Bankroto procedūros bus lankstesnės, bet verslas tam turi pastabų

Publikuota: 2019-06-13
Seimas po daugiau kaip metus vykusių svarstymų patvirtino naują Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, numatantį lankstesnes bankroto procedūras. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Seimas po daugiau kaip metus vykusių svarstymų patvirtino naują Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, numatantį lankstesnes bankroto procedūras. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Seimas priėmė naują Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, kuris sutrumpins bankroto procedūras ir padarys jį lankstesnį. Vyriausybė teigia, kad po įstatymo priėmimo Lietuva gali tikėtis aukštesnių vietų tarptautiniuose reitinguose. Bet verslas įžvelgia ir problemų, kurias gali sukelti nauja tvarka.

Priimtas vienbalsiai

Už Vyriausybės parengtą ir daugiau kaip metus Seime svarstytą naujos redakcijos Juridinių asmenų nemokumo įstatymą ketvirtadienį balsavo visi 99 posėdyje dalyvavę parlamentarai. Tad konstatuota, kad jis priimtas ir yra perduodamas pasirašyti prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jeigu valstybės vadovės parašas bus, įstatymas įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d., išskyrus kai kurias pereinamojo pobūdžio nuostatas, kurios atitinkamai įsigalios 2021–2023 m.

Juridinių įmonių nemokumo įstatymas pakeis iki šiol galiojusius du teisės aktus – Įmonių bankroto ir Restruktūrizavimo įstatymus.

Naujajame įstatyme greta kitų gausių pakeitimų naujai apibrėžiamas ir įmonės nemokumas. Naujas įstatymas turėtų paspartinti bankroto procedūras, pagerinti atlyginimo nemokumo administratoriui, turto pardavimo, bankroto proceso terminų, nemokumo procesų dalyvių ginčų nagrinėjimo ir kitų klausimų reguliavimą.

[infogram id="68e71053-5750-4239-b64e-477abde264dd" prefix="kGj" format="interactive" title="Finansai: įmonių bankrotai 2001-2018"]

Surtumpės terminas

Pagal įstatymą, nemokiomis bus pripažįstamos tos įmonės, kurios laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba kurių įsipareigojimai viršija turto vertę.

Tikimasi, kad bankroto administravimo terminas sutrumpės nuo maždaug 2,5 iki 1,5 metų.

 „Atsiranda galimybės plačiau taikyti restruktūrizavimą. Keičiama nemokumo samprata, pagal kurią nemokumas nebereikš neišvengiamo bankroto. Įmonės, kurios dar yra gyvybingos, galės išlaikyti savo verslą nebankrutuodamos, bet keisdamos verslo profilį ir pan. Taip pat didėja kreditorių įsitraukimas į bankroto administravimo procesą, kartu didėja ir jų galimybės kontroliuoti administravimą, kreditoriams bus pristatomi ir restruktūrizavimo planai“, – aiškino Agnė Širinskienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.

Vyriausybė džiūgauja

Vilius Šapoka, finansų ministras, įsitikinęs, kad lankestesnės bankroto procedūros „ne tik padidins nemokumo procesų efektyvumą ir sudarys sąlygas išsaugoti gyvybingus verslus, bet ir taps signalu investuotojams, nes leis reikšmingai pagerinti Lietuvos „Doing Business“ nemokumo indeksą“.

Su tuo sutiko ir Seimo politikai. „Pagal bankroto ir restruktūrizavimo taisykles mes buvome maždaug apie 80 vietoje iš 160-ties vertinamų pasaulio valstybių, tad tai tempė žemyn mūsų bendrą „Doing Business“ reitingą. Dabar, tikimės, padėtis pasitaisys į geresnę pusę“, – sakė p. Širinskienė.

Konservatorius Jurgis Razma su tuo sutiko, bet jis papriekaištavo Vyriausybei, kad naujasis įstatymas ne tik buvo ilgai, kelerius metus ruoštas ministerijose, bet ir pateiktas Seimui „teisiškai gana nekokybiškas, dėl ko parlamentarams teko taisyti prastą Vyriausybės darbą ir užtaisyti visas pastebėtas spragas“.

Išvardijo svarbiausius pakeitimus

„Svarbiausi numatyti pakeitimai: apjungiamas bankroto ir restruktūrizavimo reguliavimas, keičiama nemokumo samprata, pagal kurią nemokumas nereikš neišvengiamo bankroto, o bus vertinamas ir subjekto gyvybingumas. Tikslas yra anksčiau pradėti spręsti finansines problemas ir inicijuoti nemokumo procesą. Skatinama finansines problemas spręsti ne teismo tvarka“, – pristatydamas projektą sakė p. Šapoka.

Įtvirtinamas naujas nemokumo administratorių priežiūros modelis, apjungiant bankroto ir restruktūrizavimo administratorių profesijas į vieną ir iš valstybinės priežiūros pereiti į pusiau valstybinę. Planuojama sukurti nemokumo administratorių savivaldą.

Verslas nuogąstauja

Tačiau verslininkai ir teisininkai, komentuodami naująjį Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, turi pastabų. Anot jų, teoriškai bankroto bylą bus galima kelti bet kuriai pelno neuždirbančiai ar pradelstų skolų turinčiai įmonei. Teisėjai įspėja apie sunkumus, kurie laukia šiuos principus taikant praktikoje.

Anot Tomo Bairašausko, advokatų kontoros „WINT Law Firm“ asocijuoto partnerio, ši naujovė reiškia, kad pelno neuždirbančioms įmonėms bus daug lengviau iškelti bankroto bylas. „Nemokumo apibrėžime nenurodoma nei pradelstų įsipareigojimų vertė, nei jų santykis, palyginti su įmonių turtu ar veiklos apimtimi. Iš esmės nustatomas reikalavimas Lietuvos įmonėms veikti tik pelningai, net laikini neigiami rezultatai gali kelti bankroto bylos riziką“, – aiškina jis.

Daliaus Gedvilo, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento, nuomone, įsigaliojus įstatymui, bankroto bylų pagausės: „Nepritarėme, kad būtų griežtinami nemokumo kriterijai. Bet jei jau tokie pakeitimai atsiranda, turi atsirasti ir pareiga teismams. Sprendžiant dėl verslo bankrotų pasitelkti ekspertinę ar auditorių nuomonę – teisėjų ekonominių ir finansinių žinių gali nepakakti įmonės situacijai kompetentingai įvertinti. Antraip bus kuriami precedentai, kai iš rinkos išbraukiamas verslas, kuris susidūrė tik su laikinais sunkumais.“

Teorinė bankroto grėsmė – trečdaliui?

Įsigaliojus naujam įstatymui, teorinė bankroto grėsmė pakimba virš trečdalio Lietuvos bendrovių – Statistikos departamentas skaičiuoja, kad 2017 m. apie 35% Lietuvos įmonių dirbo nuostolingai.

„Creditinfo“ duomenimis, pradelsti verslo įsiskolinimai finansų, telekomunikacijų įmonėms, kitiems kreditoriams 2019 m. sausį ir vasarį sudarė apie 700 mln. Eur, visus 2018 m. jie siekė per 800 mln. Eur.

[infogram id="3f8418e3-ace0-40c2-b364-4375a54b4504" prefix="8Pb" format="interactive" title="Copy: Finansai: Bankrotai pagal sektorius"]

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

TVF misijos Lietuvoje vadovas: bankų mokestis turės pasekmių Premium

Borja Gracia, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas, į Seimo sieną atsimušusius...

Finansai
13:38
Rinkimų kartelei ieškoma aukso vidurio 

Seimo dauguma žada nuleisti šiuo metu 5% siekiančią parlamento rinkimų kartelę. Greičiausiai bus pasirinkta...

Vaiko pinigus planuojama kelti iki 70 Eur, tik neaišku, nuo kada  2

Seimas nusiteikęs vadinamuosius vaiko pinigus, kurie šiuo metu siekia 50 Eur, padidinti iki 70 Eur. Tiesa,...

Seimas nusiteikęs kelti akcizus degalams, svaigalams ir rūkalams  3

Kitąmet didės akcizai kurui, įskaitant žemdirbiams skirtam vadinamajam žymėtam dyzelinui, taip pat alkoholiui...

Amerikietiški visureigiai Lietuvai kainuos 145 mln. Eur 

Lietuva ketvirtadienį pasirašė sutartį dėl 200 amerikietiškų šarvuotų visureigių įsigijimo už 145 mln. Eur.

D. Tuskas tapo Europos liaudies partijos lyderiu

Donaldas Tuskas, buvęs Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas, išrinktas Europos liaudies partijos (EPP)...

Pirmasis 2020 m. biudžeto projekto svarstymas – kitą savaitę  1

Seimas šiandien nepradės svarstyti 2020 m. valstybės biudžeto projekto. Parlamentarai pirmojo svarstymo imsis...

Izraeliui greičiausiai teks rengti trečius rinkimus per vienerius metus

Izraelio opozicinio centristinio bloko lyderis Benny Gantzas trečiadienį informavo prezidentą Reuveną...

Antras biudžetas chaoso skalėje 5

Šiandien Seime turėjo būti didžioji metų diena – pradėtas svarstyti svarbiausias šalies įstatymas – kitų metų...

„Pack Klaipėda“: vietoj uždarymo – derybos su automobilių gamintoju Premium 1

Lietuviško kapitalo UAB „Pack Klaipėda“, gaminanti vienkartinius indus maistui iš ekstruduotojo putų...

Pramonė
05:45
„Sodros“ įmokas dirbantiems savarankiškai siūloma skaičiuoti nuo 90% pajamų

Siekiant suvienodinti savarankišką veiklą vykdančių ir pajamas deklaruojančių gyventojų „Sodros“ įmokas, nuo...

Verslo aplinka
2019.11.20
Europietiškų milijonų panaudojimas: dar yra kur pasitempti 

Lietuva yra tarp sparčiausiai europietiškas lėšas panaudojančių valstybių. Tačiau naujausia Vyriausybei...

Verslo aplinka
2019.11.20
Paims šimtamilijonines paskolas „Independence“ nuomai ir išpirkimui 1

Vyriausybė sutiko suteikti valstybės garantiją už 135,5 mln. Eur Šiaurės investicijų banko (ŠIB) paskolą...

Verslo aplinka
2019.11.20
EK: Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles 1

Europos Komisija konstatuoja, kad Lietuvos biudžeto plano 2020 m. projektas yra tinkamas – jis atitinka...

Verslo aplinka
2019.11.20
G. Nausėda sako, kad vetuotų biudžetą, kuris neatitinka fiskalinės drausmės

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nepasirašytų biudžeto įstatymo, jei jis prieštarautų konstitucinėms...

Verslo aplinka
2019.11.20
Atsakingas investavimas: kur mitai, o kur realybė?

Vis daugiau investicinių fondų, valdančių milijardinį turtą, savo investicijas nukreipia į įmones ir verslus,...

Finansai
2019.11.20
G. Nausėda sako dar lauksiantis, kol J. Narkevičius „sutvarkys, ką pridirbęs“

Prezidentas Gitanas Nausėda sako dar suteiksiantis pasitikėjimo kreditą dėl pietų iš valstybės įmonių...

Verslo aplinka
2019.11.20
Biudžeto puodas kunkuliuoja: pasiūlymai didinti išlaidas byra iš visų pusių Premium

Artėjant biudžeto priėmimui Seime tebėra apstu nesutarimų, kaip turėtų atrodyti ir jis pats, ir jį lydintys...

Verslo aplinka
2019.11.20
Kai pasitikėjimo kartelės nepasieki 3

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei jų koalicijos partneriai Lietuvos socialdemokratų darbo partija...

Verslo aplinka
2019.11.20
ES 2020 m. biudžetas: laimėtojai ir pralaimėtojai  Premium

Europos Parlamentas (EP) ir Taryba šia savaitę pasiekė susitarimą dėl 2020 m. Europos Sąjungos (ES) biudžeto,...

Finansai
2019.11.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau