Šimtas prezidento institucijos metų – tik septintieji tiesioginiai rinkimai

Publikuota: 2019-05-12
Algirdą Brazauską (dešinėje) 1998 m. prezidento poste pakeitė Valdas Adamkus. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Algirdą Brazauską (dešinėje) 1998 m. prezidento poste pakeitė Valdas Adamkus. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuva septintą kartą šiuolaikinės valstybės istorijoje renka prezidentą. Ši institucija atsirado prieš šimtą metų, bet tarpukaryje valstybės vadovą rinko Seimas ir specialieji rinkikai, o tiesioginiai rinkimai rengiami pastarąjį trisdešimtmetį.

Pirmuoju tapo A. Smetona

Po to, kai 1918 m. lapkritį tapo realiai nepriklausoma valstybe, Lietuva apie pusmetį neturėjo prezidento. Kolektyviniu valstybės vadovu buvo laikinojo parlamento funkcijas vykdžiusios Valstybės tarybos trijų asmenų prezidiumas.

Tačiau greitai buvo suprasta, kad turėti tokią valdžios viršūnės sistemą nėra patogu, todėl 1919 m. balandžio 4 d. buvo įsteigtas vienasmenis prezidento postas. Valstybės taryba pirmuoju prezidentu išrinko Antaną Smetoną.

1920–1922 m. prezidento pareigas ėjo Steigiamojo Seimo pirmininkas, krikščionis demokratas Aleksandras Stulginskis, kuris tapo ir nuolatiniu Lietuvos prezidentu 1922–1926 m. laikotarpiu, nes buvo išrinktas valstybės vadovu I ir II Seimuose.

1926 m. per III Seimo rinkimus daugiausiai balsų gavo valstiečiai liaudininkai, tad naujuoju prezidentu Seime buvo išrinktas šios partijos atstovas Kazys Grinius.

Jam tik pusmetį teko vadovauti valstybei, nes po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo Antanas Smetona vėl buvo išrinktas prezidentu ir valdė šalį iki pat jos okupacijos 1940 m. birželį. Per tą laiką dukart – 1931 ir 1938 m. – Lietuvoje buvo organizuoti prezidento rinkimai, tačiau jų teisinė konstrukcija, kai balsavo tik specialūs rinkikai, abu sykius užtikrino neabejotiną pergalę pareigas einančiam valstybės vadovui.

Sovietams okupavus Lietuvą prezidento posto nebeliko. Bet istoriškai ir teisiškai partizanų vadas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas yra laikomas okupuoto krašto prezidentu 1949–1953 m. laikotarpiu.

Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. pagal laikinąjį Pagrindinį įstatymą valstybės vadovo pareigas formaliai atliko kolektyvinis organas – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo prezidiumas. Tačiau daugumą realių valstybės šalies lyderio įgaliojimų turėjo tuometinis parlamento pirmininkas Vytautas Landsbergis, kuris ir yra laikomas faktiniu valstybės vadovu 1990–1992 m.

1992 m. spalio 25 d. referendume priimtoje Konstitucijoje buvo atstatytas prezidento postas. Šias pareigas nuo 1992 m. lapkričio pabaigos iki 1993 m. vasario pabaigos laikinai ėjo tuomet tik ką išrinkto Seimo pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas.

A. Brazausko triumfas

Pirmieji tiesioginiai prezidento rinkimai Lietuvoje įvyko praėjus vos keturiems mėnesiams po Konstitucijos priėmimo ir 1992–1996 m. kadencijos Seimo rinkimų, kuriuose daugiausiai balsų gavo postkomunistinė Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP).

Prezidento rinkimuose varžėsi tik du kandidatai – laikinai einantis valstybės vadovo pareigas, buvęs LDDP lyderis Algirdas Brazauskas ir buvęs ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Stasys Lozoraitis.

1993 m. vasario 14 d. vykusiuose rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 2 mln. šalies gyventojų arba net 78,6% rinkimų teisę turinčių žmonių. Tokio aktyvumo nesulaukė jokie kiti prezidento rikimai. Ponas Brazauskas surinko 60,1% balsų nuo dalyvavusiųjų rinkėjų, p. Lozoraitis – 38,1%.

Rinkimus laimėjęs p. Brazauskas buvo inauguruotas 1993 m. vasario 25 d. ir ėjo šias pareigas visą penkerių metų kadenciją.

Lygiosios V. Adamkaus naudai

Artėjant 1997 m. gruodį numatytiems prezidento rinkimams p. Brazauskas pranešė nesieksiąs perrinkimo kitai kadencijai ir pareiškė paramą buvusiam generaliniam prokurorui Artūrui Paulauskui.

1997 m. gruodžio 21 d. numatytiems rinkimams buvo iš viso registruoti septyni kandidatai – aplinkosaugininkas iš JAV Valdas Adamkus, p. Paulauskas, tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, taip pat parlamentarai Vytenis Andriukaitis, Kazys Bobelis ir Rimantas Smetona.

Pirmajame rinkimų ture nei vienas kandidatas nesurinko pergalei reikiamo balsų skaičiaus. Į antrą turą išėjo 45,3% balsų gavęs p. Paulauskas ir 27,9% balsų surinkęs p. Adamkus. Trečioje vietoje su 15,9% balsų liko p. Landsbergis.

[infogram id=“b570d752-4b93-4758-b712-3a31dc4d0203“ prefix=“zzT“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Prezidento rinkimai 1993-2014 m.“]

Antrasis turas 1998 m. sausio 4 d. baigėsi dramatiškai: p. Adamkus išplėšė pergalę iš p. Paulausko vos 14.256 balsų arba 0,8% persvara – 50,4% prieš 49,6%.

Rinkimuose I ture dalyvavo 73,6%, II ture – 71,5% rinkėjų.

Ponas Adamkus buvo prezidentu inauguruotas 1998 m. vasario 26 d.

Kadencija truko tik vienerius metus

2002 m. gruodžio 22 d. surengtiems prezidento rinkimams iš pradžių registravosi net 23 pretendentai, tačiau galutiniame kandidatų sąraše liko 16 pavardžių, tarp jų – ir perrinkimo siekiančio p. Adamkaus.

Į 2003 m. sausio 5 d. įvykusį antrąjį turą pateko p. Adamkus, surinkęs 35,53% balsų, ir ekspremjeras Rolandas Paksas su 19,66% balsų. Trečioje vietoje liko p. Paulauskas, ketvirtoje – komikas Vytautas Šerėnas.

Antrajame ture p. Paksas surinko 54,71% balsų ir buvo paskelbtas nugalėjusiu p. Adamkų, kuris gavo 45,29% balsų.

Rinkimų abejuose turuose dalyvavo po 53% įregistruotų rinkėjų.

Praėjus kiek daugiau kaip pusmečiui po 2003 m. vasario pabaigoje surengtos inauguracijos p. Paksas pateko į prezidentinio skandalo verpetus. Jis buvo pripažintas „pažeidžiamu nacionalinio saugumo aspektu“, vėliau – pažeidusiu Konstituciją ir sulaužiusiu priesaiką.

Po apkaltos proceso, 2004 m. balandžio 6 d. Seimas balsų dauguma pašalino p. Paksą iš prezidento pareigų. Paskelbti pirmalaikiai prezidento rinkimai.

Laikinai valstybės vadovo pareigas tris mėnesius ėjo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Sugrįžimą užkardė apkalta

Pirmalaikiai rinkimai įvyko 2004 m. birželio 13 d., antrasis turas – birželio 27-ąją.

Norą dalyvauti rinkimuose pareiškė dešimt pretendentų, tarp jų – ir pašalintasis p. Paksas. Tačiau Konstitucinis Teismas išaiškino, kad dėl pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka šis politikas neturi ir iki gyvos galvos nebeįgis teisės siekti prezidento pareigų.

Kandidatais į prezidentus registruoti penki asmenys – p. Adamkus, diplomatas Petras Auštrevičius, Seimo nariai Vilija Blinkevičiūtė, Česlovas Juršėnas ir Kazimiera Danutė Prunskienė.

Balsavus 48,4% rinkėjų pirmajame ture p. Adamkus surinko 30,18% balsų, p. Prunskienė – 20,6% . Trečias liko p. Auštrevičius su 18,71% balsų.

Antrasis turas baigėsi p. Adamkaus pergale. Jis surinko 51,89% balsų. Ponia Prunskienė gavo 47,35% balsų ir pripažino pralaimėjimą.

Antrajame ture dalyvavo 52,46% rinkėjų.

Vėl į prezidentus sugrįžęs p. Adamkus buvo prisaikdintas 2004 m. liepos 12 d. Nuo tų metų tai yra nuolatinė Prezidento inauguracijos diena.

Tapo moteris

Eiliniai prezidento rinkimai įvyko 2009 m. gegužės 17 d. Antrojo turo neprireikė.

Apie planuojamą kandidatavimą paskelbė iš viso 15 asmenų, tačiau tik septyni buvo įregistruoti: eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, Seimo nariai Loreta Graužinienė, Valdemaras Tomaševskis, Algirdas Butkevičius, Valentinas Mazuronis, Kazimiera Danutė Prunskienė, taip pat atsargos karininkas Česlovas Jezerskas.

Rinkimuose dalyvavo 51,71% įregistruotų rinkėjų. Už p. Grybauskaitę balsavo net 68,21% rinkėjų, tad ji laimėjo jau pirmajame rinkimų ture. Antroje vietoje liko p. Butkevičius su 11,68% balsų.

Pirmosios moters prezidento poste inauguracija įvyko 2009 m. liepos 12 d.

nuotrauka::1 left

Pirmasis perrinkimas antrai kadencijai

2014 m. gegužės 11 d. vykusiems prezidento rinkimams iš viso registravosi 12 pretendentų, bet visus formalumus įvykdė ir būtiną parašų skaičių surinko septyni kandidatai. Tai apie antrosios kadencijos siekį paskelbusi p. Grybauskaitė, taip pat europarlamentarai Zigmantas Balčytis ir Valdemaras Tomaševskis, Vilniaus meras Artūras Zuokas, Ignalinos meras Bronis Ropė, Seimo nariai Naglis Puteikis ir Artūras Paulauskas.

Pirmajame ture p. Grybauskaitė surinko 45,89% balsų, p. Balčytis – 13,63%. Trečioje vietoje liko p. Paulauskas su 12,02% balsų.

Antrajame ture, surengtame gegužės 25 d., už p. Grybauskaitę balsavo 57,87% rinkėjų, už p. Balčytį – 40,14%.

Ponia Grybauskaitė tapo pirmąja valstybės vadove Lietuvos istorijoje, tiesioginiuose rinkimuose perrinkta antrai kadencijai be pertraukos.

Rinkimų I ture 52% rinkėjų, II ture – 47%.

[infogram id="5ba566ed-e3b6-438a-b445-9a2bd2f8ee9b" prefix="aVR" format="interactive" title="Verslo aplinka: Prezidento rinkimų kampanijoms surinktos aukos"]

Laukia intriguojanti kova

Antroji Dalios Grybauskaitės kadencija baigsis 2019 m. liepos 12 d. Ji jau nebegali siekti prezidento posto, todėl šį vidurvasarį Lietuvos valstybės vadovas tikrai pasikeis.

Prezidento rinkimai vyksta gegužės 12 d., antras turas, jeigu jo prireiks – gegužės 26 d.

Šįkart valstybės vadovo posto siekia devyni kandidatai – eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, filosofas Arvydas Juozaitis, ekonomistas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis, Seimo nariai Ingrida Šimonytė, Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Valdemaras Tomaševskis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

EP rinkimus Lietuvoje laimi konservatoriai

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė preliminarius Europos Parlamento (EP) rinkimų Lietuvoje...

Gitanas Nausėda išrinktas Lietuvos prezidentu 21

Pirmadienį Lietuva pasitiko išsirinkusi naują prezidentą ir naujus atstovus Europos Parlamente.

Verslo aplinka
2019.05.26
ES populistams nepavyko, rodo pirminiai rezultatai

Tradicinės Europos Parlamento (EP) partijos, remiantis pirminiais rezultatais, kol kas, stipriai laikosi...

Verslo aplinka
2019.05.26
G. Nausėda: dar negaliu iki galo suvokti, kas atsitiko

Kaip ir po rinkimų pirmojo turo, užsidarius balsavimo apylinkėms Gitanas Nausėda teigia esantis absoliučiai...

Verslo aplinka
2019.05.26
I. Šimonytė: siūlyčiau visiems nepradėti nei labai greitai džiaugtis, nei liūdėti 2

Į savo rinkimų štabą sekmadienio vakare atvykusi Ingrida Šimonytė džiaugėsi antrojo prezidento rinkimų turo...

Verslo aplinka
2019.05.26
Rinkėjų aktyvumas perkopė 50%

Prezidento rinkimų antrajame ture rinkėjų aktyvumas, palyginti su pirmuoju rinkimų turu, kiek nuslopo. Visgi,...

Verslo aplinka
2019.05.26
Europa laiko euroskeptikų testą Premium

Sekmadienį kartu su Lietuva savo atstovus į Europos Parlamentą (EP) renka dar 20 ES valstybių narių. Vienas...

Verslo aplinka
2019.05.26
VŽ paaiškina: kokie Vyriausybės veiksmai po prezidento rinkimų

Po to, kai išrenkamas naujas prezidentas ir jis prisiekia, Vyriausybė neprivalo atsistatydinti, o tik grąžina...

Verslo aplinka
2019.05.26
Rinkimai vyksta sklandžiai, rimtų pažeidimų nenustatyta

Prezidento rinkimų antrasis turas ir Europos Parlamento rinkimai sekmadienį vyksta sklandžiai, rimtų...

Verslo aplinka
2019.05.26
Prezidento rinkimų dvikovos: būta ir dramų Premium

Lietuva šį sekmadienį renkasi prezidentą iš dviejų antrajam turui likusių kandidatų. Nuo pat prezidento...

Verslo aplinka
2019.05.26
Lietuva renka prezidentą ir europarlamentarus 1

Sekmadienį Lietuvoje vyksta prezidento rinkimų antrasis turas ir Europos Parlamento (EP) rinkimai.

Verslo aplinka
2019.05.26
Iš anksto jau balsavo 9,56% rinkėjų 9

Prezidento rinkimų antrajame ture per penkias išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 232.000 arba...

Verslo aplinka
2019.05.25
Lione sprogęs paketas sužeidė 13 praeivių

Liono mieste Prancūzijoje gatvėje nugriaudėjęs sprogimas sužeidė tryliką praeivių. Sprogų paketą palikusio...

Verslo aplinka
2019.05.24
I. Šimonytė ir G. Nausėda sudalyvavo debatuose 23

Tiksint paskutinėms prezidento rinkimų agitacijos valandoms, penktadienio vakarą Daukanto aikštėje Vilniuje...

Verslo aplinka
2019.05.24
Th. May pasidavė, bet „Brexit“ aklavietė išlieka Premium

Dėl Jungtinės Karalystės (JK) sprendimo palikti Europos Sąjungą (ES) pasitraukti yra priverstas jau antrasis...

Verslo aplinka
2019.05.24
Konfliktas netyla – JAV dėl „Huawei“ spaudė ir Lietuvą Premium 19

„Huawei“ pastarosiomis dienomis sulaukia vis naujų smūgių. Bendradarbiavimą su ja pranešė stabdančios jau ir...

Technologijos
2019.05.24
Th. May pranešė, kada oficialiai atsistatydins 11

Penktadienį Theresa May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerė, pranešė, kad pasitrauks iš Konservatorių...

Verslo aplinka
2019.05.24
Aplinkos ministerija planuoja steigti naują agentūrą 10

Aplinkos ministerija planuoja steigti naują viešąją įstaigą – Statybos sektoriaus vystymo agentūrą (SSVA),...

Statyba ir NT
2019.05.24
Prekybininkams siūloma nedirbti 4 dienas per metus  4

Didiesiems prekybos tinklams siūloma uždrausti dirbti ne tik per Kalėdas ir Velykas, bet dar dvi švenčių...

Prekyba
2019.05.24
Du nauji „Spiečiai“ – Kėdainiuose ir Marijampolėje

Bendradarbystės centrai verslumui skatinti įsikurs Kėdainiuose ir Marijampolėje, praneša Ekonomikos ir...

Gazelė
2019.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau