Prognozės yra, o sprendimas?

Publikuota: 2019-08-01
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Pastaruoju metu jaučiamas darbuotojų stygius per keletą artimiausių metų gali tapti dar didesne problema – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) tyrimas rodo, kad Lietuvos darbo rinkai iki 2022 m. prireiks apie 105.000 naujų samdomų darbuotojų, iš kurių tik vos kelių procentų dėl ekonomikos plėtros, o net 95% šios paklausos sudarys poreikis pakeisti išėjusius į senatvės pensiją, emigravusius, mirusius ar dėl kitų priežasčių pasitraukusius iš darbo rinkos.

Centro specialistų teigimu, visuomenei senstant struktūrinių pokyčių darbo rinkoje stygius ir nesustyguota švietimo sistema gali prisidėti prie specialistų trūkumo problemos gilėjimo.

Gintautas Jakštas, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas, prognozuoja: tikėtina, kad didžiausias trūkumas bus jaučiamas aukštos kvalifikacijos darbo pozicijose. Nors dalis darbuotojų per keletą metų į darbo rinką galės įsilieti tiesiai iš švietimo institucijų, didelė dalis aukštųjų mokyklų absolventų dėl nepakankamos studijų kokybės, darbo rinkos neatitinkančio pasiskirstymo studijų programose ir kitų problemų galės užimti tik žemos kvalifikacijos darbo vietas.

Analitiko nuomone, darbuotojų trūkumo problema galėtų būti sprendžiama investuojant į profesinį orientavimą bei ugdymą karjerai ir valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose skirstant, prieš tai atsižvelgus į ūkio raidos prognozes ir tendencijas. Beje, darbuotojų trūkumo problema yra gerokai įsisenėjusi – apie ją buvo kalbama ne kartą rengiantis švietimo reformai, ši jautri tema keletą metų dominuoja viešojoje erdvėje vykstančiose diskusijose. Galbūt bent dalis šios problemos jau būtų išspręsta, jei laiku būtų buvęs sukurtas seniai žadamas vadinamasis profesijų žemėlapis, prognozuojantis, kada ir kokių profesijų gali prisireikti rinkai ir leidžiantis iš anksto tam pasirengti, pirmiausia kuriant atitinkamas programas profesinėse mokyklose, technikumuose, aukštosiose mokyklose ar universitetuose.

Įstrigo ir dabartinės valdžios pradėta švietimo sistemos reforma, kurios viena užduočių – aukštųjų mokyklų jungimas. Procesas iš esmės sustojo – štai prieš porą dienų išgirdome, kad atsisakoma planų Lietuvos sporto universitetą (LSU) prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), o Vilniaus Gedimino technikos ir Mykolo Romerio universitetų (MRU) jungtuvės nukeliamos į 2022-uosius. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius aiškina, kad LSU prijungti prie LSMU atsisakyta, nes to nebenori universitetų bendruomenės. Anksčiau Seimas yra priėmęs sprendimus prijungti Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetus prie Vytauto Didžiojo universiteto, planai prijungti Šiaulių universitetą prie Vilniaus universiteto pernai gruodį atidėti metams.

Universitetų bendruomenės jungtis „nenori“. O ką sako statistika apie šiemet įstojusių studentų skaičių? Kalbant apie universitetus, didžiausias bendras studentų pokytis, palyginti su 2018 m., yra LSU – studentų čia sumažėjo beveik trečdaliu (30%). Į prastą situaciją, kalbant apie pirmakursius bakalaurantus, pateko ir MRU – studentų čia sumažėjo ketvirtadaliu (24%). Nepatrauklus abiturientams buvo ir Šiaulių universitetas – studentų čia sumažėjo 28%. Dar didesnių praradimų patyrė kolegijos – daugelyje jų pirmakursių skaičius sumažėjo apie 50%.

Šiemet bus naikinamos 52 studentų nepritraukusios studijų programos. Svarstoma, ar jos uždaromos tik ateinantiems mokslo metams, ar ir ilgesniam laikui. Štai tokia realybė: universitetai jungtis nenori (kas gi nori atsisakyti mokesčių mokėtojų išlaikomų darbo vietų), programos studentams nepatrauklios, o ir veikiančios neretai ruošia specialistus, kuriems tiesus kelias tik į darbo biržą.

VŽ nuomone, galima įsiklausyti į MOSTA atstovų patarimą skatinti gyventojų tęstinį mokymąsi, kuris leistų lengviau prisitaikyti kintančioje rinkoje, skirti dėmesio tikslingam bedarbių perkvalifikavimui, emigrantų susigrąžinimui ir užsieniečių pritraukimui. Tačiau šalia visa to pirmiausia turėtume atlikti tikrą švietimo sistemos reformą – galbūt tada reikėtų mažiau virkauti dėl specialistų, reikalingų darbo rinkai, stygiaus.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Baltijos kelio idėja persikels į Honkongą

Honkongo aktyvistai penktadienį planuoja suformuoti gyvą žmonių eilę specialų administracinį statusą...

Verslo aplinka
2019.08.19
Skambant įspėjimams dėl recesijos, Vokietija jau svarsto stimulo priemones 4

Olafas Scholzas, Vokietijos finansų ministras, pirmadienį pareiškė, kad Vokietija galėtų ekonomikos...

Verslo aplinka
2019.08.19
Ž. Vaičiūnas: latvių sprendimas dėl rusiškos elektros importo – moralinis Lietuvos pralaimėjimas 2

Latvijai ketinant importuoti elektrą iš Rusijos, įskaitant ir Baltarusijoje statomą Astravo atominę jėgainę...

Pramonė
2019.08.19
Telšiai išsirinko vicemerą ir išvengė tiesioginio valdymo

Susiskaldžiusi Telšių rajono savivaldybės taryba sugebėjo iš ketvirto karto išsirinkti vicemerą ir tokiu būdu...

Verslo aplinka
2019.08.19
Perrinkimo siekiančiam JAV prezidentui – ekonomikos iššūkis Premium 12

Vis garsiau skambantys perspėjimai dėl lėtėjančios JAV ekonomikos ir recesijos grėsmės mažina Donaldo Trumpo,...

Verslo aplinka
2019.08.19
Iš Gibraltaro išleistas Irano tanklaivis plaukia į Kalamatą Graikijoje  1

Liepos pradžioje sulaikytasis Irano tanklaivis pirmadienį išplaukė iš Gibraltaro, šios Jungtinei Karalystei...

Verslo aplinka
2019.08.19
„Alibaba“ viceprezidentas iš Rusijos verslo magnato įsigijo NBA klubą 1

Vienas iš „Alibaba Group“ įkūrėjų ir akcininkų Josephas Tsai perima NBA klubo Bruklino „Nets“ kontrolę,...

Laisvalaikis
2019.08.19
Plastiko sektoriuje dera ir tvarumas, ir konkurencingumas Verslo tribūna

Lietuviškų plastikų eksportas auga, o kartu – ir juos gaminančių įmonių energijos vartojimas. Vis dėlto...

Verslo aplinka
2019.08.19
Didelių darbų nelaukia 4

Kone kaskart, kai į ministerijos, daugiau ar mažiau lemiančios verslo aplinką, vadovo kėdę sėdasi naujas...

Verslas tikisi, kad naujasis susisiekimo ministras daugiau kalbėsis Premium 14

Susisiekimo sektoriaus verslininkai tikisi, kad ministro poste Roką Masiulį keičiantis Jaroslavas Narkevičius...

Lietuviai mokėtų daugiau mokesčių dėl sotesnės pensijos ir sveikatos  Premium 1

Politikams vis garsiau kalbant apie nacionalinį susitarimą, poreikį didinti surenkamų mokesčių pyragą ir kaip...

Finansai
2019.08.19
Lauko tualetų problema toliau kelia aistras 11

Savivaldybių asociacija ragina Aplinkos ministeriją neskubėti stambinti vandentvarkos įmonių, o pirmiau...

Verslo aplinka
2019.08.18
Kabule per sprogimą vestuvėse žuvo 63 žmonės, daugiau nei 180 sužeisti

Afganistano sostinėje Kabule vėlų šeštadienio vakarą sprogus bombai vestuvių šventės metu žuvo 63 žmonės,...

Verslo aplinka
2019.08.18
Liepą – rekordinis imigracijos mėnuo 17

Liepą į Lietuvą atvyko gyventi daugiau žmonių nei bet kurį ankstesnį mėnesį, tęsiantis teigiamoms migracijos...

Verslo aplinka
2019.08.18
B. Johnsonas vėl įtikinės ES lyderius persiderėti „Brexit“ susitarimą 5

Britų žiniasklaida praneša, kad Borisas Johnsonas, Jungtinės Karalystės (JK) premjeras, šios savaitės vizitų...

Verslo aplinka
2019.08.18
G. Nausėda: Lietuva tikisi daugiau Indijos investicijų 3

Prezidentas Gitanas Nausėda, šeštadienį Vilniuje susitikęs su Indijos viceprezidentu Venkaiah Naidu,...

Verslo aplinka
2019.08.17
Miškus Sibire padega, nes naudinga juos iškirsti vėliau 7

Rusijos vyriausybė iniciavo tyrimą, ar didžiulius miškų gaisrus Sibire galėjo sukelti padegimai, siekiant...

Verslo aplinka
2019.08.17
Karinių robotų gamintojai iš Estijos įbrido į nuostolius 2

Estų bendrovė „Milrem“, užsiimanti karinės paskirties savavaldžių antžeminių transporto priemonių kūrimu,...

Pramonė
2019.08.17
G. Nausėda susitinka su Indijos viceprezidentu

Indijos viceprezidentas Venkaiah Naidu (Venkaja Naidu) šeštadienį Lietuvoje pradeda turą po Baltijos šalis.

Verslo aplinka
2019.08.17
Latvijos ministras: lietuvių rūpestį suprantame, bet Latvijos interesai – svarbiausi 59

Latvijos ekonomikos ministras Ralfas Nemiro sako suprantantis Lietuvos rūpestį dėl Astravo atominės...

Pramonė
2019.08.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau