Vyriausybė nusitaikė į šešėlinį milijardą trijuose sektoriuose

Publikuota: 2019-06-19
Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad nemenka dalis iš beveik 1 mlrd. Eur, kurie dabar trijuose sektoriuose "sukasi" šešėlyje, pateks į biudžetą. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad nemenka dalis iš beveik 1 mlrd. Eur, kurie dabar trijuose sektoriuose "sukasi" šešėlyje, pateks į biudžetą. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Iki kitų metų rudens Vyriausybė žada įdiegti naujas skaidrumo, kontrolės ir apskaitos priemones statybų, prekybos automobiliais ir jų dalimis bei mėsos produktų pardavimo turgavietėse sektoriuose. Skaičiuojama, kad juose „sukasi“ beveik milijardas šešėlinių eurų, tad valdžia tikisi, kad po naujų priemonių įdiegimo bent dalis jų pasieks biudžetą.

Vyriausybės pasitarime trečiadienį svarstyta ir iš esmės pritarta naujai šešėlinės ekonomikos mažinimo koncepcijai. Ji skirta mažinti šešėlį statybų, prekybos automobiliais ir jų dalimis bei mėsos produktais sektoriuose.

Patvirtintu protokoliniu nutarimu Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų, Aplinkos, Žemės ūkio bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įpareigotos iki š. m. Seimo rudens sesijos parengti paketą įstatymų pataisų, kurios numato visą eilę naujų priemonių įdiegimą šiuose probleminiuose sektoriuose. Jeigu rudens sesijoje paketui būtų pritarta, naujosios priemonės įsigaliotų nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. arba mėnesiu kitu vėliau.

Tikisi pagausinti biudžetą

Tarp planuojamų priemonių – įvesti prievolę deklaruoti automobilių pirkimo-pardavimo sandorius, įdiegti centralizuotas automobilių savininkų, taip pat turgaviečių sistemas. Be to, būtų įdiegta privalomoji statybininko tapatybės kortelė ir įdiegta jos valstybinė informacinė sistema.

„Pasitarime aptartos statybininko ID kortelės sistemos ir specialios transporto priemonių viešos elektroninės platformos, kurioje turėtų būti skelbiamos visų transporto priemonių pardavėjų parduodamos transporto priemonės, sukūrimo koncepcijos. Taip pat aptarta turgaviečių apskaitos skaitmenizavimo priemonė“, – pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Pranešime nurodoma, kad apibendrintais institucijų vertinimais, šešėlinė ekonomika šiuose sektoriuose sudaro apie 1 mlrd. Eur, o „įgyvendinus šias priemones šešėlis sumažėtų, išaugtų mokesčių surinkimas biudžete“.

Šiuo metu mokestinių pajamų ir bendrojo vidaus produkto sudaro beveik trečdalį ir yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tarptautinės institucijos ragina Lietuvą didinti šį santykį iki bent 35%.

[infogram id=“25e44947-97fd-4ec9-be4a-e6545cfcd82c“ prefix=“XYh“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Šešėlio mastas trijuose sektoriuose“]

Vyriausybė nurodo, kad statybų sektoriuje kasmet neapskaitoma apie 500–700 mln. Eur pajamų, prekyboje mėsa ir mėsos produktais – apie 151 mln. Eur, o prekyboje automobiliais ir jų dalimis vien pridėtinės vertės mokesčio nesurankama apie 73 mln. Eur.

Statybininko kortelė taps privaloma

Statybų sektoriuje siūloma įvesti būtinąją statybininko tapatybės kortelę. Ji būtų virtuali arba fizinė ir būtų skirta „darbo objektui, darbuotojui, darbdaviui identifikuoti, taip pat darbo laiko apskaitai“. Tokia kortelė būtų taikoma visiems – samdomiems ir savarankiškai dirbantiesiems.

Vyriausybė žada, kad nebus jokių konkurencinių slenksčių ar apribojimų statybininko ID kortelei gauti, sistemos duomenys bus valdomi valstybės, „faktiškai priemonė įgyvendinama bendradarbiaujant su verslu – per viešuosius pirkimus“.

„Ši priemonė leis valstybės kontrolės institucijoms greičiau ir tiksliau nustatyti nesaugią ir pavojingą darbo aplinką darbuotojams ir mokesčių slėpimo atvejus, užtikrinti atlyginimų vokeliuose minimizavimą, sumažinti ginčų, kylančių dėl darbo atlikimo fakto tarp kliento ir užsakovo, darbdavio ir darbuotojo“, – tikino Eitvydas Bingelis, socialinės apsaugos ir darbo viceministras.

Vyriausybės pasitarime trečiadienį dalyvavęs Dalius Gedvilas, Statybininkų asociacijos prezidentas, stebėjosi dėl pasiūlyto informacinės sistemos modelio – anot jo, nėra prasmės iš naujo kurti sistemos, nes asociacija ją jau yra sukūrusi ir pajėgi ją administruoti. Jo teigimu, neaišku, iš kokių lėšų kortelė būtų kuriama ir administruojama.

„Sistema jau veikia ir labai keistai skamba, kad šiandien visų mokesčių mokėtojų pinigai bus metami į naują sistemą. Galima naudotis ta sistema jau dabar, o ne kurti naują“, – teigė p. Gedvilas.

Premjeras Saulius Skvernelis patikino, kad su asociacija bus bendradarbiaujama diegiant privalomosios statybininko kortelės informacinę sistemą.

Registruos visus automobilinius sandorius

Prekybos automobiliais srityje siūloma visus sandorius, susijusius su automobiliais, deklaruoti naujoje sistemoje. Taip pat numatoma, kad pirmą kartą į Lietuvą atvežtas automobilis, skirtas parduoti, turės būti deklaruotas, o deklaracijos kodas pridėtas prie pardavimo skelbimo portale ar fiziškai prie automobilio pardavimo aikštelėje. Be deklaracijos kodo automobilis nebus parduodamas.

„Jais siekiama spręsti vadinamųjų „kauferių“ problemą, susijusią su daugybe šešėlio automobilių rinkoje atvejų, kai tikrasis automobilio pardavėjas (perpardavinėtojas) nefigūruoja jokiose pirkimo–pardavimo sutartyse ir nemoka mokesčių – imituojama, kad, pvz., šalies vartotojas pirko automobilį Vokietijoje, nors realiai ten nebuvo. Taip vartotojas praranda Civiliniame kodekse numatytas teises. Naujoje sistemoje būtų koduojami ir ardyti skirti automobiliai“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo Eimutis Misiūnas, vidaus reikalų ministras.

Pasak jo, prekybos automobilių detalėmis srityje „bus aiškiau reglamentuoti kriterijai, kas laikoma automobilių atliekomis, taip pat bus patobulinta autodalių, patekusių į rinką, priežiūros ir kontrolės sistema, taip ne tik mažinant šešėlį, bet ir įgyvendinant aplinkosaugos tikslus“.

Su šiais pasiūlymais sutiko ir Kęstutis Mažeika, aplinkos ministras. Jis teigė, kad naudoti netinkamų automobilių registravimo sistema bus susieta su atliekų registravimo sistema GPAIS.

Skaitmenizuos maisto prekių žurnalus turguose

Anot Evaldo Gusto, ekonomikos ir inovacijų viceministro, „šiuo metu turgavietėse vis dar taikomus popierinius apskaitos žurnalus, kuriuose nurodomas parduodamų mėsos produktų kiekis bei kilmė, siūloma skaitmenizuoti“.

„Lietuvoje veikia 209 turgavietės, maisto prekybos leidimai išduoti 3.500 prekiautojų, bet jų yra faktiškai yra mažiau – apie 1.800. Apskaita vykdoma popierine forma, žurnalais. Pildoma ranka, dažnai taisoma, įrašai neįskaitomi. Yra ir masė išimčių. Kasos aparatus turi 67% prekiautojų maisto produktais. Todėl siūloma supaprastinti žurnalų formas, sukurti sąsajas tarp informacinių sistemų, kad būtų operatyviai kontroliuojama. Skaitmenizavimas reikštų ir tai, kad darbo dienos pabaigoje prekiautojams reikėtų pateikti turgaviečių administratoriams informaciją apie parduotos produkcijos kiekius“, – sakė p. Gustas.

Pasak viceministro, naujos sistemos įdiegimas kainuotų apie 0,5 mln. Eur, o kasmetinis išlaikymas – apie 0,1 mln. Eur: „Bet būtų didelė nauda, nes šimteriopai būtų susigrąžinta per mokesčius.“

„Skaitmenizuota sistema leis vartotojams greitai ir patogiai sužinoti perkamų prekių kilmę, sumažės ir administracinė našta“, – pridūrė p. Gustas.

EK rekomendavo ieškoti papildomų priemonių

Vyriausybė teigia, kad naujosios šešėlio mažinimo priemonės inicijuojamos įgyvendinant dar 2018 m. balandį patvirtintą šešėlinės ekonomikos mažinimo paskatų paketą.

Anot ministrų kabineto, pernai dėl vykdytų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų administravimo gerinimo priemonių gauta apie 171 mln. Eur papildomų pajamų.

Ši informacija balandį oficialiai buvo pristatyta ir Europos Komisijai (EK). Pastaroji, skelbdama 2019 m. birželio 5 d. šaliai narei specifines rekomendacijas, pabrėžė, kad „šešėlio mažinimo rezultatai įkvepiantys, tačiau būtina ir toliau taikyti mokesčių surinkimą gerinančias priemones“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Rinkimus Ukrainoje laimėjo V. Zelenskio partija, gavusi apie 44% balsų  4

Sekmadienį Ukrainoje vyko pirmalaikiai parlamento rinkimai, praėjus vos trims mėnesiams po to, kai...

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainoje jau balsavo 35,77% rinkėjų, pradėtas 21 tyrimas dėl pažeidimų

Sekmadienį Ukrainoje vykstant parlamento rinkimams šalyje pradėtas 21 tyrimas dėl pažeidimų. Tačiau apskritai...

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainiečiai Lietuvoje balsuoja parlamento rinkimuose 1

Lietuvoje gyvenantys ar viešintys ukrainiečiai sekmadienį balsuoja šalies Aukščiausiosios Rados rinkimuose.

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainos Rados rinkimai: pergalė prognozuojama prezidento partijai

Ukrainoje šiandien „tylos diena“ – Aukščiausiosios Rados rinkimų išvakarėse draudžiama bet kokia rinkimų...

Verslo aplinka
2019.07.20
Benjaminas Netanyahu tapo ilgiausiai einančiu pareigas Izraelio premjeru 2

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu šiandien tapo ilgiausiai pareigas einančiu šalies ministru...

Verslo aplinka
2019.07.20
Ekspertas abejoja Vilniuje sulaikyto Rusijos verslininko kalte 4

Rusijos analitikas, buvęs energetikos viceministras Vladimiras Milovas sako, kad jam kelia abejonių Rusijos...

Pramonė
2019.07.20
Populiariausias politikas – G. Nausėda, jo reitingas auga 1

Palankiausiai vertinamų Lietuvos politikų sąrašo viršūnėje įsitvirtino prezidentas Gitanas Nausėda.

Verslo aplinka
2019.07.20
Iranas užgrobė britų tanklaivį 12

Jungtinės Karalystės vyriausybė pareiškė gilų susirūpinimą dėl Hormūzo sąsiauryje sulaikyto su šios šalies...

Finansavimas sinchronizavimui turi būti pakankamas

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, Lietuva, Latvija ir Estija gali ir...

Pramonė
2019.07.19
Biudžeto pusmečio pajamos 3,4% viršija planą 9

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2019 m. I pusmečio pajamos sudarė  5,344 mlrd. Eur – 3,4% (174,1...

Verslo aplinka
2019.07.19
Seime sumaištis dėl A. Širinskienės 14

Seimo narei Agnei Širinskienei perėjus į „tvarkiečių“ frakciją Seime kilo sumaištis dėl jos pareigų, į kurias...

Verslo aplinka
2019.07.19
Prezidentas nori, kad R. Karoblis, V. Šapoka ir V. Sinkevičius liktų 35

Valdantieji iš prezidento Gitano Nausėdos išgirdo pageidavimą, kad bent trys kertiniai ministrai išliktų ir...

Verslo aplinka
2019.07.19
„Scandagra“ pernai pasiekė rekordinę 177 mln. Eur apyvartą 1

Skandinavijos kapitalo trąšų bei grūdų prekybos bendrovė „Scandagra“ 2018 metais toliau didino pajamas ir...

Verslo aplinka
2019.07.19
Naujasis kariuomenės vadas sieks ankstinti naujų šarvuočių, artilerijos sistemų pirkimus 16

Būsimasis kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys sako, kad sieks paankstinti naujų šarvuočių...

Verslo aplinka
2019.07.19
Premjeras: Lietuva EK norėtų ekonomikos, energetikos arba sienų apsaugos portfelio

Lietuva naujos kadencijos Europos Komisijoje (EK) sieks ekonomikos, energetikos arba sienų apsaugos...

Verslo aplinka
2019.07.19
D. Trumpas: JAV pajėgos numušė Irano bepilotį orlaivį 2

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad JAV karinis jūrų laivynas Hormūzo sąsiauryje numušė Irano...

Verslo aplinka
2019.07.19
„Klaipėdos Smeltę“ akcininkai MSC paliko be dalies krovinių Premium

Klaipėdos uostas prarado konteinerių laivybos regioninio centro statusą – laivybos milžinė MSC didžiuosius...

Verslo aplinka
2019.07.19
Per pusmetį Lietuvoje tris kartus padaugėjo susirgimų skarlatina

Per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruota beveik tris kartus daugiau susirgimų skarlatina nei pernai per tą...

Verslo aplinka
2019.07.18
Beveik 2.000 abiturientų šiemet gavo 100 balų įvertinimą

Beveik 2.000 jaunuolių šiemet gavo 100 balų įvertinimą už mažiausiai vieną brandos egzaminą, pranešė...

Verslo aplinka
2019.07.18
Žala pacientams dėl medikų klaidų bus atlyginama paprasčiau

Žalą gydymo įstaigų pacientams nuo kitų metų atlygins specialus fondas. Be to, žmonėms nebereikės įrodinėti...

Verslo aplinka
2019.07.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau