Prognozės yra, o sprendimas?

Publikuota: 2019-08-01
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Pastaruoju metu jaučiamas darbuotojų stygius per keletą artimiausių metų gali tapti dar didesne problema – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) tyrimas rodo, kad Lietuvos darbo rinkai iki 2022 m. prireiks apie 105.000 naujų samdomų darbuotojų, iš kurių tik vos kelių procentų dėl ekonomikos plėtros, o net 95% šios paklausos sudarys poreikis pakeisti išėjusius į senatvės pensiją, emigravusius, mirusius ar dėl kitų priežasčių pasitraukusius iš darbo rinkos.

Centro specialistų teigimu, visuomenei senstant struktūrinių pokyčių darbo rinkoje stygius ir nesustyguota švietimo sistema gali prisidėti prie specialistų trūkumo problemos gilėjimo.

Gintautas Jakštas, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas, prognozuoja: tikėtina, kad didžiausias trūkumas bus jaučiamas aukštos kvalifikacijos darbo pozicijose. Nors dalis darbuotojų per keletą metų į darbo rinką galės įsilieti tiesiai iš švietimo institucijų, didelė dalis aukštųjų mokyklų absolventų dėl nepakankamos studijų kokybės, darbo rinkos neatitinkančio pasiskirstymo studijų programose ir kitų problemų galės užimti tik žemos kvalifikacijos darbo vietas.

Analitiko nuomone, darbuotojų trūkumo problema galėtų būti sprendžiama investuojant į profesinį orientavimą bei ugdymą karjerai ir valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose skirstant, prieš tai atsižvelgus į ūkio raidos prognozes ir tendencijas. Beje, darbuotojų trūkumo problema yra gerokai įsisenėjusi – apie ją buvo kalbama ne kartą rengiantis švietimo reformai, ši jautri tema keletą metų dominuoja viešojoje erdvėje vykstančiose diskusijose. Galbūt bent dalis šios problemos jau būtų išspręsta, jei laiku būtų buvęs sukurtas seniai žadamas vadinamasis profesijų žemėlapis, prognozuojantis, kada ir kokių profesijų gali prisireikti rinkai ir leidžiantis iš anksto tam pasirengti, pirmiausia kuriant atitinkamas programas profesinėse mokyklose, technikumuose, aukštosiose mokyklose ar universitetuose.

Įstrigo ir dabartinės valdžios pradėta švietimo sistemos reforma, kurios viena užduočių – aukštųjų mokyklų jungimas. Procesas iš esmės sustojo – štai prieš porą dienų išgirdome, kad atsisakoma planų Lietuvos sporto universitetą (LSU) prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), o Vilniaus Gedimino technikos ir Mykolo Romerio universitetų (MRU) jungtuvės nukeliamos į 2022-uosius. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius aiškina, kad LSU prijungti prie LSMU atsisakyta, nes to nebenori universitetų bendruomenės. Anksčiau Seimas yra priėmęs sprendimus prijungti Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetus prie Vytauto Didžiojo universiteto, planai prijungti Šiaulių universitetą prie Vilniaus universiteto pernai gruodį atidėti metams.

Universitetų bendruomenės jungtis „nenori“. O ką sako statistika apie šiemet įstojusių studentų skaičių? Kalbant apie universitetus, didžiausias bendras studentų pokytis, palyginti su 2018 m., yra LSU – studentų čia sumažėjo beveik trečdaliu (30%). Į prastą situaciją, kalbant apie pirmakursius bakalaurantus, pateko ir MRU – studentų čia sumažėjo ketvirtadaliu (24%). Nepatrauklus abiturientams buvo ir Šiaulių universitetas – studentų čia sumažėjo 28%. Dar didesnių praradimų patyrė kolegijos – daugelyje jų pirmakursių skaičius sumažėjo apie 50%.

Šiemet bus naikinamos 52 studentų nepritraukusios studijų programos. Svarstoma, ar jos uždaromos tik ateinantiems mokslo metams, ar ir ilgesniam laikui. Štai tokia realybė: universitetai jungtis nenori (kas gi nori atsisakyti mokesčių mokėtojų išlaikomų darbo vietų), programos studentams nepatrauklios, o ir veikiančios neretai ruošia specialistus, kuriems tiesus kelias tik į darbo biržą.

VŽ nuomone, galima įsiklausyti į MOSTA atstovų patarimą skatinti gyventojų tęstinį mokymąsi, kuris leistų lengviau prisitaikyti kintančioje rinkoje, skirti dėmesio tikslingam bedarbių perkvalifikavimui, emigrantų susigrąžinimui ir užsieniečių pritraukimui. Tačiau šalia visa to pirmiausia turėtume atlikti tikrą švietimo sistemos reformą – galbūt tada reikėtų mažiau virkauti dėl specialistų, reikalingų darbo rinkai, stygiaus.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Sunkiai įtikėtini plastiko pakuočių perdirbimo rekordai Premium

Lietuva plastiko pakuočių perdirba daugiausia iš visų ES valstybių, rodo oficiali statistika. Ekspertai šia...

Statistikos grimasų kaina

Oficialioji statistika, išvedusi Lietuvą į ES lyderes pagal plastiko pakuočių perdirbimo rezultatus, gali...

Seimas parlamentarams iš „Telios“ nupirko 180 „prekybos terminalų“ Premium

Beveik tris Seimo kadencijas atlaikiusius posėdžių salės „IBM ThinkPad X60“ kompiuterius „Telia“, kuri...

Paslaugos
05:45
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai ragina neskaldyti NATO

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai ketvirtadienį pareiškė, kad tiki NATO gyvybingumu, ir paragino neskaldyti...

Verslo aplinka
2019.11.21
„Google“ griežtina politinės reklamos sąlygas Premium

JAV kompanija „Google“ nusprendė įvesti apribojimus tikslinei politinei reklamai – reklamdaviai nebegalės...

Verslo aplinka
2019.11.21
Izraelio teisingumo ministerija: B. Netanyahu pareikšti kaltinimai dėl korupcijos

Izraelio teisingumo ministerija ketvirtadienį pranešė, kad premjerui Benjaminui Netanyahu pareikšti...

Verslo aplinka
2019.11.21
Premjero patarėja žemės ūkio klausimais tapo L. Počikovska 1

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjų komandą trečiadienį papildė buvusi žemės ūkio viceministrė ir ministro...

Verslo aplinka
2019.11.21
Darbo užmokestis III ketvirtį išaugo 9,5%

Vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5% ir trečiąjį ketvirtį siekė 1.277 Eur. Tokias ir...

Finansai
2019.11.21
„Sodros“ ir sveikatos sistemos biudžetai grąžinti Vyriausybei taisyti

Seimas grąžino Vyriausybei tobulinti kitų metų „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)...

Verslo aplinka
2019.11.21
TVF: 2020 m. biudžeto tikslai adekvatūs, tačiau pajamos suplanuotos optimistiškai Premium

Numatyti 2020 m. biudžeto balanso tikslai adekvatūs, tačiau pajamos suplanuotos per optimistiškai, ypač...

Finansai
2019.11.21
EBPO: Lietuvos ekonomika kitąmet augs lėčiau

Lietuvos ekonomika dėl nepalankių pasaulinių tendencijų  2020–2021 metais augs lėčiau, rodo ketvirtadienį...

Verslo aplinka
2019.11.21
TVF misijos Lietuvoje vadovas: bankų mokestis turės padarinių Premium 5

Borja Gracia, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas, į Seimo sieną atsimušusius...

Finansai
2019.11.21
Rinkimų kartelei ieškoma aukso vidurio 

Seimo dauguma žada nuleisti šiuo metu 5% siekiančią parlamento rinkimų kartelę. Greičiausiai bus pasirinkta...

Verslo aplinka
2019.11.21
Vaiko pinigus planuojama kelti iki 70 Eur, tik neaišku, nuo kada  2

Seimas nusiteikęs vadinamuosius vaiko pinigus, kurie šiuo metu siekia 50 Eur, padidinti iki 70 Eur. Tiesa,...

Verslo aplinka
2019.11.21
Seimas nusiteikęs kelti akcizus degalams, svaigalams ir rūkalams  3

Kitąmet didės akcizai kurui, įskaitant žemdirbiams skirtam vadinamajam žymėtam dyzelinui, taip pat alkoholiui...

Verslo aplinka
2019.11.21
Amerikietiški visureigiai Lietuvai kainuos 145 mln. Eur 

Lietuva ketvirtadienį pasirašė sutartį dėl 200 amerikietiškų šarvuotų visureigių įsigijimo už 145 mln. Eur.

Verslo aplinka
2019.11.21
D. Tuskas tapo Europos liaudies partijos lyderiu

Donaldas Tuskas, buvęs Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas, išrinktas Europos liaudies partijos (EPP)...

Verslo aplinka
2019.11.21
Diplomatas D. Čekuolis paskirtas užsienio reikalų viceministru

Nuo ketvirtadienio darbą pradeda naujas užsienio reikalų viceministras diplomatas Dalius Čekuolis.

Verslo aplinka
2019.11.21
Pirmasis 2020 m. biudžeto projekto svarstymas – kitą savaitę  1

Seimas šiandien nepradės svarstyti 2020 m. valstybės biudžeto projekto. Parlamentarai pirmojo svarstymo imsis...

Verslo aplinka
2019.11.21
Izraeliui greičiausiai teks rengti trečius rinkimus per vienerius metus

Izraelio opozicinio centristinio bloko lyderis Benny Gantzas trečiadienį informavo prezidentą Reuveną...

Verslo aplinka
2019.11.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau