Šimtas prezidento institucijos metų – tik septintieji tiesioginiai rinkimai

Publikuota: 2019-05-12
Algirdą Brazauską (dešinėje) 1998 m. prezidento poste pakeitė Valdas Adamkus. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Algirdą Brazauską (dešinėje) 1998 m. prezidento poste pakeitė Valdas Adamkus. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuva septintą kartą šiuolaikinės valstybės istorijoje renka prezidentą. Ši institucija atsirado prieš šimtą metų, bet tarpukaryje valstybės vadovą rinko Seimas ir specialieji rinkikai, o tiesioginiai rinkimai rengiami pastarąjį trisdešimtmetį.

Pirmuoju tapo A. Smetona

Po to, kai 1918 m. lapkritį tapo realiai nepriklausoma valstybe, Lietuva apie pusmetį neturėjo prezidento. Kolektyviniu valstybės vadovu buvo laikinojo parlamento funkcijas vykdžiusios Valstybės tarybos trijų asmenų prezidiumas.

Tačiau greitai buvo suprasta, kad turėti tokią valdžios viršūnės sistemą nėra patogu, todėl 1919 m. balandžio 4 d. buvo įsteigtas vienasmenis prezidento postas. Valstybės taryba pirmuoju prezidentu išrinko Antaną Smetoną.

1920–1922 m. prezidento pareigas ėjo Steigiamojo Seimo pirmininkas, krikščionis demokratas Aleksandras Stulginskis, kuris tapo ir nuolatiniu Lietuvos prezidentu 1922–1926 m. laikotarpiu, nes buvo išrinktas valstybės vadovu I ir II Seimuose.

1926 m. per III Seimo rinkimus daugiausiai balsų gavo valstiečiai liaudininkai, tad naujuoju prezidentu Seime buvo išrinktas šios partijos atstovas Kazys Grinius.

Jam tik pusmetį teko vadovauti valstybei, nes po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo Antanas Smetona vėl buvo išrinktas prezidentu ir valdė šalį iki pat jos okupacijos 1940 m. birželį. Per tą laiką dukart – 1931 ir 1938 m. – Lietuvoje buvo organizuoti prezidento rinkimai, tačiau jų teisinė konstrukcija, kai balsavo tik specialūs rinkikai, abu sykius užtikrino neabejotiną pergalę pareigas einančiam valstybės vadovui.

Sovietams okupavus Lietuvą prezidento posto nebeliko. Bet istoriškai ir teisiškai partizanų vadas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas yra laikomas okupuoto krašto prezidentu 1949–1953 m. laikotarpiu.

Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. pagal laikinąjį Pagrindinį įstatymą valstybės vadovo pareigas formaliai atliko kolektyvinis organas – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo prezidiumas. Tačiau daugumą realių valstybės šalies lyderio įgaliojimų turėjo tuometinis parlamento pirmininkas Vytautas Landsbergis, kuris ir yra laikomas faktiniu valstybės vadovu 1990–1992 m.

1992 m. spalio 25 d. referendume priimtoje Konstitucijoje buvo atstatytas prezidento postas. Šias pareigas nuo 1992 m. lapkričio pabaigos iki 1993 m. vasario pabaigos laikinai ėjo tuomet tik ką išrinkto Seimo pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas.

A. Brazausko triumfas

Pirmieji tiesioginiai prezidento rinkimai Lietuvoje įvyko praėjus vos keturiems mėnesiams po Konstitucijos priėmimo ir 1992–1996 m. kadencijos Seimo rinkimų, kuriuose daugiausiai balsų gavo postkomunistinė Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP).

Prezidento rinkimuose varžėsi tik du kandidatai – laikinai einantis valstybės vadovo pareigas, buvęs LDDP lyderis Algirdas Brazauskas ir buvęs ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Stasys Lozoraitis.

1993 m. vasario 14 d. vykusiuose rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 2 mln. šalies gyventojų arba net 78,6% rinkimų teisę turinčių žmonių. Tokio aktyvumo nesulaukė jokie kiti prezidento rikimai. Ponas Brazauskas surinko 60,1% balsų nuo dalyvavusiųjų rinkėjų, p. Lozoraitis – 38,1%.

Rinkimus laimėjęs p. Brazauskas buvo inauguruotas 1993 m. vasario 25 d. ir ėjo šias pareigas visą penkerių metų kadenciją.

Lygiosios V. Adamkaus naudai

Artėjant 1997 m. gruodį numatytiems prezidento rinkimams p. Brazauskas pranešė nesieksiąs perrinkimo kitai kadencijai ir pareiškė paramą buvusiam generaliniam prokurorui Artūrui Paulauskui.

1997 m. gruodžio 21 d. numatytiems rinkimams buvo iš viso registruoti septyni kandidatai – aplinkosaugininkas iš JAV Valdas Adamkus, p. Paulauskas, tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, taip pat parlamentarai Vytenis Andriukaitis, Kazys Bobelis ir Rimantas Smetona.

Pirmajame rinkimų ture nei vienas kandidatas nesurinko pergalei reikiamo balsų skaičiaus. Į antrą turą išėjo 45,3% balsų gavęs p. Paulauskas ir 27,9% balsų surinkęs p. Adamkus. Trečioje vietoje su 15,9% balsų liko p. Landsbergis.

[infogram id=“b570d752-4b93-4758-b712-3a31dc4d0203“ prefix=“zzT“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Prezidento rinkimai 1993-2014 m.“]

Antrasis turas 1998 m. sausio 4 d. baigėsi dramatiškai: p. Adamkus išplėšė pergalę iš p. Paulausko vos 14.256 balsų arba 0,8% persvara – 50,4% prieš 49,6%.

Rinkimuose I ture dalyvavo 73,6%, II ture – 71,5% rinkėjų.

Ponas Adamkus buvo prezidentu inauguruotas 1998 m. vasario 26 d.

Kadencija truko tik vienerius metus

2002 m. gruodžio 22 d. surengtiems prezidento rinkimams iš pradžių registravosi net 23 pretendentai, tačiau galutiniame kandidatų sąraše liko 16 pavardžių, tarp jų – ir perrinkimo siekiančio p. Adamkaus.

Į 2003 m. sausio 5 d. įvykusį antrąjį turą pateko p. Adamkus, surinkęs 35,53% balsų, ir ekspremjeras Rolandas Paksas su 19,66% balsų. Trečioje vietoje liko p. Paulauskas, ketvirtoje – komikas Vytautas Šerėnas.

Antrajame ture p. Paksas surinko 54,71% balsų ir buvo paskelbtas nugalėjusiu p. Adamkų, kuris gavo 45,29% balsų.

Rinkimų abejuose turuose dalyvavo po 53% įregistruotų rinkėjų.

Praėjus kiek daugiau kaip pusmečiui po 2003 m. vasario pabaigoje surengtos inauguracijos p. Paksas pateko į prezidentinio skandalo verpetus. Jis buvo pripažintas „pažeidžiamu nacionalinio saugumo aspektu“, vėliau – pažeidusiu Konstituciją ir sulaužiusiu priesaiką.

Po apkaltos proceso, 2004 m. balandžio 6 d. Seimas balsų dauguma pašalino p. Paksą iš prezidento pareigų. Paskelbti pirmalaikiai prezidento rinkimai.

Laikinai valstybės vadovo pareigas tris mėnesius ėjo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Sugrįžimą užkardė apkalta

Pirmalaikiai rinkimai įvyko 2004 m. birželio 13 d., antrasis turas – birželio 27-ąją.

Norą dalyvauti rinkimuose pareiškė dešimt pretendentų, tarp jų – ir pašalintasis p. Paksas. Tačiau Konstitucinis Teismas išaiškino, kad dėl pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka šis politikas neturi ir iki gyvos galvos nebeįgis teisės siekti prezidento pareigų.

Kandidatais į prezidentus registruoti penki asmenys – p. Adamkus, diplomatas Petras Auštrevičius, Seimo nariai Vilija Blinkevičiūtė, Česlovas Juršėnas ir Kazimiera Danutė Prunskienė.

Balsavus 48,4% rinkėjų pirmajame ture p. Adamkus surinko 30,18% balsų, p. Prunskienė – 20,6% . Trečias liko p. Auštrevičius su 18,71% balsų.

Antrasis turas baigėsi p. Adamkaus pergale. Jis surinko 51,89% balsų. Ponia Prunskienė gavo 47,35% balsų ir pripažino pralaimėjimą.

Antrajame ture dalyvavo 52,46% rinkėjų.

Vėl į prezidentus sugrįžęs p. Adamkus buvo prisaikdintas 2004 m. liepos 12 d. Nuo tų metų tai yra nuolatinė Prezidento inauguracijos diena.

Tapo moteris

Eiliniai prezidento rinkimai įvyko 2009 m. gegužės 17 d. Antrojo turo neprireikė.

Apie planuojamą kandidatavimą paskelbė iš viso 15 asmenų, tačiau tik septyni buvo įregistruoti: eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, Seimo nariai Loreta Graužinienė, Valdemaras Tomaševskis, Algirdas Butkevičius, Valentinas Mazuronis, Kazimiera Danutė Prunskienė, taip pat atsargos karininkas Česlovas Jezerskas.

Rinkimuose dalyvavo 51,71% įregistruotų rinkėjų. Už p. Grybauskaitę balsavo net 68,21% rinkėjų, tad ji laimėjo jau pirmajame rinkimų ture. Antroje vietoje liko p. Butkevičius su 11,68% balsų.

Pirmosios moters prezidento poste inauguracija įvyko 2009 m. liepos 12 d.

nuotrauka::1 left

Pirmasis perrinkimas antrai kadencijai

2014 m. gegužės 11 d. vykusiems prezidento rinkimams iš viso registravosi 12 pretendentų, bet visus formalumus įvykdė ir būtiną parašų skaičių surinko septyni kandidatai. Tai apie antrosios kadencijos siekį paskelbusi p. Grybauskaitė, taip pat europarlamentarai Zigmantas Balčytis ir Valdemaras Tomaševskis, Vilniaus meras Artūras Zuokas, Ignalinos meras Bronis Ropė, Seimo nariai Naglis Puteikis ir Artūras Paulauskas.

Pirmajame ture p. Grybauskaitė surinko 45,89% balsų, p. Balčytis – 13,63%. Trečioje vietoje liko p. Paulauskas su 12,02% balsų.

Antrajame ture, surengtame gegužės 25 d., už p. Grybauskaitę balsavo 57,87% rinkėjų, už p. Balčytį – 40,14%.

Ponia Grybauskaitė tapo pirmąja valstybės vadove Lietuvos istorijoje, tiesioginiuose rinkimuose perrinkta antrai kadencijai be pertraukos.

Rinkimų I ture 52% rinkėjų, II ture – 47%.

[infogram id="5ba566ed-e3b6-438a-b445-9a2bd2f8ee9b" prefix="aVR" format="interactive" title="Verslo aplinka: Prezidento rinkimų kampanijoms surinktos aukos"]

Laukia intriguojanti kova

Antroji Dalios Grybauskaitės kadencija baigsis 2019 m. liepos 12 d. Ji jau nebegali siekti prezidento posto, todėl šį vidurvasarį Lietuvos valstybės vadovas tikrai pasikeis.

Prezidento rinkimai vyksta gegužės 12 d., antras turas, jeigu jo prireiks – gegužės 26 d.

Šįkart valstybės vadovo posto siekia devyni kandidatai – eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, filosofas Arvydas Juozaitis, ekonomistas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis, Seimo nariai Ingrida Šimonytė, Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Valdemaras Tomaševskis.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Stambios prekybos mokestis kvepia stambiais nemalonumais

Jei dar neskaitėte stambios prekybos mokesčio įstatymo projekto, kuris šiuo metu svarstomas Seime,...

Finansai
11:24
Rengiama atsargiai teigiama nuomonė dėl bankų ir prekybos mokesčių

Vyriausybė nusiteikusi su tam tikromis išlygomis pritarti Seimo valdančiųjų siūlomiems naujiems bankų ir...

Europos Komisija: rytų partnerėms reikės prisidėti prie ES kovos su klimato kaita 1

Europos Komisija (EK) teigia, kad rytinėms Europos Sąjungos (ES) partnerėms reikės prisidėti prie bendrijos...

„AUGA group“ kuria unikalų tvaraus verslo modelį Verslo tribūna

2015 m. nusprendusi nuo tradicinio žemės ūkio pereiti prie ekologinio, „AUGA group“ iš esmės transformavosi:...

Rinkos
06:00
Į šipulius sumaltas pasitikėjimas 7

„Ignitis grupės“ planai išbraukti savo valdomų akcinių bendrovių akcijas iš akcijų biržos smogia ne tik...

Rinkos
05:50
D. Trumpo apkaltos tyrimas pereina į naują etapą Premium

Šį trečiadienį prasideda naujas Donaldo Trumpo, JAV prezidento, apkaltos tyrimo etapas – vieši liudytojų...

Rinkimų rezultatai pakoregavo dotacijas: daugiau gauna konservatoriai ir „valstiečiai“

Savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimai pakoregavo partijų dotacijas: jos auga konservatoriams ir...

Verslo aplinka
2019.11.12
Seimas imasi prezidento siūlymų, kaip neįleisti Astravo elektros

Seimas priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymus, kaip į Lietuvą neįleisti Baltarusijos statomoje...

Pramonė
2019.11.12
S. Skvernelis: matau Aplinkos apsaugos departamento neįgalumą  2

Premjeras Saulius Skvernelis sako matantis Aplinkos apsaugos departamento atstovų neįgalumą likviduojant...

Svarstys veto dėl įmonės „Problematika“, bet stengsis jį atmesti 

Seimas sutiko imtis prezidento Gitano Nausėdos veto pataisoms, kuriomis kelių techninės priežiūros ir kokybės...

Verslo aplinka
2019.11.12
R. Žemaitaitis atleistas iš Seimo vicepirmininkų

Tvarkos ir teisingumo partijos (TTP) vadovas Remigijus Žemaitaitis atleistas iš Seimo pirmininko pavaduotojo...

Verslo aplinka
2019.11.12
Juda į priekį peržiūrėto NT mokesčio įvedimas  2

Seimas iš antro karto sutiko imtis svarstyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės plėtrą. Siūloma...

Verslo aplinka
2019.11.12
Seimas imasi taršių automobilių mokesčio įvedimo 

Seimas sutiko pradėti svarstyti su kitų metų biudžetu susijusio taršių automobilių registracijos mokesčio, iš...

Verslo aplinka
2019.11.12
Valstybės kontrolė nėra tikra, kad kitąmet bus biudžeto perteklius Premium

Kitų metų biudžeto projektą įvertinusi Valstybės kontrolė (VK) spėja, kad po kelerius metus trukusio „riebaus...

Verslo aplinka
2019.11.12
Kosminio tinklo pradžia: „SpaceX“ sėkmingai paleido pirmuosius 60 palydovų 1

„Falcon 9“ raketa pakilo iš Kanaveralo kyšulio Kalifornijoje 40 paleidimo aikštelės lapkričio 11 d. 9 val. 56...

Technologijos
2019.11.12
Prieš krepšinio aistras „Žalgirio“ arenoje – naudingos verslo pamokos Verslo tribūna

Ar įmanoma suderinti smagiai praleistą vakarą stebint aukščiausio lygio krepšinį ir naudingą verslo...

Verslo aplinka
2019.11.12
Pramonės transformacija neišvengiama

Pasauliniame pramonės sektoriuje vis dažniau kalbama apie tvarumą, dėmesį aplinkai, vartojimo išsivysčiusiose...

Pramonė
2019.11.12
Europos plieno milžinę nuo bankroto gelbės kinai Premium

Nemokia paskelbtą vieną didžiausių Europoje plieno gamintojų „British Steel“ atgaivinti bandys kinai –...

Pramonė
2019.11.12
Miškų urėdijos direktoriumi skiriamas V. Kaubrė 1

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktoriumi paskyrė beveik prieš mėnesį...

Verslo aplinka
2019.11.11
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau