràjá ðiø metø ketvirtá Prancûzijos ekonomikos augimas sulëtëjo ir siekë 0,2% (pirmàjá buvo 0,3%). Analitikai tikina, kad toká rezultatà lëmë gana vangus namø ûkiø vartojimas. Prancûzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, kurá laikà jau siekianèiam paþaboti prieð ðalies valdanèiuosius nukreiptus protestus ir paskatinti vartojimà maþinant mokesèius bei atseikëjant daugiau socialiniø iðmokø, teks dar pasukti galvà. Ekonomistai paþymi, kad E. Macronas ið dalies buvo priverstas skatinti ekonomikà, nes turëjo paþadëti nuolaidø „geltonøjø liemeniø“ protestuotojams, nusiteikusiems prieð valdþios politikos kryptá. Taèiau visuomenë gyvena laukimo nuotaikomis ir atsargiai planuoja iðlaidas, taip pat baiminasi nedarbo – nors jis yra maþiausias per pastaruosius 10 metø, yra daugiau nei dukart didesnis nei Vokietijoje.

Jeigu E. Macrono pastangos paskatinti vartojimà ir ekonomikos augimà nebus sëkmingos, yra rizika, kad gyventojai dar stipriau uþverð pinigines, tad ir taip didelis ðalies biudþeto deficitas dar labiau ðoktelëtø á virðø. Prognozuojama, kad ðiemet jis perkops 3% BVP ribà – bûtent tokios ribos neperþengti reikalauja ES. Ekonomistai gana skeptiðkai vertina Prancûzijos prezidento paþadus sumaþinti deficità, nes prieþasèiø, kad skola augs, yra ne viena, pirmiausia politiniai sprendimai, kuriais mëginama nuraminti protestuotojus, suteikiant tam tikrø nuolaidø. Kita vertus, nusiraminti neleidþia bendra tarptautinë aplinka.

Ðiek tiek pradëjo negaluoti abiejø ðaliø pramonë – prastesnius rezultatus lemia ne tik maþëjantis vidaus vartojimas, bet ir nesiliaujantis prekybos karas tarp JAV ir Kinijos, netikrumas dël „Brexit“. Euro zonai neigiamà átakà padarë prasti didþiausios regiono ekonomikos – Vokietijos – pramonës rezultatai ir optimizmo stokojanti ateities prognozë apie pagreitá prarandantá ðalies ûká. Prancûzijos prezidentas yra pasirengæs imtis fiskalinio skatinimo priemoniø ekonomikai iðjudinti, o Vokietijos kanclerë Angela Merkel tokiø priemoniø kol kas neplanuoja – jos vyriausybë mano, kad ekonomikos apsukø lëtëjimas po istoriðkai ilgai trukusio augimo yra normalus reiðkinys, viskas stos á savo vietas, kai Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, iðspræs prekybos konfliktà su Kinija. Tiesa, A. Merkel antradiená pareiðkë, kad ðalis artëja „prie sudëtingo laikotarpio“, ir netgi uþsiminë, kad Vokietijos vyriausybë vis dëlto gali pakeisti savo kol kas grieþtà pozicijà nemaþinti fiskalinës drausmës.

Ekonomistai primena, kad ekonomikos lëtëjimo ciklas nëra naujas reiðkinys – tai natûralus cikliðkas vystymasis. Ekonomika iðgyveno ne vienà lëtëjimo periodà, ne taip seniai iðgyveno ir krizæ. Natûralu, kad, atsispyrus nuo dugno, augimas buvo itin spartus. Dabar vël prisiminsime lëtëjimo ciklà. Kà tai reiðkia verslui? VÞ nuomone, pirmiausia, artëjant kitø metø biudþeto dëlionei, reikëtø ávertinti galimas rizikas – galbût geriau turëti ne toká ambicingà, bet saugesná biudþetà. Ámonës, tarp jø, ir eksportuojanèios, turëtø ávertinti rinkas – pasidairyti naujø krypèiø, naujø tiekëjø. Beje, nuo JAV muitø turëjæs nukentëti Kinijos eksportas drastiðkø permainø nepatyrë, nes persiorientavo á kitas rinkas. Atslûgus ðiø ðaliø prekybos karo átampai, turëtø pagerëti ir euro zonos ekonomikos reikalai.