Verslo konkurencingumo rikiuotėje Lietuva aplenkė Estiją ir kitas kaimynes

Publikuota: 2019-05-29
Atnaujinta 2019-05-29 16:38
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Šveicarijos instituto IMD sudarytame pasauliniame konkurencingumo indekse Lietuva šiemet pakilo trim laipteliais – iš 32-os į 29 vietą, kai Estija nukrito per 4 vietas į 35-tą tarp 63 vertintų pasaulio ekonomikų.

Šių metų IMD reitinge kaimyninė Lenkija nusileido per keturis laiptelius į 38-ą vietą, Latvijo liko — 40-ta.

Į pirmą vietą pasauliniame reitinge po 9 metų pertraukos sugrįžo Singapūras, Honkongas išliko antras, o į trečią vietą iš pirmos nukrito JAV.

„Prezidento Donaldo Trumpo inicijuotų mokestinių pakeitimų pirmosios bangos poveikis regis išsikvėpė“, — nurodoma IMD pranešime.  

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Singapūrui pirma vieta skirta dėl pažangios technologijų infrastruktūros, pakankamos kvalifikuotų specialistų pasiūlos, palankių imigracijos įstatymų ir patrauklaus būdo steigti verslus.

Labiausiai — per septynis laiptelius, į 7 vietą pakilo Airija, kurioje pagerėjo verslo sąlygos ir sustiprėjo jos ekonomika. Tuo tarpu Europoje stebėtas konkurencingumo silpnėjimas daugelyje šalių. Netgi Šiaurės šalys, tradiciškai vienos konkurencingiausių pasaulyje, šiemet nepasiekė didelio progreso, o Jungtinė Karalystė dėl „Brexit“ sukelto neapibrėžtumo nukrito iš 20-ios į 23 vietą.

Ministras įvardijo priežastis

Virginijus Sinkevičius, ekonomikos ir inovacijų ministras savo „Facebook“ paskyroje komentuoja, kad Lietuva ne tik aplenkė kaimynus, bet ir didžiausius konkurentus dėl tiesioginių užsienio investicijų – Rumuniją, Bulgariją, Vengriją, Slovakiją, Čekiją ir pan.

„Šio šuolio paslaptis – Lietuva per vienerius metus laimėjo ten, kur slepiasi didžiausias dabarties ir ateities iššūkis. Įtempta situacija darbo rinkoje privertė Lietuvos įmones ieškoti naujų būdų išlaikyti savo konkurencingumą. Ir jos tą rado. Pasinaudodamos ministerijos administruojamomis ES investicijų priemonėmis bei savo jėgomis įmonės vis daugiau investuoja į produktyvumo didinimą: naujus mechanizmus, naujas informacines sistemas, o taip pat ir darbuotojų ugdymą, kas leidžia didinti atlyginimus“, — sako p. Sinkevičius.

nuotrauka::1 left

Pasak ministro, pernai šią tendenciją pavyko iš didžiųjų šalies miestų perkelti ir į regionus, kur darbuotojų trūksta, atlyginimų augimas būtinas, o įmonės buvo konservatyvios ir tik pastaraisiais metais ėmė labiau modernizuotis, žvalgytis, ką atneša pramonės 4.0 tendencijos.

„Tai buvo atitinkamai įvertinta ir leido Lietuvai kilti konkurencingumo reitinge“, — pridūrė p. Sinkevičius.

Ekonomistai teigia, kad šalims būti pajėgioms konkuruoti yra svarbu ilgalaikėje perspektyvoje, nes tokia aplinka verslui leidžia tvariai augti, kurti darbo vietas ir galiausiai pagerinti šalies gyventojų gerovę. 

Nuo 1989 m. skelbiamas IMD konkurencingumo reitingas sudaromas atsižvelgiant į 235 kiekvienos vertinamos ekonomikos rodiklius.  Vertinami makroekonominiai „kietieji“ duomenys, pavyzdžiui, nedarbo lygis, šalies BVP ir vyriausybės skiriamos išlaidos sveikatai ir švietimui. Taip pat apibendrinami įmonių vadovų atliktų apklausų duomenys, apimantys socialinės plotmės, globalizacijos ir korupcijos lygio klausimus. 

Verslas investuoja į konkurencingumą

Aleksandras Izgorodinas,„SME Finance“ patarėjas ekonomikai, teigia, kad gana didelės įtakos Lietuvos reitingo IMD indekse pagerėjimui turėjo ekonomikos augimo aspektas – ypač tai, kad pernai Lietuvos ekonomikos augimas buvo gerai subalansuotas. Tai gerai matosi iš indikatorių, kurių reikšmės pernai labiausiai pagerėjo, sąrašo. Pavyzdžiui, spartus eksporto augimas turėjo didelį poveikį einamosios sąskaitos indikatoriaus pagerėjimui. Ekonomikos augimo aspektas taip pat pernai leido pagerinti ir viešųjų finansų bei darbo rinkos rodiklius IMD indekse.

Tačiau dar didesnį Lietuvos progresą IMD indekse stipriai apribojo finansavimo ir finansų rinkų aspektai – akcijų rinka ir jos kapitalizavimas, bankininkystės ir finansų paslaugų rodiklių reikšmės pernai stipriai pablogėjo. Tą faktą, kad bankų kreditų rinka verslui yra suvaržyta, parodo ir paties Lietuvos banko atliekamos įmonių apklausos. Pavyzdžiui, 48 proc. Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių įmonių nurodė, kad skolinimas verslui yra visiškai ar iš dalies apribotas. 2018 m. antrą pusmetį apie 46 proc. Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių įmonių teigė, kad 80–100 proc. plėtrai reikalingų lėšų gaus iš vidaus išteklių. Šiemet bankų kreditų verslui portfelis jau apskritai stagnuoja: 2019 m. balandį, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, bankų paskolų įmonėms likučiai (t.y. bendra paskolų portfelio įmonėms vertė) padidėjo tik vos 0,14%, iki 8,5 mlrd. Eur.

nuotrauka::2 right

„Per metus taip pat pablogėjo kai kurių Lietuvos MTEP rodiklių reikšmės – bet šiuo atveju situacijos nedramatizuočiau. Pavyzdžiui, labai džiugina, kad pastaruoju metu labai stipriai didėja Lietuvos įmonių išlaidos MTEP: šiuo metu verslo išlaidos METP yra istoriškai aukščiausiame lygyje ir vien per paskutinius 5 metus išaugo 1,5 karto. Tai rodo, kad įmonės vis daugiau dėmesio skiria konkurencingumo didinimui, o tai yra labai sveikintina, ypač turint omenyje spartų atlyginimų augimą“, — sakė p. Izgorodinas.

„Verslios Lietuvos“ teigimu, šiemet prie Lietuvos geresnės pozicijos reitinge labiausiai prisidėjo verslo efektyvumo rodiklių grupė, kurios vertinimas per metus pakilo iš 30-osios į 23-iąją poziciją. Taip pat pagerėjo viešojo sektoriaus efektyvumo vertinimas – kilo iš 31-os į 29-ąją poziciją. Neženkliai smuktelėjo kitų dviejų rodiklių grupių vertinimas: ekonomikos raidos rodiklių grupės įvertinimas krito iš 36-os į 39-ąją poziciją, o infrastruktūros rodiklių grupė smuktelėjo iš 29-osios į 30-ąją poziciją.

„Verslios Lietuvos“ analitikų vertinimu, ekonomikos raidos vertinimo smukimas per 3 pozicijas į 39-ą vietą daugiausiai susijęs su Lietuvos ekonomikos dydžiu bei šiek tiek sulėtėjusiu (palyginti su 2017 m.) Lietuvos ekonomikos augimu 2018 m. Aukšti ekonomikos augimo rodikliai 2017 m. sukūrė aukštą palyginamąją bazę, todėl ne tokie įspūdingi 2018 m. rezultatai bei nuosaikesnės 2019 m. ekonomikos augimo prognozės lėmė keleto pozicijų reitinge praradimą.

Infrastruktūros kriterijų grupė savyje apjungia bazinę infrastruktūrą (teritorijas, kelius, geležinkelių tinklus, populiaciją, išteklius, energetiką), technologinę infrastruktūrą, taip pat sveikatos apsaugos bei švietimo infrastruktūrą. 2019 m. šioje kriterijų grupėje pozicijas reitinge pagerino visos minėtos infrastruktūros grupės, išskyrus mokslo infrastruktūrą, o tai lėmė neženklų šio kriterijaus smuktelėjimą.

„Versli Lietuva“ išskiria penkis Lietuvos ekonomikos konkurencingumo iššūkius, kurie lems tolimesnį šalies konkurencingumo augimą. Tai: ekonomikos našumo ir investicijų didinimas; mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos skatinimas sujungiant mokslo ir inovacijų potencialą; tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas į vidutinių ir aukštųjų technologijų vystymą; eksporto ir verslo konkurencingumo augimo išlaikymas, ypač smulkių ir vidutinių įmonių; viešojo sektoriaus efektyvumo užtikrinimas.

Kur esame kituose reitinguose

2018 m. spalį paskelbtame Pasaulio banko (PB) verslo sąlygų tyrime „Doing Business 2019“ Lietuva palypėjo į 14-tą iš 16-os vietos tarp vertintų 190 pasaulio valstybių. Užsienio investuotojų akylai stebimame tyrime Lietuva už savęs taip pat paliko ne tik Estiją (ji 16-ta) ir Latviją (20), bet ir kone sėkmingiausiai dėl investicijų Europoje iki šiol konkuravusią Airiją (23).

Tačiau Lietuvos kilimas į viršų dviem laipteliais PB verslo sąlygų tyrime disonuoja su kitu svarbiu Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) konkurencingumo indeksu, kuris pasirodė spalio viduryje: jame, atvirkščiai, nukritome dviem laipteliais žemyn, iš 38 į 40 vietą tarp 140-ies valstybių. PEF, pavyzdžiui, vertina darbo rinkos reguliavimą. Pasaulio bankas šios dedamosios į savo verslo sąlygų indeksą neįtraukia, vertina tik su darbo santykiais susijusią mokestinę naštą.

[infogram id="ffa94d60-4e33-44cb-b361-6623245a9576" prefix="XC7" format="interactive" title="IMD konkurencigumo indeksas"]

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
A. Dulkys PSO asamblėjoje susitiko su Taivano viceministre

Arūnas Dulkys, Sveikatos apsaugos ministras, dalyvauja sekmadienį prasidėjusioje Pasaulio sveikatos...

Verslo aplinka
2022.05.22
Varšuva ir Kyjivas sutarė dėl bendros šalių sienų kontrolės

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, ir Andrzejus Duda, Lenkijos prezidentas, susitarė pasirašyti...

Verslo aplinka
2022.05.22
Prancūzija: Ukraina į ES įstos po 15–20 metų 8

Clement'as Beaune'as, Prancūzijos Europos reikalų ministras, sekmadienį pareiškė, kad Ukrainos siekis įstoti...

Verslo aplinka
2022.05.22
Į dviračių saugyklas Tauragėje investuota per 700.000 Eur 11

Tauragėje pradėjo veikti dviračių saugyklos. Panašūs darnaus judumo projektai pasaulyje – ne naujiena,...

Gazelė
2022.05.22
Būsimasis Australijos premjeras žada didesnį dėmesį skirti klimato kaitai

Anthony Albanese'is, būsimasis Australijos ministras pirmininkas, skubantis iki svarbaus viršūnių susitikimo...

Verslo aplinka
2022.05.22
Maskva neatmeta ukrainiečių belaisvių iškeitimo į V. Medvedčuką

Maskva svarstys galimybę iškeisti Ukrainos pulko „Azov“ belaisvius į Viktorą Medvedčuką – prokremlišką...

Verslo aplinka
2022.05.22
„Invega“ primena: finansavimo galimybės rizikingam, bet visiems naudingam verslui

Socialinis verslas ir socialinio poveikio projektų vykdytojai gali pasinaudoti ir valstybės pagalba –...

Gazelė
2022.05.22
Australijos premjeras S. Morrisonas pripažino pralaimėjęs rinkimus

Australijos premjeras Scottas Morrisonas šeštadienį pripažino pralaimėjęs nacionalinius rinkimus po sunkaus...

Verslo aplinka
2022.05.21
V. Zelenskis: Ukrainai reikia ES kandidatės statuso, o ne kompromisų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad jo vadovaujama šalis turi tapti visateise...

Kremliaus agresija
2022.05.21
Stiprindama gynybą, Albanija įsigijo prieštankinių raketų „Javelin“

Albanijos gynybos ministras šeštadienį pranešė, kad Vakarų Balkanų šalis pasirašė sutartį su JAV bendrove...

Kremliaus agresija
2022.05.21
Statybų inspekcija: E. Dragūnas turi nugriauti regioniniame parke pastatytą namą 14

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija mano, kad Vilniuje, Pavilnių regioniniame parke,...

Statyba ir NT
2022.05.21
Prezidentas pasirašė patikslintą biudžetą, kritikuoja antiinfliacinių priemonių tempą

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį pasirašė patikslintą 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių...

Verslo aplinka
2022.05.21
Baltieji Rūmai: prezidentas J. Bidenas pasirašė 40 mlrd. USD paramos Ukrainai paketą

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pasirašė 40 mlrd. USD (37,8 mlrd. Eur) pagalbos Ukrainai paketą, pagal...

Kremliaus agresija
2022.05.21
Per APEC susitikimą kitų šalių atstovai išėjo kalbant Rusijos atstovui

Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų keturių šalių delegatai šeštadienį paliko konferencijų salę, Rusijos...

Verslo aplinka
2022.05.21
A. Armonaitė prašė Liberalų sąjūdžio paramos civilinės sąjungos projektui

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė šeštadienį Liberalų sąjūdžio suvažiavime paprašė sąjūdžio paramos...

Verslo aplinka
2022.05.21
Liberalai atnaujino vizualinį identitetą – naujuoju simboliu tapo stilizuota raidė „L“ 2

Šeštadienį Liberalų sąjūdžio suvažiavime valdantysis Liberalų sąjūdis nauju partijos simboliu pasirinko...

Verslo aplinka
2022.05.21
Kinija perspėja JAV dėl paramos Taivanui Premium

Kinijos vyriausiasis diplomatas perspėjo JAV dėl didėjančios Vašingtono paramos Taivanui. Kaip savo atsaką...

Verslo aplinka
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
V. Zelenskis: karą Ukrainoje gali užbaigti tik diplomatija

Kyjivo ir Maskvos deryboms tebesant aklavietėje, šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis...

Kremliaus agresija
2022.05.21
Rusija įvardijo G. Kasparovą ir M. Chodorkovskį užsienio agentais 3

Rusija penktadienį įtraukė į savo užsienio agentų sąrašą du iškilius Kremliaus kritikus – šachmatų didmeistrį...

Kremliaus agresija
2022.05.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku