Verslo konkurencingumo rikiuotėje Lietuva aplenkė Estiją ir kitas kaimynes

Publikuota: 2019-05-29
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Šveicarijos instituto IMD sudarytame pasauliniame konkurencingumo indekse Lietuva šiemet pakilo trim laipteliais – iš 32-os į 29 vietą, kai Estija nukrito per 4 vietas į 35-tą tarp 63 vertintų pasaulio ekonomikų.

Šių metų IMD reitinge kaimyninė Lenkija nusileido per keturis laiptelius į 38-ą vietą, Latvijo liko — 40-ta.

Į pirmą vietą pasauliniame reitinge po 9 metų pertraukos sugrįžo Singapūras, Honkongas išliko antras, o į trečią vietą iš pirmos nukrito JAV.

„Prezidento Donaldo Trumpo inicijuotų mokestinių pakeitimų pirmosios bangos poveikis regis išsikvėpė“, — nurodoma IMD pranešime.  

Singapūrui pirma vieta skirta dėl pažangios technologijų infrastruktūros, pakankamos kvalifikuotų specialistų pasiūlos, palankių imigracijos įstatymų ir patrauklaus būdo steigti verslus.

Labiausiai — per septynis laiptelius, į 7 vietą pakilo Airija, kurioje pagerėjo verslo sąlygos ir sustiprėjo jos ekonomika. Tuo tarpu Europoje stebėtas konkurencingumo silpnėjimas daugelyje šalių. Netgi Šiaurės šalys, tradiciškai vienos konkurencingiausių pasaulyje, šiemet nepasiekė didelio progreso, o Jungtinė Karalystė dėl „Brexit“ sukelto neapibrėžtumo nukrito iš 20-ios į 23 vietą.

Ministras įvardijo priežastis

Virginijus Sinkevičius, ekonomikos ir inovacijų ministras savo „Facebook“ paskyroje komentuoja, kad Lietuva ne tik aplenkė kaimynus, bet ir didžiausius konkurentus dėl tiesioginių užsienio investicijų – Rumuniją, Bulgariją, Vengriją, Slovakiją, Čekiją ir pan.

„Šio šuolio paslaptis – Lietuva per vienerius metus laimėjo ten, kur slepiasi didžiausias dabarties ir ateities iššūkis. Įtempta situacija darbo rinkoje privertė Lietuvos įmones ieškoti naujų būdų išlaikyti savo konkurencingumą. Ir jos tą rado. Pasinaudodamos ministerijos administruojamomis ES investicijų priemonėmis bei savo jėgomis įmonės vis daugiau investuoja į produktyvumo didinimą: naujus mechanizmus, naujas informacines sistemas, o taip pat ir darbuotojų ugdymą, kas leidžia didinti atlyginimus“, — sako p. Sinkevičius.

nuotrauka::1 left

Pasak ministro, pernai šią tendenciją pavyko iš didžiųjų šalies miestų perkelti ir į regionus, kur darbuotojų trūksta, atlyginimų augimas būtinas, o įmonės buvo konservatyvios ir tik pastaraisiais metais ėmė labiau modernizuotis, žvalgytis, ką atneša pramonės 4.0 tendencijos.

„Tai buvo atitinkamai įvertinta ir leido Lietuvai kilti konkurencingumo reitinge“, — pridūrė p. Sinkevičius.

Ekonomistai teigia, kad šalims būti pajėgioms konkuruoti yra svarbu ilgalaikėje perspektyvoje, nes tokia aplinka verslui leidžia tvariai augti, kurti darbo vietas ir galiausiai pagerinti šalies gyventojų gerovę. 

Nuo 1989 m. skelbiamas IMD konkurencingumo reitingas sudaromas atsižvelgiant į 235 kiekvienos vertinamos ekonomikos rodiklius.  Vertinami makroekonominiai „kietieji“ duomenys, pavyzdžiui, nedarbo lygis, šalies BVP ir vyriausybės skiriamos išlaidos sveikatai ir švietimui. Taip pat apibendrinami įmonių vadovų atliktų apklausų duomenys, apimantys socialinės plotmės, globalizacijos ir korupcijos lygio klausimus. 

Verslas investuoja į konkurencingumą

Aleksandras Izgorodinas,„SME Finance“ patarėjas ekonomikai, teigia, kad gana didelės įtakos Lietuvos reitingo IMD indekse pagerėjimui turėjo ekonomikos augimo aspektas – ypač tai, kad pernai Lietuvos ekonomikos augimas buvo gerai subalansuotas. Tai gerai matosi iš indikatorių, kurių reikšmės pernai labiausiai pagerėjo, sąrašo. Pavyzdžiui, spartus eksporto augimas turėjo didelį poveikį einamosios sąskaitos indikatoriaus pagerėjimui. Ekonomikos augimo aspektas taip pat pernai leido pagerinti ir viešųjų finansų bei darbo rinkos rodiklius IMD indekse.

Tačiau dar didesnį Lietuvos progresą IMD indekse stipriai apribojo finansavimo ir finansų rinkų aspektai – akcijų rinka ir jos kapitalizavimas, bankininkystės ir finansų paslaugų rodiklių reikšmės pernai stipriai pablogėjo. Tą faktą, kad bankų kreditų rinka verslui yra suvaržyta, parodo ir paties Lietuvos banko atliekamos įmonių apklausos. Pavyzdžiui, 48 proc. Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių įmonių nurodė, kad skolinimas verslui yra visiškai ar iš dalies apribotas. 2018 m. antrą pusmetį apie 46 proc. Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių įmonių teigė, kad 80–100 proc. plėtrai reikalingų lėšų gaus iš vidaus išteklių. Šiemet bankų kreditų verslui portfelis jau apskritai stagnuoja: 2019 m. balandį, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, bankų paskolų įmonėms likučiai (t.y. bendra paskolų portfelio įmonėms vertė) padidėjo tik vos 0,14%, iki 8,5 mlrd. Eur.

nuotrauka::2 right

„Per metus taip pat pablogėjo kai kurių Lietuvos MTEP rodiklių reikšmės – bet šiuo atveju situacijos nedramatizuočiau. Pavyzdžiui, labai džiugina, kad pastaruoju metu labai stipriai didėja Lietuvos įmonių išlaidos MTEP: šiuo metu verslo išlaidos METP yra istoriškai aukščiausiame lygyje ir vien per paskutinius 5 metus išaugo 1,5 karto. Tai rodo, kad įmonės vis daugiau dėmesio skiria konkurencingumo didinimui, o tai yra labai sveikintina, ypač turint omenyje spartų atlyginimų augimą“, — sakė p. Izgorodinas.

„Verslios Lietuvos“ teigimu, šiemet prie Lietuvos geresnės pozicijos reitinge labiausiai prisidėjo verslo efektyvumo rodiklių grupė, kurios vertinimas per metus pakilo iš 30-osios į 23-iąją poziciją. Taip pat pagerėjo viešojo sektoriaus efektyvumo vertinimas – kilo iš 31-os į 29-ąją poziciją. Neženkliai smuktelėjo kitų dviejų rodiklių grupių vertinimas: ekonomikos raidos rodiklių grupės įvertinimas krito iš 36-os į 39-ąją poziciją, o infrastruktūros rodiklių grupė smuktelėjo iš 29-osios į 30-ąją poziciją.

„Verslios Lietuvos“ analitikų vertinimu, ekonomikos raidos vertinimo smukimas per 3 pozicijas į 39-ą vietą daugiausiai susijęs su Lietuvos ekonomikos dydžiu bei šiek tiek sulėtėjusiu (palyginti su 2017 m.) Lietuvos ekonomikos augimu 2018 m. Aukšti ekonomikos augimo rodikliai 2017 m. sukūrė aukštą palyginamąją bazę, todėl ne tokie įspūdingi 2018 m. rezultatai bei nuosaikesnės 2019 m. ekonomikos augimo prognozės lėmė keleto pozicijų reitinge praradimą.

Infrastruktūros kriterijų grupė savyje apjungia bazinę infrastruktūrą (teritorijas, kelius, geležinkelių tinklus, populiaciją, išteklius, energetiką), technologinę infrastruktūrą, taip pat sveikatos apsaugos bei švietimo infrastruktūrą. 2019 m. šioje kriterijų grupėje pozicijas reitinge pagerino visos minėtos infrastruktūros grupės, išskyrus mokslo infrastruktūrą, o tai lėmė neženklų šio kriterijaus smuktelėjimą.

„Versli Lietuva“ išskiria penkis Lietuvos ekonomikos konkurencingumo iššūkius, kurie lems tolimesnį šalies konkurencingumo augimą. Tai: ekonomikos našumo ir investicijų didinimas; mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos skatinimas sujungiant mokslo ir inovacijų potencialą; tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas į vidutinių ir aukštųjų technologijų vystymą; eksporto ir verslo konkurencingumo augimo išlaikymas, ypač smulkių ir vidutinių įmonių; viešojo sektoriaus efektyvumo užtikrinimas.

Kur esame kituose reitinguose

2018 m. spalį paskelbtame Pasaulio banko (PB) verslo sąlygų tyrime „Doing Business 2019“ Lietuva palypėjo į 14-tą iš 16-os vietos tarp vertintų 190 pasaulio valstybių. Užsienio investuotojų akylai stebimame tyrime Lietuva už savęs taip pat paliko ne tik Estiją (ji 16-ta) ir Latviją (20), bet ir kone sėkmingiausiai dėl investicijų Europoje iki šiol konkuravusią Airiją (23).

Tačiau Lietuvos kilimas į viršų dviem laipteliais PB verslo sąlygų tyrime disonuoja su kitu svarbiu Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) konkurencingumo indeksu, kuris pasirodė spalio viduryje: jame, atvirkščiai, nukritome dviem laipteliais žemyn, iš 38 į 40 vietą tarp 140-ies valstybių. PEF, pavyzdžiui, vertina darbo rinkos reguliavimą. Pasaulio bankas šios dedamosios į savo verslo sąlygų indeksą neįtraukia, vertina tik su darbo santykiais susijusią mokestinę naštą.

[infogram id="ffa94d60-4e33-44cb-b361-6623245a9576" prefix="XC7" format="interactive" title="IMD konkurencigumo indeksas"]

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Seimas imasi prezidento siūlymų, kaip neįleisti Astravo elektros

Seimas priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymus, kaip į Lietuvą neįleisti Baltarusijos statomoje...

Pramonė
08:31
S. Skvernelis: matau Aplinkos apsaugos departamento neįgalumą  1

Premjeras Saulius Skvernelis sako matantis Aplinkos apsaugos departamento atstovų neįgalumą likviduojant...

Svarstys veto dėl įmonės „Problematika“, bet stengsis jį atmesti 

Seimas sutiko imtis prezidento Gitano Nausėdos veto pataisoms, kuriomis kelių techninės priežiūros ir kokybės...

R. Žemaitaitis atleistas iš Seimo vicepirmininkų

Tvarkos ir teisingumo partijos (TTP) vadovas Remigijus Žemaitaitis atleistas iš Seimo pirmininko pavaduotojo...

Juda į priekį peržiūrėto NT mokesčio įvedimas  2

Seimas iš antro karto sutiko imtis svarstyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės plėtrą. Siūloma...

Seimas imasi taršių automobilių mokesčio įvedimo 

Seimas sutiko pradėti svarstyti su kitų metų biudžetu susijusio taršių automobilių registracijos mokesčio, iš...

Valstybės kontrolė nėra tikra, kad kitąmet bus biudžeto perteklius Premium

Kitų metų biudžeto projektą įvertinusi Valstybės kontrolė (VK) spėja, kad po kelerius metus trukusio „riebaus...

Kosminio tinklo pradžia: „SpaceX“ sėkmingai paleido pirmuosius 60 palydovų 1

„Falcon 9“ raketa pakilo iš Kanaveralo kyšulio Kalifornijoje 40 paleidimo aikštelės lapkričio 11 d. 9 val. 56...

Prieš krepšinio aistras „Žalgirio“ arenoje – naudingos verslo pamokos Verslo tribūna

Ar įmanoma suderinti smagiai praleistą vakarą stebint aukščiausio lygio krepšinį ir naudingą verslo...

Pramonės transformacija neišvengiama

Pasauliniame pramonės sektoriuje vis dažniau kalbama apie tvarumą, dėmesį aplinkai, vartojimo išsivysčiusiose...

Pramonė
05:50
Europos plieno milžinę nuo bankroto gelbės kinai Premium

Nemokia paskelbtą vieną didžiausių Europoje plieno gamintojų „British Steel“ atgaivinti bandys kinai –...

Pramonė
05:45
Miškų urėdijos direktoriumi skiriamas V. Kaubrė 1

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktoriumi paskyrė beveik prieš mėnesį...

Verslo aplinka
2019.11.11
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
G. Nausėda pasirašė „šnipų mainų“ įstatymą

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo praėjusią savaitę patvirtintą Baudžiamojo kodekso pataisą, kuri...

Verslo aplinka
2019.11.11
Viešas laiškas nuo akcinės bendrovės Lietuvos pašto nepriklausomų buvusios valdybos narių 1

Pranešame, kad šiandien, lapkričio 11 d., AB Lietuvos pašto nepriklausomi buvusios Valdybos nariai informavo...

Verslo aplinka
2019.11.11
Darbo tęsti nesutinkanti Lietuvos pašto valdyba: reikalaujami sprendimai būtų žalingi 12

Jaroslavo Narkevičiaus, susisiekimo ministro, atleisti Lietuvos pašto valdybos nariai nesutinka tęsti darbo,...

„Sodra“ savarankiškai dirbančius ragina susimokėti skolas, nesumokėjus ketina išieškoti

„Sodra“ išsiuntė raginimus sumokėti įmokas 16.000 gyventojų, kurie 2018 m. vykdė savarankišką veiklą,...

Verslo aplinka
2019.11.11
Šūviai Honkonge ženklina didesnės įtampos etapo pradžią

Lapkričio 11 d. policijos pareigūnas Honkonge šovė į protestuotoją ir jį sunkiai sužeidė. Protesto akcijos...

2019.11.11
Siūlomas bankų mokestis diskriminacinis ir prieštarauja Konstitucijai 1

Seimo praėjusią savaitę priimtas svarstyti valdančiųjų siūlymas nuo kitų metų apmokestinti didesnį kaip 300...

Finansai
2019.11.11
Teisme liudijęs „MG Baltic“ teisininkas: R. Kurlianskis nebuvo viceprezidentas

Koncerno „MG Baltic“ teisininkas ir buvęs valdybos narys Romanas Raulynaitis pirmadienį teisme liudijo, kad...

Verslo aplinka
2019.11.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau