VŽ paaiškina: kokius įgaliojimus turi Lietuvos prezidentas 

Publikuota: 2019-07-11
Lietuvos prezidento darbinė rezidencija - istoriniai rūmai Vilniaus senamiestyje, S. Daukanto aikštėje.  Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Lietuvos prezidento darbinė rezidencija - istoriniai rūmai Vilniaus senamiestyje, S. Daukanto aikštėje. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Konstitucinės teisės specialistai Lietuvą vadina „parlamentine respublika su tam tikrais pusiau prezidentizmo bruožais“. Tai reiškia, kad prezidento, nors ir tiesiogiai renkamo, įgaliojimai yra gerokai riboti. Kita vertus, valstybės vadovo statusas Lietuvoje nėra tik simbolinis kaip aplinkinėse europietiškose valstybėse.

Kitaip nei parlamentinėse ar prezidentinėse

Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Italijoje, Vengrijoje bei dalyje kitų Europos Sąjungos valstybių, kurios nėra monarchijos, prezidentai yra renkami parlamentuose arba specialiose rinkikų asamblėjose. Todėl šiose valstybėse prezidento vaidmuo yra faktiškai simbolinis, reprezentacinis, labiau panašus į konstitucinio monarcho statusą tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija, Ispanija ar Švedija.

Bet net ir tos šalys, kurios turi tiesiogiai renkamus prezidentus, pvz., Lenkija, Suomija, Čekija, Austrija, yra labiau parlamentinės valstybės. Čia išimtimi galima laikyti tik Prancūziją, kuri yra aiškiai išreikšta prezidentinė valstybė.

Tuo metu Lietuva turi tiesiogiai renkamą prezidentą, bet ne prezidentinį valdymo modelį.   

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Anot Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto profesoriaus Sauliaus Arlausko mokslinio darbo „Lietuvos Respublikos Prezidento statuso ir įgaliojimų tobulinimo galimybės parlamentinėje valdymo formoje“, Lietuvoje nusistovėjo „parlamentinis valdymas su pusiau prezidentinio modelio ypatumais“.

Ekspertai pabrėžia, kad aukščiausią politinį postą Lietuvoje užimančių asmenų sprendimai didesne dalimi priklauso nuo parlamentinės daugumos bei jos suformuotos Vyriausybės valios, nors valstybės vadovas ir gali kiek daugiau nei grynai parlamentinėje respublikoje.

Gimė karštoje diskusijoje

Tokį sudėtingą konstitucinį modelį nulėmė atkurtos nepriklausomybės aušroje vykę aštrūs politiniai debatai, kokie turėtų būti prezidento įgaliojimai ir jo santykiai su Seimu bei Vyriausybe.

1992 m. gegužės 23 d. netgi įvyko referendumas dėl prezidentinės valdymo sistemos įvedimo su labai dideliais valstybės vadovo įgaliojimais, pvz., galimybe bet kada ir bet kuriomis sąlygomis paleisti Seimą, formuoti sau pavaldžią Vyriausybę, netgi neatsižvelgiant į parlamentinės daugumos valią ir t. t. Referendumas žlugo, į jį nesusirinkus pakankamai balsuotojų.

Todėl, kaip prisimena vienas iš Konstitucijos kūrėjų Vytautas Sinkevičius, 1992-ųjų vasarą politikai pradėjo ieškoti kompromisinio varianto tarp prezidentinės ir parlamentinės valstybės valdymo formos. Taip ir gimė Konstitucija, kuri Seimui ir jame susiformavusiai daugumai suteikė gana plačius įgaliojimus, bet nenuskriaudė ir tiesiogiai renkamo prezidento, kuriam numatytos toli gražu ne visada simbolinės galios.

Turi paisyti parlamentinės daugumos

Visa tai nulėmė, kad skirtingai nei valstybėse, kur prezidentai yra renkami parlamentuose ir jų įgaliojimai yra labiau simboliniai, Lietuvoje prezidentas gali daugiau. Pvz., prezidentas Lietuvoje tvirtina ministrus, taigi, ir turi tam tikrą įtaką formuojant Vyriausybę. Prezidentas taip pat turi įstatymų projektų iniciatyvos teisę, gali vetuoti bet kuriuos Seimo priimtus įstatymus, išskyrus Konstitucijos pataisas, tam tikromis, tiesa, gana sudėtingomis konstitucinėmis sąlygomis gali paleisti Seimą.

[infogram id="56263b67-18dd-4ca9-ad86-f84e8ccc4432" prefix="Men" format="interactive" title="Verslo aplinka: Lietuvos prezidento funkcijos"]

Kita vertus, kaip nurodo konstitucinės teisės specialistai, faktiškai visos Lietuvos prezidento galios yra ribotos, savarankiškai valstybės vadovas beveik nieko negali padaryti – visais atvejais būtinas Seimo arba Vyriausybės dalyvavimas, atitinkamų konsultacinių organų patarimas.

Net ir veto įstatymams teisės panaudojimas toli gražu nereiškia, kad prezidentas automatiškai sustabdo Seimo priimtą teisės aktą. Parlamentinė dauguma gana nesudėtingai gali atmesti veto ir tuomet valstybės vadovui privalu pasirašyti ir paskelbti pakartotinai Seimo priimtą įstatymą.

Nors Konstitucijoje nurodoma, kad prezidentas teikia Seimui ministro pirmininko kandidatūrą ir parlamentarų sutikimu skiria premjerą, paveda jam sudaryti Vyriausybę, tai nereiškia, kad valstybės vadovas turi kandidato savarankiško pasirinkimo teisę. Kaip dar 1998 m. išaiškino Konstitucinis Teismas, „prezidentui parenkant kandidatą į ministrus pirmininkus privalu paisyti parlamente susidariusios politinės daugumos ir būtina teikti tokį kandidatą, kuris priimtinas parlamentinei daugumai“.

Reikalingas patarimas

Bene didžiausius įgaliojimus Lietuvos prezidentas turi užsienio politikos ir nacionalinio saugumo srityse. Pvz., prezidentas, anot Konstitucijos, „sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus“. Bet čia pat priduriama, kad užsienio politiką jis vykdo kartu su Vyriausybe, taigi, su ja derindamas klausimus, įskaitant ir Lietuvos diplomatinių atstovų užsienyje paskyrimą ar atšaukimą.

Prezidentas nėra visiškai savarankiškas net ir tose srityse, kurios, atrodytų, yra jo prerogatyva – skiriant teisėjus, suteikiant karinius laipsnius, Lietuvos pilietybę, malonę nuteistiesiems ar apdovanojant nusipelniusius. Visais šiais atvejais būtinas atitinkamų institucijų – Teisėjų tarybos, vidaus reikalų ministro, Malonės komisijos ar Apdovanojimų tarybos – patarimas.

Prezidentas negali kada panorėjęs paskelbti pirmalaikių Seimo rinkimų. Tam reikalingos atitinkamos konstitucinės sąlygos – jeigu Seimas negeba patvirtinti naujai suformuotos Vyriausybės programos arba jeigu balsų dauguma pareiškia nepasitikėjimą ministrų kabinetu.

Tačiau ir tokiais atvejais valstybės vadovas dar turi pasirinkimo teisę – skelbti pirmalaikius rinkimus ar bandyti to išvengti. Mat po pirmalaikių rinkimų susirinkęs naujasis Seimas gali nesunkiai paskelbti pirmalaikius prezidento rinkimus. 

„Mandagumo atsistatydinimas“

Ypatinga situacija prezidento santykiuose su Vyriausybe susidaro po valstybės vadovo rinkimų ir jo priesaikos.

Konstitucija nurodo, kad Vyriausybė privalo grąžinti įgaliojimus naujam prezidentui. Tačiau šis veiksmas, kaip išaiškino Konstitucinis Teismas, nėra tapatus Vyriausybės atsistatydinimui, kuris yra privalomas po naujojo Seimo rinkimų. Įgaliojimų grąžinimas naujam prezidentui yra pavadintas „mandagumo atsistatydinimu“, kuris leidžia valstybės vadovui patikrinti, ar Seimo dauguma vis dar pasitiki savo suformuotu kabinetu.

Būtent todėl įstatymai nurodo, kad po priesaikos gavęs Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus naujasis prezidentas teikia Seimui tos pačios Vyriausybės vadovo kandidatūrą. Jeigu parlamentarai balsų dauguma tam pačiam premjerui pritaria, yra laikoma, kad naujai kartu su prezidentu suformuotas ministrų kabinetas yra gavęs įgaliojimus dirbti toliau, jeigu jame nėra pasikeitę daugiau kaip pusė ministrų. Jeigu pasikeitimų yra daugiau, tuomet Seimas dar turi papildomai balsuoti dėl pakartotinio Vyriausybės programos patvirtinimo.

Tokia teisinė situacija klostosi ir dabar. Šį penktadienį, kai išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda prisieks, Saulius Skvernelis grąžins jam savo vadovaujamos septynioliktosios Vyriausybės įgaliojimus.

Numatoma, kad kitą savaitę G. Nausėda pateiks Seimui S. Skvernelio kandidatūrą į premjerus, parlamentarai balsuos, tada prezidentas su „senuoju-naujuoju“ Vyriausybės vadovu suformuos ministrų kabineto sudėtį. Jeigu jame pasikeis daugiau kaip pusė ministrų, paskutinę liepos savaitę Seimas dar balsuos dėl Vyriausybės programos.  

Atnaujintos Vyriausybės, kad ir kiek ministrų joje bus pasikeitę, numeracija nepakis – ji išliks septynioliktąja.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

JAV ekonomika neįprastoje padėtyje – yra ir gerų, ir blogų naujienų Premium

JAV ekonomika šiuo metu yra dviprasmiškoje ir skausmingoje padėtyje, pastebi ekspertai. Anot analitikų, JAV...

Lietuva prašo sąjungininkų nauja pakeisti Ukrainai svarstomą perduoti ginkluotę

Lietuva ieško galimybių Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai siųsti papildomos ginkluotės ir teigia,...

Verslo aplinka
2022.08.11
Švedija pirmąkart nuo ginčo dėl stojimo į NATO pradžios išduos Ankarai Turkijos pilietį

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad perduos Ankarai Turkijos pilietį, nuteistą dėl sukčiavimo...

Verslo aplinka
2022.08.11
Latvija ir Estija traukiasi iš bendradarbiavimo formato su Kinija 16+1 6

Latvija ir Estija ketvirtadienį pranešė, jog traukiasi iš 16+1 bendradarbiavimo formato su Kinija, iš kurio...

Verslo aplinka
2022.08.11
Prieš Latvijos parlamento serverius surengta didelė kibernetinė ataka

Latvijos Saeimos serveriai ketvirtadienį tapo didelės paskirstytos paslaugos trikdymo atakos (DDoS) taikiniu,...

Inovacijos
2022.08.11
Specialiųjų tyrimų tarnyba L. Ašoklienei pareiškė įtarimus dokumento suklastojimu 1

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Loretai Ašoklienei, tuo metu ėjusiai vyriausiosios šalies epidemiologės...

Verslo aplinka
2022.08.11
O. Scholzas vokiečiams žada paramą nuo infliacijos poveikio ir grįžti prie „skolos stabdžio“

Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, ketvirtadienį pažadėjo imtis tolesnių priemonių vokiečiams apsaugoti...

Verslo aplinka
2022.08.11
Lietuvoje nustatyti dar du beždžionių raupų atvejai 1

Lietuvoje nustatyti dar du beždžionių raupų atvejai, ketvirtadienį pranešė Arūnas Dulkys, sveikatos apsaugos...

Verslo aplinka
2022.08.11
Estija įveda draudimą į šalį atvykti Rusijos piliečiams, turintiems Estijos išduotas vizas

Ketvirtadienį Estijos vyriausybė paskelbė, kad rusams, turintiems Estijos išduotas galiojančias Šengeno...

Verslo aplinka
2022.08.11
A. Lukašenka ragina imtis priemonių dėl „atimto“ Baltarusijos turto Klaipėdos uoste 2

Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija faktiškai prarado turtą...

Verslo aplinka
2022.08.11
Siūloma įvesti kompensuojamos elektros suvartojimo lubas 3

Valstybei nuo kitų metų mokant naujas subsidijas gyventojams už elektrą, siūloma nustatyti jos suvartojimo...

Pramonė
2022.08.11
Latvijos parlamentas pripažino Rusiją teroristine valstybe

Latvijos parlamentas ketvirtadienį priėmė pareiškimą, kuriuo Rusija paskelbta „terorizmą remiančia valstybe“,...

Verslo aplinka
2022.08.11
Ispanijoje siekiant taupyti energiją ribojamas kondicionierių naudojimas 1

Ispanijoje trečiadienį įsigaliojo naujos energijos taupymo taisyklės, ribojančios oro kondicionierių...

Verslo aplinka
2022.08.11
„Lietuvos draudimas“ penktadaliu padidino pajamas, uždirbo kuklesnį pelną

„Lietuvos draudimo“ (kartu su Estijos filialu) šių metų pirmojo pusmečio pajamos siekė 158,8 mln. Eur ir buvo...

Finansai
2022.08.11
Ukrainoje metinė infliacija liepą augo iki 22,2%

Metinė infliacija Ukrainoje liepą išaugo iki 22,2% nuo 21,5% birželį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba.

Verslo aplinka
2022.08.11
A. Navys: ukrainiečių kontrpuolimas dabartinėmis sąlygomis dar nelabai įmanomas Premium

Kol nėra sustabdytas vis atsinaujinantis Rusijos puolimas iškart keliomis kryptimis, ukrainiečiai vargu ar...

Verslo aplinka
2022.08.11
Metų infliacija Rusijoje liepą sumažėjo iki 15,1% 1

Metų (12-os mėnesių) infliacija Rusijoje liepą sumenko iki 15,1% nuo 15,9% birželį, pranešė nacionalinė...

Verslo aplinka
2022.08.11
Milžino dominavimas biotechnologijose: leidžia kvėpuoti mažesnėms įmonėms ar jas smaugia? Premium

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų įmonės pernai ir vėl didino apsukas, vienvaldžiu lyderiu išliko „Thermo...

Inovacijos
2022.08.11
SAM: COVID-19 diagnozuoti galios ir greitieji savikontrolės testai 2

COVID-19 ligai diagnozuoti galios ir namuose atlikti greitieji savikontrolės testai, epidemijos, atsižvelgus...

Verslo aplinka
2022.08.11
Vengrijos naftininkė MOL apmokėjo „Transneft“ rusiškos naftos tranzitą per Ukrainą

Vengrijos naftos įmonė MOL trečiadienį pranešė sutikusi padengti rusiškos naftos tranzito per Ukrainą...

Verslo aplinka
2022.08.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku