Vyriausybė nusitaikė į šešėlinį milijardą trijuose sektoriuose

Publikuota: 2019-06-19
Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad nemenka dalis iš beveik 1 mlrd. Eur, kurie dabar trijuose sektoriuose "sukasi" šešėlyje, pateks į biudžetą. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad nemenka dalis iš beveik 1 mlrd. Eur, kurie dabar trijuose sektoriuose "sukasi" šešėlyje, pateks į biudžetą. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Iki kitų metų rudens Vyriausybė žada įdiegti naujas skaidrumo, kontrolės ir apskaitos priemones statybų, prekybos automobiliais ir jų dalimis bei mėsos produktų pardavimo turgavietėse sektoriuose. Skaičiuojama, kad juose „sukasi“ beveik milijardas šešėlinių eurų, tad valdžia tikisi, kad po naujų priemonių įdiegimo bent dalis jų pasieks biudžetą.

Vyriausybės pasitarime trečiadienį svarstyta ir iš esmės pritarta naujai šešėlinės ekonomikos mažinimo koncepcijai. Ji skirta mažinti šešėlį statybų, prekybos automobiliais ir jų dalimis bei mėsos produktais sektoriuose.

Patvirtintu protokoliniu nutarimu Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų, Aplinkos, Žemės ūkio bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įpareigotos iki š. m. Seimo rudens sesijos parengti paketą įstatymų pataisų, kurios numato visą eilę naujų priemonių įdiegimą šiuose probleminiuose sektoriuose. Jeigu rudens sesijoje paketui būtų pritarta, naujosios priemonės įsigaliotų nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. arba mėnesiu kitu vėliau.

Tikisi pagausinti biudžetą

Tarp planuojamų priemonių – įvesti prievolę deklaruoti automobilių pirkimo-pardavimo sandorius, įdiegti centralizuotas automobilių savininkų, taip pat turgaviečių sistemas. Be to, būtų įdiegta privalomoji statybininko tapatybės kortelė ir įdiegta jos valstybinė informacinė sistema.

„Pasitarime aptartos statybininko ID kortelės sistemos ir specialios transporto priemonių viešos elektroninės platformos, kurioje turėtų būti skelbiamos visų transporto priemonių pardavėjų parduodamos transporto priemonės, sukūrimo koncepcijos. Taip pat aptarta turgaviečių apskaitos skaitmenizavimo priemonė“, – pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Pranešime nurodoma, kad apibendrintais institucijų vertinimais, šešėlinė ekonomika šiuose sektoriuose sudaro apie 1 mlrd. Eur, o „įgyvendinus šias priemones šešėlis sumažėtų, išaugtų mokesčių surinkimas biudžete“.

Šiuo metu mokestinių pajamų ir bendrojo vidaus produkto sudaro beveik trečdalį ir yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tarptautinės institucijos ragina Lietuvą didinti šį santykį iki bent 35%.

[infogram id=“25e44947-97fd-4ec9-be4a-e6545cfcd82c“ prefix=“XYh“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Šešėlio mastas trijuose sektoriuose“]

Vyriausybė nurodo, kad statybų sektoriuje kasmet neapskaitoma apie 500–700 mln. Eur pajamų, prekyboje mėsa ir mėsos produktais – apie 151 mln. Eur, o prekyboje automobiliais ir jų dalimis vien pridėtinės vertės mokesčio nesurankama apie 73 mln. Eur.

Statybininko kortelė taps privaloma

Statybų sektoriuje siūloma įvesti būtinąją statybininko tapatybės kortelę. Ji būtų virtuali arba fizinė ir būtų skirta „darbo objektui, darbuotojui, darbdaviui identifikuoti, taip pat darbo laiko apskaitai“. Tokia kortelė būtų taikoma visiems – samdomiems ir savarankiškai dirbantiesiems.

Vyriausybė žada, kad nebus jokių konkurencinių slenksčių ar apribojimų statybininko ID kortelei gauti, sistemos duomenys bus valdomi valstybės, „faktiškai priemonė įgyvendinama bendradarbiaujant su verslu – per viešuosius pirkimus“.

„Ši priemonė leis valstybės kontrolės institucijoms greičiau ir tiksliau nustatyti nesaugią ir pavojingą darbo aplinką darbuotojams ir mokesčių slėpimo atvejus, užtikrinti atlyginimų vokeliuose minimizavimą, sumažinti ginčų, kylančių dėl darbo atlikimo fakto tarp kliento ir užsakovo, darbdavio ir darbuotojo“, – tikino Eitvydas Bingelis, socialinės apsaugos ir darbo viceministras.

Vyriausybės pasitarime trečiadienį dalyvavęs Dalius Gedvilas, Statybininkų asociacijos prezidentas, stebėjosi dėl pasiūlyto informacinės sistemos modelio – anot jo, nėra prasmės iš naujo kurti sistemos, nes asociacija ją jau yra sukūrusi ir pajėgi ją administruoti. Jo teigimu, neaišku, iš kokių lėšų kortelė būtų kuriama ir administruojama.

„Sistema jau veikia ir labai keistai skamba, kad šiandien visų mokesčių mokėtojų pinigai bus metami į naują sistemą. Galima naudotis ta sistema jau dabar, o ne kurti naują“, – teigė p. Gedvilas.

Premjeras Saulius Skvernelis patikino, kad su asociacija bus bendradarbiaujama diegiant privalomosios statybininko kortelės informacinę sistemą.

Registruos visus automobilinius sandorius

Prekybos automobiliais srityje siūloma visus sandorius, susijusius su automobiliais, deklaruoti naujoje sistemoje. Taip pat numatoma, kad pirmą kartą į Lietuvą atvežtas automobilis, skirtas parduoti, turės būti deklaruotas, o deklaracijos kodas pridėtas prie pardavimo skelbimo portale ar fiziškai prie automobilio pardavimo aikštelėje. Be deklaracijos kodo automobilis nebus parduodamas.

„Jais siekiama spręsti vadinamųjų „kauferių“ problemą, susijusią su daugybe šešėlio automobilių rinkoje atvejų, kai tikrasis automobilio pardavėjas (perpardavinėtojas) nefigūruoja jokiose pirkimo–pardavimo sutartyse ir nemoka mokesčių – imituojama, kad, pvz., šalies vartotojas pirko automobilį Vokietijoje, nors realiai ten nebuvo. Taip vartotojas praranda Civiliniame kodekse numatytas teises. Naujoje sistemoje būtų koduojami ir ardyti skirti automobiliai“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo Eimutis Misiūnas, vidaus reikalų ministras.

Pasak jo, prekybos automobilių detalėmis srityje „bus aiškiau reglamentuoti kriterijai, kas laikoma automobilių atliekomis, taip pat bus patobulinta autodalių, patekusių į rinką, priežiūros ir kontrolės sistema, taip ne tik mažinant šešėlį, bet ir įgyvendinant aplinkosaugos tikslus“.

Su šiais pasiūlymais sutiko ir Kęstutis Mažeika, aplinkos ministras. Jis teigė, kad naudoti netinkamų automobilių registravimo sistema bus susieta su atliekų registravimo sistema GPAIS.

Skaitmenizuos maisto prekių žurnalus turguose

Anot Evaldo Gusto, ekonomikos ir inovacijų viceministro, „šiuo metu turgavietėse vis dar taikomus popierinius apskaitos žurnalus, kuriuose nurodomas parduodamų mėsos produktų kiekis bei kilmė, siūloma skaitmenizuoti“.

„Lietuvoje veikia 209 turgavietės, maisto prekybos leidimai išduoti 3.500 prekiautojų, bet jų yra faktiškai yra mažiau – apie 1.800. Apskaita vykdoma popierine forma, žurnalais. Pildoma ranka, dažnai taisoma, įrašai neįskaitomi. Yra ir masė išimčių. Kasos aparatus turi 67% prekiautojų maisto produktais. Todėl siūloma supaprastinti žurnalų formas, sukurti sąsajas tarp informacinių sistemų, kad būtų operatyviai kontroliuojama. Skaitmenizavimas reikštų ir tai, kad darbo dienos pabaigoje prekiautojams reikėtų pateikti turgaviečių administratoriams informaciją apie parduotos produkcijos kiekius“, – sakė p. Gustas.

Pasak viceministro, naujos sistemos įdiegimas kainuotų apie 0,5 mln. Eur, o kasmetinis išlaikymas – apie 0,1 mln. Eur: „Bet būtų didelė nauda, nes šimteriopai būtų susigrąžinta per mokesčius.“

„Skaitmenizuota sistema leis vartotojams greitai ir patogiai sužinoti perkamų prekių kilmę, sumažės ir administracinė našta“, – pridūrė p. Gustas.

EK rekomendavo ieškoti papildomų priemonių

Vyriausybė teigia, kad naujosios šešėlio mažinimo priemonės inicijuojamos įgyvendinant dar 2018 m. balandį patvirtintą šešėlinės ekonomikos mažinimo paskatų paketą.

Anot ministrų kabineto, pernai dėl vykdytų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų administravimo gerinimo priemonių gauta apie 171 mln. Eur papildomų pajamų.

Ši informacija balandį oficialiai buvo pristatyta ir Europos Komisijai (EK). Pastaroji, skelbdama 2019 m. birželio 5 d. šaliai narei specifines rekomendacijas, pabrėžė, kad „šešėlio mažinimo rezultatai įkvepiantys, tačiau būtina ir toliau taikyti mokesčių surinkimą gerinančias priemones“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Alytuje dega pastatas su padangų granulėmis, vyksta ekstremaliųjų situacijų posėdis  2

Trečiadienį gaisras kilo Alytuje, pastate, kur laikomos padangų granulės, savivaldybė sušaukė ekstremaliųjų...

Derybose dėl „Brexit“ – progresas, bet ne susitarimas

Antradienį Liuksemburge vykusiose derybose dėl galimo Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš ES...

Estijoje daugėja įspėjimų apie grėsmes ekonomikai Premium 2

Estijos ekonomistai ir analitikai pastarosiomis savaitėmis pažėrė ne vieną niūrią prognozę apie galimą...

Pramonė
08:58
V. Vasiliauskas: pasaulio ekonomikai būtina skubi pagalba 11

Šalių vyriausybės privalo imtis priemonių pasaulio ekonomikos augimui gaivinti, teigia Vitas Vasiliauskas,...

Naujojo vadovo bus ieškoma tik pertvarkius Klaipėdos uostą, žada ministras 2

Naujojo Klaipėdos uosto vadovo bus ieškoma tik po numatomos šios valstybės įmonės pertvarkos į akcinę...

TVF: Baltijos šalyse sparčiausiai augs Lietuvos ekonomika 6

Lietuvos ekonomikos augimas šiemet bus sparčiausias Baltijos šalyse,...

Daugiafunkcis verslo ir laisvalaikio kompleksas atgaivins primirštą Vilniaus senamiesčio dalį Verslo tribūna 1

Nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo bendrovės „Baltisches Haus“ savininkų brolių Ortizų įgyvendintas...

Ar gerovės valstybė – Sizifo darbas? 8

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį pažymės pirmąjį savo prezidentinės veiklos šimtadienį. Pagal nerašytą...

TILS tyrimas: verslo antikorupcinis imunitetas stiprėja Premium

Trečią kartą „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktas didžiausių šalies įmonių skaidrumo...

Vadyba
05:45
Verslas vertina: prezidentas aktyvus, bet jo iniciatyvos neaiškios Premium 1

„Šiandien turbūt atkrinta abejonės, jeigu kam nors tokios ir buvo, kad prezidentas bus aktyvus vidaus...

Parlamentarams ignoravus balsavimą, V. Pranckietis išliko Seimo vadovu  20

Antradienį vakare Seime surengtas nenumatytas plenarinis posėdis, skirtas apsvarstyti iniciatyvą atleisti iš...

Verslo aplinka
2019.10.15
TVF dar nurėžė pasaulio ekonomikos augimo prognozę

JAV – Kinijos prekybos karas 2019 m. sulėtins pasaulio ekonomiką iki mažiausių apsukų nuo 2008-2009 m.

Verslo aplinka
2019.10.15
ES ir JK skuba susitarti dėl „Brexit“ susitarimo iki vidurnakčio 1

Jungtinė Karalystė (JK) privalo dar iki šiandienos vidurnakčio pasiekti „Brexit“ susitarimą su ES, tam, kad...

Verslo aplinka
2019.10.15
ES lyčių lygybės reitinge Lietuva – šešta nuo galo 4

Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) sudarytame reitinge Lietuva per dvejus metus smuktelėjo iš 19-osios į...

Verslo aplinka
2019.10.15
Balsavimas dėl V. Pranckiečio – nenumatytame posėdyje antradienį

Seimo valdyba sušaukė nenumatytą plenarinį posėdį antradienio vakarą dėl parlamento pirmininko Viktoro...

Verslo aplinka
2019.10.15
Elektros rinkos kaina kitiems metams auga 16,7%

Prognozuojama elektros rinkos kaina kitąmet didėja 16,7%, o tai nulems ir galutinį tarifą buitiniams...

Pramonė
2019.10.15
LLRI: Vilnius aplenkė Klaipėdą savivaldybių indekse

Lietuvos savivaldybių indekse šiemet į pirmąją vietą sugrįžo Vilnius, nedideliu skirtumu aplenkęs Klaipėdą.

Verslo aplinka
2019.10.15
Vežėjai valdžios planuose regi bankrotus ir kraustynes į Lenkiją 12

Valdžios planai didinti vairuotojų atlyginimų koeficientą nuo 1,3 iki 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA)...

Inicijuojamas nepasitikėjimas V. Pranckiečiu, R. Karbauskis deleguojamas į Seimo vadovybę  1

Daugiau kaip pusšimtis Seimo valdančiųjų inicijuoja nepasitikėjimą parlamento vadovu Viktoru Pranckiečiu. Tuo...

Verslo aplinka
2019.10.15
Politologė R. Urbonaitė: prezidento nuosaikumo ir plaukimo pasroviui daugiau negu ryžto 9

Politologė Rima Urbonaitė, vertindama 100 prezidento Gitano Nausėdos valstybės valdymo dienų, pastebi nemenką...

Verslo aplinka
2019.10.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau