Šiauliai - top penketuko miestas, kuriame stinga komunikacijos ir naujovių

nuotrauka::1right

Dar prieš mero rinkimus, VŽ rašė, kad šiauliečiai nusivylę, standartiškai, ne tik kandidatais į valdžią, bet ir miesto įvaizdžiu, ambicingų projektų stygiumi, Šiaulių, kaip logistiškai patrauklaus taško, mirtimi. O kur dar universiteto prijungimas prie Vilniaus? Kartu su juo, manoma, bus prarastas ir būsimų jaunųjų ekspertų skaičius, padidės reikiamų specialistų trūkumas. Vis tik praėję metai Šiauliams buvo ne tokie ir prasti, tik ar kažkas apie tai girdėjo?

Bėgantys talentai

Anot, Šiauliuose verslaujančio, kitoms įmonėms veiklą pradėti padedančio, „LC paslaugų centras“ vadovo Lauryno Čiučio, miestui ypač trūksta motyvacijos ir sprendimų, kaip išlaikyti augančius specialistus.

„Mano nuomone, viena iš miesto bėdų – skylės universitete. Ypač trūksta inžinerinių krypčių studijų, o studentai, pabėgę studijuoti kitur, retai kada besugrįžta. Šiaulių valstybinė kolegija šiuo klausimu yra tikrai stipresnė, tačiau ne paslaptis, kad jauni žmonės norimą specialybę labiau linkę studijuoti universitete, nei kolegijoje. Aišku, inžinerinių krypčių specialistų labai trūksta ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje. Aukštą pridėtinę vertę kuria technologijų įmonės, o tokioms reikalingi, būtent, inžinerijos specialistai. Dažniausiai užsienio investicijos būna nukreiptos į regionus, kurie gali pasiūlyti ne tik gerą verslo aplinką, bet ir atitinkamų specialistų skaičių,“ – akcentuoja vadovas.

Kalbant apie pokyčių būtinybę miesto aukštojoje mokykloje, Šiaulių universitetas yra puikus ruošiant pedagogus jau daugelį metų. Universiteto reorganizacija ir išteklių nukreipimas į kitas studijų šakas gali kainuoti nemažai laiko ir kaštų, o ir ar pavyktų išlaikyti studentus, siekiančius profesionalumo? Sulaikyti jauną žmogų bus ypač sunku po susijungimo su Vilniaus universitetu ir dėl nemažos švietimo įstaigų, besiorientuojančių į tam tikrų sričių specialistų ruošimą, koncentracijos. Anot, p. Čiučio, tokiu atveju Šiauliuose reikėtų sukurti palankesnes sąlygas kitokių nei tech verslų plėtrai.

„Šiai dienai Šiauliams vis dar klijuojama niūraus pramonės miesto etiketė, o jaunimui reikia inovacijų. Reikia sukurti tokį miesto įvaizdį, kuriuo Šiaulių jaunimas galėtų didžiuotis. Pavyzdžiui, Vilnius turi sostinės ir didžiausio miesto, Kaunas – atgimusio, besitvarkančio miesto įvaizdį, Klaipėda yra uostamiestis, visai Klaipėdos apskričiai yra „priklijuota“ kurortinio krašto etiketė. Na, o Šiauliai, nors ir turi tikrai stiprių pusių, mažai apie tai komunikuoja. Mieste paruošiama daug pedagogų ir tikrai daugiau nei reikia pačiam jam, o taip iškart užprogramuojamas jaunimo migravimas į kitus miestus, kur pavyktų rasti darbą. Infrastruktūra, taipogi, neparuošta nei turizmui, nei pramogoms, o jaunimui jų reikia. Esu daug kartų girdėjęs iš vietinių šiauliečių, kad čia tiesiog nėra ką veikti. Šauliai turi „Saulės“ miesto pavadinimą, bet atrodo, kad tai bando pamiršti, o visgi, gal atvirkščiai – nuo to, pirmiausia, ir reikėtų pradėti savo komunikaciją ir naujos miesto kultūros ugdymą,“ – svarsto vadovas.

Galima komunikacijos dalis – investicijos į verslų reklamą

P. Čiutys sako, kad miestui atsigauti galėtų padėti Savivaldybės verslo rėmimo programos, Šiaulių miesto populiarinimo planas, geresnė savivaldybės komunikacija su gyventojais.

„Kaip kad puikiai su viešaisiais ryšiais tvarkosi Kaunas, kai matoma aiški kiekvieno darbo komunikacija viešojoje erdvėje, taip ir Šiauliams reikėtų konkrečios viešųjų ryšių strategijos, nebijant drąsesnių sprendimų, tokių kaip per pasaulį pasklidusi Vilniaus kaip „G“ taško reklama. Kaip ir versle, taip ir miesto populiarinime reikia „išrėkti“ apie save, kad būtum pastebėtas,“ – mintis dėsto vadovas.

Kalbant apie gerąsias komunikacijos praktikas, p. Čiutys siūlo utopiškai skambančią, bet, visgi, idėją – apmąstyti miesto investicijas į vietinių inovatyvių verslų reklamą – Šiaulių savivaldybė galėtų prisidėti prie tokių verslų reklamos finansiškai – miestas reklamuosis kaip inovacijoms atviras kraštas, tuo pačiu padėdamas augti vietiniams verslams.

Sėkmingi metai

O vis tik Šiauliai turi ir kuo pasigirti. Pagal vietos ir užsienio turistų santykį „Keliauk Lietuvoje“ sudarytame 2018 m. lyderių vienuoliktuke, miestas, kartu su 61 proc. visų mieste apsilankančių turistų-užsieniečių, užima garbingą trečiąją vietą. Palyginimui, Vilniuje – užsienio turistai sudaro 81 proc., Kaune – 67 proc., Klaipėdoje – 50 proc. Tikriausiai nerasime lietuvio, nebuvusio Kryžių kalne ar nemačiusio Auksinio berniuko, o ir statistika patvirtina, kad miestas įdomus ne tik vietos gyventojams.

Taip pat, gyvybės ženklus rodo ir verslas. 2016 m. atidarytoje Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje be dviejų lietuvių, jau 2019 m. pabaigoje pradėti gamybą planuoja ir išeivių iš Lietuvos įsteigta JAV langų gamintoja „Intus Windows“, mieste veiklą daug metų tęsia Lietuvoje gerai žinomas dviračių gamintojas „Baltic vairas“ ir saldainių fabrikas „Rūta“.

Šiauliuose kol kas įgaliotąją atstovybę turinčio „LC paslaugų centro“ duomenimis, per visą veiklos vykdymo laikotarpį didelio įmonių steigimo aktyvumo šiame mieste nepastebėta, tačiau greitai ir savo biurą įsteigsiančios įmonės vadovas pastebi, kad Šiauliuose tikrai galima užsiimti verslu.

„Komercinio ploto užtenka, gal tik norėtųsi daugiau šiuolaikiškesnių verslo centrų, jo kainos tikrai mažesnės nei kituose didesniuose miestuose. Darbuotojų atlyginimų lūkesčiai, taipogi, adekvatūs, gal tik prestižo, dėl miesto įvaizdžio, dirbti šiek tiek mažiau,“ – sako p. Čiutys.

Apie tai, kad Šiauliuose gyvenimas verda, VŽ rašyta dar praėjusių metų pabaigoje – veikia naujos įmonės, kuriamos investicijų pritraukimo strategijos, vyksta verslo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimas rengiant specialistus. „LC paslaugų centro“ vadovas p. Čiutys vis tik dar pasigenda protingesnių investicijų į infrastruktūrą, didesnės paramos verslui ir efektyvios miesto komunikacijos ir įvaizdžio strategijos kūrimo.

www.lcpc.lt