M. Vestager: technologijų milžinams su rinkos galia turi ateiti ir atsakomybė

Publikuota: 2019-06-07
Margrethe Vestager, už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Margrethe Vestager, už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Margrethe Vestager, už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos (EK) narė, sako, kad pasaulio technologijų milžinai turėtų suvokti, jog su rinkos galia ateina atsakomybė.

Viena pretendenčių EK prezidento poste pakeisti Jeaną-Claude'ą Junckerį įvardijama p. Vestager teigia, kad Europa pavėlavo sukurti bendrą skaitmeninę rinką ir nesugebėjo sudaryti rimtos konkurencijos „Facebook“ ar „Google“.

Ponia Vestager ketvirtadienį dalyvavo technologijų ir inovacijų konferencijoje „Login“ Vilniuje. Ji davė interviu BNS naujienų agentūrai.

Apie jus kalbama kaip kandidatę užimti Europos Komisijos prezidento postą. Ar būtumėte linkusi priimti šį iššūkį?

O taip, tikrai taip! Tiesą pasakius, aš apie tai pasisakiau jau prieš kurį laiką. Mes turėjome debatų su pagrindiniais kandidatais, tad aš sutikau būti kandidate prieš daugiau nei mėnesį. Manau, kad žmonėms yra svarbu pamatyti, jog į šį darbą pretenduoja skirtingi politikai. Tokiu atveju mūsų valstybių vadovai ir Europos Parlamento lyderiai turėtų tikrą pasirinkimą.

Europa susiduria su daugybe iššūkių. Artimiausias, ko gero, yra „Brexit“, tačiau yra ir gilaus susiskaldymo problema kontinente bei populizmo iškilimas. Kur Europa turėtų eiti toliau ir kokios yra jūsų idėjos Europai? Ar palaikote glaudesnę integraciją, ar didesnį pavienių valstybių suverenumą?

Pirmas dalykas, kurį turime padaryti – parodyti, kad keičiamės. Reikia parodyti, kad iš tiesų atstovauji europiečiams, o moterys nėra mažuma. Tai iš tiesų yra mūsų demokratija, jos reprezentuoja tai, ką mes darome.

Antras dalykas, kad vietoje to, jog dirbtume integracijos ir suverenumo valstybėms kategorijose, mes tai turėtume matyti kaip galimybę visiems mums, piliečiams, būti suvereniais, kai kalbama apie sprendimą problemų, su kuriomis susiduriame. Yra sričių, kuriose mūsų valstybės turėtų dirbti artimiau, o kitoje srityje jos visiškai pajėgios spręsti problemas.

Kalbant apie, pavyzdžiui, klimato kaitą, kibernetinį saugumą, imigracijos problemą ir pabėgėlių apsaugą – šių problemų esmė nėra suverenumas šen ar ten, esmė yra išspręsti problemą. Ir tai, manau, turėtume daryti kartu.

Pakalbėkime apie konkurenciją. Jūsų „aukų“ sąrašas yra gana įspūdingas – „Google“, „Amazon“, „Apple“, „Qualcomm“, „MasterCard“ ir kiti. Komisijoje jūs dažnai esate laikoma griežčiausia figūra, žiniasklaidoje teko skaityti pasisakymų, kad jūs esate svarbiausia XXI amžiaus technokratė. Ką jūs manote apie šiuos titulus? Ar jums patinka būti laikomai griežta?

Manau, kad tai ateina su mano pareigomis. Esmė esu ne aš, esmė – kaip atlikti darbą. Man tai yra svarbu, nes nenoriu savęs sieti su savo darbu, nes vieną dieną aš to darbo nebeturėsiu. Jei aš visiškai siesiu save su darbu, kur būsiu aš pati?

Taip pat galia, kurią turiu šiame darbe, yra man išnuomota. Ji nėra mano. Taip nėra todėl, kad aš esu nuostabi asmenybė. Taip yra todėl, kad man reikia padaryti darbą. Todėl aš darbą sieju su galia, kurią gavau kaip įrankį, su kuriuo atlikčiau tam tikrą misiją.

Didžiosios technologijų kompanijos tapo pagrindiniais taikiniais jūsų kadencijos metu. Kokias matote didžiausias problemas, susijusias su technologijų gigantais?

Esmė yra ne dydis, o kai tu negerbi atsakomybės, kuri atsiranda su tuo dydžiu. Jeigu tu esi smulkus verslas – užimi 5, 10, 20% rinkos – gali daryti visą eilę dalykų, bet vartotojai vis tiek turės didelį pasirinkimą, jūsų konkurentai su jumis toliau konkuruos.

Jei užimi 95% rinkos, tu turi visiškai kitą įtaką vartotojams ir keliems likusiems konkurentams. Aš tai matau kaip didžiausią problemą – šios atsakomybės, kuri ateina tapus labai sėkmingu. Ir tai mes matėme daugeliu atveju, manau, taip pat ir „Qualcomm“ (JAV mikroschemų gamintojo – BNS) situacijoje. Turi suvokti, kas bus tada, kai užaugi.

Mes gauname patarimų – turime tris specialius patarėjus – kurie sako: jei kažkas dominuoja rinkoje, užima apie 95% rinkos, tada jie patys iš dalies yra rinkos reguliuotojai, nes jie nustato sąlygas, kaip reikia daryti verslą. Tad galbūt mums reikėtų būti griežtesniems ir pasakyti, kad jei jūs turite tuos 95% rinkos ir tiek daug žmonių pasikliauja jumis, tada jūs turėtumėte nustatyti skaidrias taisykles.

Manau, kad turime siekti suvokimo, jog su rinkos galia ateina atsakomybė.

Kokios yra pagrindinės didžiųjų technologijų įmonių augimo priežastys? Kodėl „Facebook“, „Google“ ar „Amazon“ tapo tokios didelės?

Pats akivaizdžiausias atsakymas, kad mums patinka jų produktai. Antras dalykas, kad jie nesusidūrė su didele konkurencija, nes Europoje tik dabar sukūrėme vieningą skaitmeninę rinką. Šios įmonės gimė didžiulėje vieningoje skaitmeninėje rinkoje Jungtinėse Valstijose, todėl jos labai smarkiai išaugo dar kol atėjo į Europą.

Jų dydis leido joms kurti patrauklesnius produktus. Todėl manau, kad dalis jų augimo priežasties yra rimtos konkurencijos trūkumas. Tai yra mūsų, Europos kaltė, nes mes buvome per lėti kurdami vieningą skaitmeninę rinką, kuri leistų čia sukurtiems verslams sparčiai augti.

Kai kuriems žmonėms yra patogu, jog jų mėgstami „Google“ produktai yra iš anksto įdiegti į jų telefonus, nes ne visi yra tokie imlūs technologijoms ir smalsūs naudotojai, kad patys ieškotų alternatyvų „Google“ programėlėms. Ką atsakytumėte į tai?

Galbūt būtų puiku, jei jiems būtų iš anksto įdiegti tokie patys lengvi, prieinami paieškos varikliai ir kitos programėlės, bet ne „Google“ produktai. Tai buvo „Android“ bylos esmė – „Google“ padarė taip, kad bet kam kitam būtų neįmanoma tapti iš anksto įdiegtu pasirinkimu.

Aš suprantu, kad vos atidarę dėžutę norime paspausti mygtuką ir naudotis produktu, bet galbūt būtų įdomu pasakyti – tai yra kažkas nauja. Ir tai veikia lygiai taip pat lengvai, tau nereikia daryti nieko, tai tiesiog yra kažkas kita. Čia yra „Android“ sprendimo esmė.

Jūs esate viena pagrindinių skaitmeninių paslaugų mokesčio šalininkių. Kodėl manote, kad šis mokestis būtų naudingas?

Mano kolega Pierre`as Moscovici (Europos ekonomikos ir finansų komisaras – BNS) atliko skaičiavimus ir pateikė siūlymus. Turime skaičius, pagal kuriuos galime lyginti, – skaitmeninių technologijų įmonės vidutiniškai moka 9% mokesčių, kitos įmonės – vidutiniškai 23%. Tai nesąžininga, nes jos konkuruoja toje pačioje rinkoje dėl kapitalo, aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir klientų. 

Aišku, turėtum prisidėti tiek pat, kiek ir kiti. Man tai yra labai paprasta – kai didžioji dalis verslų prisideda, prisidėti turėtų ir skaitmeninės kompanijos.

Tai yra lygių sąlygų kūrimas?

Taip, iš esmės taip.

2017 metais nubaudėte „Lietuvos geležinkelius“ 28 mln. Eur bauda už tai, kad 2008 metais buvo išardytas geležinkelio ruožas iš Mažeikių į Latvijos Rengę. Šį atvejį pavadinote „beprecedenčiu“. Kuo šis atvejis išsiskyrė iš kitų?

Visų pirma tuo, kad veiksmas buvo fizinis – daugelyje mūsų sprendžiamų bylų nėra tokių atvejų, kai kažkas kažką tiesiogine to žodžio prasme atima, kas pablogina konkurencijos sąlygas. Tai iš esmės lėmė, kad ši byla buvo beprecedentė.

Be to, mes išsiaiškinome, kad šis išardymas buvo akivaizdus, nes jeigu iš tikrųjų niekam nereikėjo šio geležinkelio ruožo, tada kodėl jį reikėjo išardyti?

Kaip vertinate progresą šioje situacijoje? Šią savaitę Rengės ruože prasidėjo rekonstrukcijos darbai.

Mūsų darbiniai santykiai su Vyriausybe yra geri. Tai man labai patinka, nes tokioje bendruomenėje, kaip mūsų, yra labai geras dalykas, kad gali nesutikti, bet gerbti priimtus sprendimus net tada, kai su jais nesutinki. Tu tai priimi, sumoki baudą, viską sutvarkai ir pradedi rekonstrukciją. Ir tai, manau, yra geras dalykas.

Iki pat paskutinės minutės dėl Rengės ruožo buvo šansas susitarti ir, ko gero, išvengti baudos „Lietuvos geležinkeliams“. Kodėl šis susitarimas sužlugo?

Tai jau yra praeitis, todėl apie tai nebeverta diskutuoti.

Dar vienas svarbus klausimas Lietuvai – šalis kaltino Rusijos dujų koncerną „Gazprom“ dominuojančios rinkos pozicijos išnaudojimu. Ar manote, kad „Gazprom“ buvo pažabotas sėkmingai?

Tai yra tebesitęsiantis procesas, bet dabar matome, kad privalomi įsipareigojimai yra įgyvendinami. Kiekvienoje sutartyje naujos sąlygos yra įgyvendinamos, kad būtų pasirinkimas gauti dujas už konkurencingas kainas, jog kainoms nebebūtų leidžiama pasiekti piko, kuris buvo anksčiau.

Mes matome, kad „Gazprom“ kol kas įgyvendina įsipareigojimus, bet mes juos stebėsime dar ilgą laiką.

Yra manančių, kad po septynerius metus trukusio tyrimo „Gazprom“ buvo paleistas per lengvai, jis nesulaukė jokių baudų. Kaip vertinate tai?

Mūsų tikslas yra atkurti konkurenciją. Tam, kad pasiektume šį tikslą, turime įvairių būdų. Mes pritaikėme privalomus įsipareigojimus ir, jei „Gazprom“ juos sulaužys, tada jam reikės mokėti baudą.

Mes norime, kad dujų rinka būtų konkurencingesnė, geriau tarnautų vartotojams. Tai yra diskusijų klausimas, bet mes nusprendėme, kad tai yra efektyviausias būdas užtikrinti naudą vartotojams.

Dar vienas klausimas dėl dujotiekio „Nord Stream 2“. JAV užima griežtesnę poziciją, Vokietija yra palanki šiam projektui. Kaip jūs žiūrite į „Nord Stream 2“?

Tai nėra projektas, tenkinantis Europos interesus. Mes bandėme padaryti taip, kad geriau būtų panaudojamas „Nord Stream 1“, geriau panaudodami OPAL (dujotiekio Vokietijoje – BNS) pajėgumus. Sakėme, kad jūs galite naudoti daugiau pajėgumų, bet jūs taip pat turite atverti trečioms šalims galimybę naudotis dalimi šių pajėgumų, kad į Europą ateinančių dujų rinkoje būtų didesnė konkurencija.

Deja, tai yra užginčyta teisme, bet tai iš dalies būtų atsakas daliai argumentų dėl „Nord Stream 2“ poreikio.

Tačiau mums tai nėra europietiškas projektas. Ko mes norime mažiausiai – ko siekia Marošas Šefčovičius (EK viceprezidentas – BNS) – yra turėti bent jau teisinių priemonių paketą, kurie užtikrintų skaidrų dujotiekio veikimą. Ir tai pasiekta po labai ilgo ir sunkaus darbo. To yra siekiama, kad nebūtų žinojimo tuštumos, kuri atsirastų, jei kažkas nutiktų su šiuo dujotiekiu.

51-erių danė p. Vestager Europos konkurencijos komisarės pareigas eina nuo 2014-ųjų.

Per savo kadenciją JAV technologijų milžinei „Apple“ ji įsakė Airijai grąžinti 13 mlrd. Eur neteisėtai suteiktų mokesčių subsidijų, taip pat už dominuojančios savo operacinės sistemos „Android“ rinkos pozicijos išnaudojimą „Google“ skyrė 4,34 mlrd. Eur baudą.

Pona Vestager kadencijos metu Europos Komisija taip pat pradėjo tyrimus prieš „Amazon“, „Fiat“, „Starbucks“, „Qualcomm“, „MasterCard“, „Gazprom“, kai kurie šių tyrimų baigėsi milijoninėmis baudomis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

V. Puklevičius: puikus naujas sureguliuotas pasaulis Premium

Kai susiginčija euroentuziastas su euroskeptiku, o kalba pakrypsta jau ne apie pabėgėlius ar gėjų teises, bet...

Tapome MRO lyderiais regione: kas toliau?

Visame pasaulyje daugėja keliaujančių oro transportu, dėl to sparčiai vystosi ir palaikančiosios aviacijos...

Rusija grąžins Ukrainai pernai užgrobtus laivus

Užgrobtus Ukrainos laivus Rusija grąžins iki Normandijos ketverto susitikimo, kuris turėtų įvykti gruodžio 9...

URM planuoja kapitalinį pastatų remontą už 9,5 mln. Eur

Užsienio reikalų ministerija 2022 m. planuoja atlikti kapitalinį pastatų remontą.

Išlaisvintas norvegas F. Bergas dėkoja Lietuvos prezidentui 1

Per Lietuvos ir Rusijos „šnipų mainus“ laisvę atgavęs Norvegijos pilietis Frodė Bergas dėkoja prezidentui...

Verslo aplinka
2019.11.16
Graži, bet trumpa „Facebook“ kriptovaliutos istorija Premium

Seksualiausia finansų rinkos sezono naujiena – šią vasarą pristatyta nauja elektroninė valiuta libra.

Verslo klasė
2019.11.16
„Aeroflot“ keleivis lojalumo mylių neteko dėl storo katino

Didžiausia Rusijos oro linijų bendrovė „Aeroflot“ anuliavo visas keleivio sukauptas lojalumo mylias už tai,...

Verslo aplinka
2019.11.16
Didieji prekybos partneriai dėl „Brexit“ nori kompensacijų ir iš JK, ir iš ES 

Niekaip nesibaigianti „Brexit“ istorija verčia nerimauti didžiąsias tarptautinės prekybos partneres, tarp jų...

Verslo aplinka
2019.11.16
Kaip laukiančio vartotojo minutę paversti į sekundę

Visi žmonės kasdien vis ko nors laukia: kol užsikraus „YouTube“ vaizdo įrašas, kol įsijungs žalia šviesoforo...

Verslo aplinka
2019.11.16
Rusiškos naftos savikaina – viena didžiausių pasaulyje

Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“ paskelbė tyrimą, kuria teigiama, kad pigiausiai nafta išgaunama...

Pramonė
2019.11.16
„Adidas“ projektas „Speedfactory“ žlugo, robotizuoti fabrikai perkeliami į Aziją Premium

Dvejus metus trukęs sportinės aprangos gamintojo „Adidas“ eksperimentas „Robotai gamina sportbačius“ nei...

Pramonė
2019.11.16
Nukentėję nuo gaisro Alytuje prašo atlyginti 45.500 Eur žalos

Nukentėję nuo padangų gaisro Alytuje ūkininkai, verslininkai, gaisrininkai bei kitos tarnybos jau paprašė...

Verslo aplinka
2019.11.15
Lietuva ir Rusija įvykdė „šnipų mainus“: du lietuviai ir norvegas grąžinti į Lietuvą 1

Lietuvai ir Rusijai apsikeitus dėl šnipinėjimo nuteistais asmenimis, į Lietuvą sugrąžinti du lietuviai ir...

Verslo aplinka
2019.11.15
EK vadovės patarėja tapusi M. Tuskienė: niekada nesilaužiau pro uždaras duris Premium 2

Finansų viceministrės Miglės Tuskienės „skrydį“ į paskirtosios Europos Komisijos (EK) pirmininkės kabinetą...

Laisvalaikis
2019.11.15
V. Vasiliauskas: siūlomas bankų mokestis – grubiausias apmokestinimo modelis 4

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito...

Finansai
2019.11.15
Biudžeto ir finansų komitetas – už vaiko pinigų didinimą 10 Eur

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė Vyriausybės siūlymui vaiko pinigus didinti 10-čia Eur – nuo...

Verslo aplinka
2019.11.15
Seimo komitetas – prieš prezidento siūlymą labiau didinti pensijas

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui nuo kitų metų labiau...

Verslo aplinka
2019.11.15
TVF misija analizuoja Lietuvos ekonominę situaciją

Finansų ministras Vilius Šapoka šiandien susitiko su darbą Lietuvoje pradedančios Tarptautinio valiutos fondo...

Verslo aplinka
2019.11.15
Prezidentas ragina spartinti elektros tinklų sinchronizavimo darbus 2

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paragino paspartinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo...

Pramonė
2019.11.15
Kibernetinis saugumas prasideda nuo suvokimo Verslo tribūna

Visi privalome rūpintis kibernetiniu saugumu, nes tobulėjant technologijoms vis didesnę riziką kelia jų...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau