Šimtas prezidento institucijos metų – tik septintieji tiesioginiai rinkimai

Publikuota: 2019-05-12
Algirdą Brazauską (dešinėje) 1998 m. prezidento poste pakeitė Valdas Adamkus. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Algirdą Brazauską (dešinėje) 1998 m. prezidento poste pakeitė Valdas Adamkus. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuva septintą kartą šiuolaikinės valstybės istorijoje renka prezidentą. Ši institucija atsirado prieš šimtą metų, bet tarpukaryje valstybės vadovą rinko Seimas ir specialieji rinkikai, o tiesioginiai rinkimai rengiami pastarąjį trisdešimtmetį.

Pirmuoju tapo A. Smetona

Po to, kai 1918 m. lapkritį tapo realiai nepriklausoma valstybe, Lietuva apie pusmetį neturėjo prezidento. Kolektyviniu valstybės vadovu buvo laikinojo parlamento funkcijas vykdžiusios Valstybės tarybos trijų asmenų prezidiumas.

Tačiau greitai buvo suprasta, kad turėti tokią valdžios viršūnės sistemą nėra patogu, todėl 1919 m. balandžio 4 d. buvo įsteigtas vienasmenis prezidento postas. Valstybės taryba pirmuoju prezidentu išrinko Antaną Smetoną.

1920–1922 m. prezidento pareigas ėjo Steigiamojo Seimo pirmininkas, krikščionis demokratas Aleksandras Stulginskis, kuris tapo ir nuolatiniu Lietuvos prezidentu 1922–1926 m. laikotarpiu, nes buvo išrinktas valstybės vadovu I ir II Seimuose.

1926 m. per III Seimo rinkimus daugiausiai balsų gavo valstiečiai liaudininkai, tad naujuoju prezidentu Seime buvo išrinktas šios partijos atstovas Kazys Grinius.

Jam tik pusmetį teko vadovauti valstybei, nes po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo Antanas Smetona vėl buvo išrinktas prezidentu ir valdė šalį iki pat jos okupacijos 1940 m. birželį. Per tą laiką dukart – 1931 ir 1938 m. – Lietuvoje buvo organizuoti prezidento rinkimai, tačiau jų teisinė konstrukcija, kai balsavo tik specialūs rinkikai, abu sykius užtikrino neabejotiną pergalę pareigas einančiam valstybės vadovui.

Sovietams okupavus Lietuvą prezidento posto nebeliko. Bet istoriškai ir teisiškai partizanų vadas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas yra laikomas okupuoto krašto prezidentu 1949–1953 m. laikotarpiu.

Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. pagal laikinąjį Pagrindinį įstatymą valstybės vadovo pareigas formaliai atliko kolektyvinis organas – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo prezidiumas. Tačiau daugumą realių valstybės šalies lyderio įgaliojimų turėjo tuometinis parlamento pirmininkas Vytautas Landsbergis, kuris ir yra laikomas faktiniu valstybės vadovu 1990–1992 m.

1992 m. spalio 25 d. referendume priimtoje Konstitucijoje buvo atstatytas prezidento postas. Šias pareigas nuo 1992 m. lapkričio pabaigos iki 1993 m. vasario pabaigos laikinai ėjo tuomet tik ką išrinkto Seimo pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas.

A. Brazausko triumfas

Pirmieji tiesioginiai prezidento rinkimai Lietuvoje įvyko praėjus vos keturiems mėnesiams po Konstitucijos priėmimo ir 1992–1996 m. kadencijos Seimo rinkimų, kuriuose daugiausiai balsų gavo postkomunistinė Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP).

Prezidento rinkimuose varžėsi tik du kandidatai – laikinai einantis valstybės vadovo pareigas, buvęs LDDP lyderis Algirdas Brazauskas ir buvęs ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Stasys Lozoraitis.

1993 m. vasario 14 d. vykusiuose rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 2 mln. šalies gyventojų arba net 78,6% rinkimų teisę turinčių žmonių. Tokio aktyvumo nesulaukė jokie kiti prezidento rikimai. Ponas Brazauskas surinko 60,1% balsų nuo dalyvavusiųjų rinkėjų, p. Lozoraitis – 38,1%.

Rinkimus laimėjęs p. Brazauskas buvo inauguruotas 1993 m. vasario 25 d. ir ėjo šias pareigas visą penkerių metų kadenciją.

Lygiosios V. Adamkaus naudai

Artėjant 1997 m. gruodį numatytiems prezidento rinkimams p. Brazauskas pranešė nesieksiąs perrinkimo kitai kadencijai ir pareiškė paramą buvusiam generaliniam prokurorui Artūrui Paulauskui.

1997 m. gruodžio 21 d. numatytiems rinkimams buvo iš viso registruoti septyni kandidatai – aplinkosaugininkas iš JAV Valdas Adamkus, p. Paulauskas, tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, taip pat parlamentarai Vytenis Andriukaitis, Kazys Bobelis ir Rimantas Smetona.

Pirmajame rinkimų ture nei vienas kandidatas nesurinko pergalei reikiamo balsų skaičiaus. Į antrą turą išėjo 45,3% balsų gavęs p. Paulauskas ir 27,9% balsų surinkęs p. Adamkus. Trečioje vietoje su 15,9% balsų liko p. Landsbergis.

[infogram id=“b570d752-4b93-4758-b712-3a31dc4d0203“ prefix=“zzT“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Prezidento rinkimai 1993-2014 m.“]

Antrasis turas 1998 m. sausio 4 d. baigėsi dramatiškai: p. Adamkus išplėšė pergalę iš p. Paulausko vos 14.256 balsų arba 0,8% persvara – 50,4% prieš 49,6%.

Rinkimuose I ture dalyvavo 73,6%, II ture – 71,5% rinkėjų.

Ponas Adamkus buvo prezidentu inauguruotas 1998 m. vasario 26 d.

Kadencija truko tik vienerius metus

2002 m. gruodžio 22 d. surengtiems prezidento rinkimams iš pradžių registravosi net 23 pretendentai, tačiau galutiniame kandidatų sąraše liko 16 pavardžių, tarp jų – ir perrinkimo siekiančio p. Adamkaus.

Į 2003 m. sausio 5 d. įvykusį antrąjį turą pateko p. Adamkus, surinkęs 35,53% balsų, ir ekspremjeras Rolandas Paksas su 19,66% balsų. Trečioje vietoje liko p. Paulauskas, ketvirtoje – komikas Vytautas Šerėnas.

Antrajame ture p. Paksas surinko 54,71% balsų ir buvo paskelbtas nugalėjusiu p. Adamkų, kuris gavo 45,29% balsų.

Rinkimų abejuose turuose dalyvavo po 53% įregistruotų rinkėjų.

Praėjus kiek daugiau kaip pusmečiui po 2003 m. vasario pabaigoje surengtos inauguracijos p. Paksas pateko į prezidentinio skandalo verpetus. Jis buvo pripažintas „pažeidžiamu nacionalinio saugumo aspektu“, vėliau – pažeidusiu Konstituciją ir sulaužiusiu priesaiką.

Po apkaltos proceso, 2004 m. balandžio 6 d. Seimas balsų dauguma pašalino p. Paksą iš prezidento pareigų. Paskelbti pirmalaikiai prezidento rinkimai.

Laikinai valstybės vadovo pareigas tris mėnesius ėjo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Sugrįžimą užkardė apkalta

Pirmalaikiai rinkimai įvyko 2004 m. birželio 13 d., antrasis turas – birželio 27-ąją.

Norą dalyvauti rinkimuose pareiškė dešimt pretendentų, tarp jų – ir pašalintasis p. Paksas. Tačiau Konstitucinis Teismas išaiškino, kad dėl pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka šis politikas neturi ir iki gyvos galvos nebeįgis teisės siekti prezidento pareigų.

Kandidatais į prezidentus registruoti penki asmenys – p. Adamkus, diplomatas Petras Auštrevičius, Seimo nariai Vilija Blinkevičiūtė, Česlovas Juršėnas ir Kazimiera Danutė Prunskienė.

Balsavus 48,4% rinkėjų pirmajame ture p. Adamkus surinko 30,18% balsų, p. Prunskienė – 20,6% . Trečias liko p. Auštrevičius su 18,71% balsų.

Antrasis turas baigėsi p. Adamkaus pergale. Jis surinko 51,89% balsų. Ponia Prunskienė gavo 47,35% balsų ir pripažino pralaimėjimą.

Antrajame ture dalyvavo 52,46% rinkėjų.

Vėl į prezidentus sugrįžęs p. Adamkus buvo prisaikdintas 2004 m. liepos 12 d. Nuo tų metų tai yra nuolatinė Prezidento inauguracijos diena.

Tapo moteris

Eiliniai prezidento rinkimai įvyko 2009 m. gegužės 17 d. Antrojo turo neprireikė.

Apie planuojamą kandidatavimą paskelbė iš viso 15 asmenų, tačiau tik septyni buvo įregistruoti: eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, Seimo nariai Loreta Graužinienė, Valdemaras Tomaševskis, Algirdas Butkevičius, Valentinas Mazuronis, Kazimiera Danutė Prunskienė, taip pat atsargos karininkas Česlovas Jezerskas.

Rinkimuose dalyvavo 51,71% įregistruotų rinkėjų. Už p. Grybauskaitę balsavo net 68,21% rinkėjų, tad ji laimėjo jau pirmajame rinkimų ture. Antroje vietoje liko p. Butkevičius su 11,68% balsų.

Pirmosios moters prezidento poste inauguracija įvyko 2009 m. liepos 12 d.

nuotrauka::1 left

Pirmasis perrinkimas antrai kadencijai

2014 m. gegužės 11 d. vykusiems prezidento rinkimams iš viso registravosi 12 pretendentų, bet visus formalumus įvykdė ir būtiną parašų skaičių surinko septyni kandidatai. Tai apie antrosios kadencijos siekį paskelbusi p. Grybauskaitė, taip pat europarlamentarai Zigmantas Balčytis ir Valdemaras Tomaševskis, Vilniaus meras Artūras Zuokas, Ignalinos meras Bronis Ropė, Seimo nariai Naglis Puteikis ir Artūras Paulauskas.

Pirmajame ture p. Grybauskaitė surinko 45,89% balsų, p. Balčytis – 13,63%. Trečioje vietoje liko p. Paulauskas su 12,02% balsų.

Antrajame ture, surengtame gegužės 25 d., už p. Grybauskaitę balsavo 57,87% rinkėjų, už p. Balčytį – 40,14%.

Ponia Grybauskaitė tapo pirmąja valstybės vadove Lietuvos istorijoje, tiesioginiuose rinkimuose perrinkta antrai kadencijai be pertraukos.

Rinkimų I ture 52% rinkėjų, II ture – 47%.

[infogram id="5ba566ed-e3b6-438a-b445-9a2bd2f8ee9b" prefix="aVR" format="interactive" title="Verslo aplinka: Prezidento rinkimų kampanijoms surinktos aukos"]

Laukia intriguojanti kova

Antroji Dalios Grybauskaitės kadencija baigsis 2019 m. liepos 12 d. Ji jau nebegali siekti prezidento posto, todėl šį vidurvasarį Lietuvos valstybės vadovas tikrai pasikeis.

Prezidento rinkimai vyksta gegužės 12 d., antras turas, jeigu jo prireiks – gegužės 26 d.

Šįkart valstybės vadovo posto siekia devyni kandidatai – eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, filosofas Arvydas Juozaitis, ekonomistas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis, Seimo nariai Ingrida Šimonytė, Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Valdemaras Tomaševskis.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kaip „Lean“ padeda įveikti kultūrinius skirtumus ir tapti efektyvia organizacija 1

Apie „Lean“ sistemą verslo žiniasklaidoje ir literatūroje rašoma dažnai. Natūralu, kad organizacijų vadovai...

Vadyba
11:00
Per rinkimus trijose apygardose balsavo 14% rinkėjų

Per sekmadienį vykstančius rinkimus į laisvas Seimo narių vietas Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų...

Kaistant politiniam klimatui prasideda Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja

Prasideda pagrindiniai debatai 74-ojoje Jungtinių Valstijų Generalinės asamblėjos sesijoje. Joje pirmą kartą...

Vokiečių analitikai įspėja dėl kinų įtakos

Fondo „Bertelsmann-Stiftung“ užsakymu atlikta analizė parodė, kad Europos Sąjungos ir kitos Vakarų šalys į...

Naujas D. Trumpo skandalas: reikalaujama paviešinti jo pokalbį su V. Zelenskiu

JAV Kongreso narių grupė reikalauja, kad Prezidento administracija pateiktų Donaldo Trumpo ir Ukrainos...

UŽ B. Brazdžionio archyvą internetiniame aukcione prašoma 2,5 mln. USD 1

Poeto, literatūros kritiko Bernardo Brazdžionio archyvo dalis, kurioje, kaip manoma yra jo ranka rašyti...

Laisvalaikis
08:32
Liberalų sąjūdžio pirmininke tapo V. Čmilytė-Nielsen 5

Liberalų sąjūdis pirmininke šeštadienį išrinko Seimo narę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. 

Verslo aplinka
2019.09.21
Vairuotoja už apgadintą automobilį iš savivaldybės prisiteisė per 2.000 Eur 10

Panevėžio apylinkės teismas visiškai patenkino panevėžietės vairuotojos ieškinį miesto savivaldybei atlyginti...

Verslo aplinka
2019.09.21
Į Šiaurės Korėją galėjo būti tiekiama baltarusiška degtinė 6

Jungtinių Tautų ekspertų ataskaitose nurodoma, kad pernai buvo sulaikytos dvi partijos baltarusiškos...

Verslo aplinka
2019.09.21
IKEA pageidauja daugiau gaminių iš Baltarusijos 4

Švedų prekybos milžinė IKEA planuoja prekių tiekimo iš Baltarusijos apimtis iki 2021 m. padidinti du kartus –...

Verslo aplinka
2019.09.21
Valstybės ir savivaldybių pajamos šiemet 3,2% viršijo prognozę 2

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio-rugpjūčio mėnesiais siekė 7,063 mlrd. Eur – 3,2% (arba...

Finansai
2019.09.20
Išmaniojo mokesčių administravimo „šešėliai“ 11

Jau daugiau nei 16 mln. eurų išleista išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) sukūrimui. Idėjos...

Verslo aplinka
2019.09.20
Radikalūs projektai dėl klimato kaitos: ką rems ir apmokestins vokiečiai Premium 9

Šiandien Vokietijos vyriausybė turėtų patvirtinti priemones, skirtas klimato kaitai suvaldyti. Valdžia...

Pramonė
2019.09.20
Kablelio galia – prievaizdo rankose 1

Bausti negalima pasigailėti“ – kur dėti kablelį, sprendžia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba...

Verslo aplinka
2019.09.20
Konstitucinis Teismas atmetė Seimo opozicijos prašymą įvertinti Vyriausybės patvirtinimą

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį atmetė Seimo opozicijos prašymą įvertinti, ar Sauliaus Skvernelio...

Verslo aplinka
2019.09.19
Izraelis vėl išsirinko užstrigusį parlamentą Premium 2

Antradienį vykusių Izraelio parlamento rinkimų rezultatai beveik nesiskiria nuo balandžio rinkimų. Rinkėjai...

Verslo aplinka
2019.09.19
SAM įstaigų pertvarka: turi nebelikti ULAC, Lošimų tarnybos, Radiacinės saugos centro 2

Aurelijus Veryga, sveikatos apsaugos ministras, ketvirtadienį Seimui pristatė Sveikatos apsaugos ministerijai...

Verslo aplinka
2019.09.19
Suomijos premjeras: britai turi 12 dienų pateikti „Brexit“ planą, jei ne – viskas baigta 3

Borisas Johnsonas, Jungtinės Karalystės (JK) premjeras, per ateinančias 12 dienų turi pateikti Europos...

Verslo aplinka
2019.09.19
2018 m. ES sulaikyta padirbtų ir galimai pavojingų prekių už beveik 740 mln. Eur

Europos Komisijos (EK) paskelbti nauji duomenys rodo, kad 2018 m. padaugėjo į Europos Sąjungą (ES)...

Verslo aplinka
2019.09.19
Tyrimas: užsieniečių registracijos centro darbuotojai vaikus laiko už grotų, nemoka kalbų 

Užsieniečių registracijos centro (URC) darbuotojai nemoka užsienio kalbų, sulaikytos šeimos su vaikais...

Verslo aplinka
2019.09.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau