Dauguma kandidatų į prezidentus linkę išsaugoti mažas kaimo mokyklas

Publikuota: 2019-05-11
Žygimanto Gedvilos (BNS / „Scanpix“) nuotr.
Žygimanto Gedvilos (BNS / „Scanpix“) nuotr.

Penktadienio vakarą, telikus pusantros paros iki prezidento rinkimų, šio posto siekiantys kandidatai dalyvavo paskutiniuose LRT ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) debatuose. Šį kartą jie diskutavo apie kultūros politikos ir švietimo sistemos problemas.

Vienas iš aptariamų klausimų buvo kriterijai, kuriais reikėtų vadovautis siekiant optimizuoti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą.

Pasak Sauliaus Skvernelio, šis klausimas dešimtmečiais nesprendžiamas, nes tam nėra drąsos.

„Tai nėra populiaru ir dėlto šiandien švietime turime daug bėdų – nuo finansavimo, kada tokiais pačiais pinigais finansuojamos tuščios arba pustuštės mokyklos, šildymas ir panašiai, iki mokinių gebėjimų, žinių ir kt. problemų. Esminis dalykas galbūt toks: šių mokyklų steigėjas ir darbdavys yra savivaldybės ir, tikiuosi, kad po dabartinių savivaldos rinkimų mes su savivaldybėmis galėsime surasti sprendimus, kad valstybė būtų ne vien finansuotojas, bet ir proceso dalyvis kalbant apie tinklo pertvarką“, – sakė p. Skvernelis. 

Jo įsitikinimu, tinklo pertvarka turi vykti neuždarant mokyklų, nes kiekvienos mokyklos uždarymas tai bendruomenei reiškia labai didelius praradimus. „Pradinės mokyklos yra tos, kurios turi būti arčiausiai vaiko, jokie pavėžėjimai autobusiukais klausimo tikrai nesprendžia. Reikia tinklą tvarkyti kitaip, mažinti biurokratines išlaikymo sąnaudas, jei jos tampa skyriais, filialais, tada nereikia administracijos ir labai lengvai gali keistis mokytojų personalas“, – kalbėjo kandidatas į prezidentus.

Jis taip pat pabrėžė, kad jei valstybės ir savivaldybės gimazijos ir progimnazijos yra prieinamos, privačios mokyklos neturėtų būti finansuojamos valstybės sąskaita.

Pasak Arvydo Juozaičio, kuris vėl dalyvavo debatuose, iš esmės reikia galvoti apie gyvybingumo regionuose išsaugojimą: „Jeigu kalbame apie regioninę politiką, be mokyklos nieko nepadarysi. (...) Jeigu paleisime tokius eksperimentus, kaip dabar sakoma: na, 500 vaikų mokykloj – tai kažkoks idealus skaičius. Vidutinis dydis šiuo metu Lietuvos mokyklose – apie 280 vaikų. Ir kokybė priklauso ne nuo dydžio. Dabar internetinis arba atstuminis mokymas gali būti įvestas ir į mažas mokyklas, kai trūksta mokytojų. Ir kas svarbiausia – reikia išlaikyti vieningą tinklą ir neleisti privačioms mokykloms įsiterpti.“

Vytenis Andriukaitis sutiko, kad valdžia turi rūpintis savivaldybių mokyklomis, o ne privačiomis. „Dabar matome ne tik visuomenės susiskaldymą į turtingus ir „biednus“, bet ir mokyklų – į elitines mokyklas ir mokyklas vargšų vaikams. Mokykla neteko demokratinio turinio, neteko to, kad visi vaikai jaustųsi, jog jie yra bendruomenė. Už tai kur tik įmanoma reikėtų palaikyti tas jungtines dvylikametes mokyklas (...), kad vaikai žinotų, kad jie gyvena bendruomenėje. Turime būtinai kalbėti apie „krepšelizacijos“ išeliminavimą iš tos sistemos.“

Pono Andriukaičio įsitikinimu, kaimo mokykloms privaloma padėti išlaikyti vaikus: „Galima skirti kambarius ir atvežti mokytojus, kad jie ten mokintų vaikus, o ne vaikus vežioti nežinia kur, nes tai sukelia daug nepatogumų. Po to nyksta infrastruktūra, turime didelių bėdų su regionų tuštėjimu.“

Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad kriterijus, optimizuojant mokyklų tinklą, turi būti vienas - tai vaiko galimybės gauti bilietą į ateitį: „Visi kiti klausimai yra daugiau mažiau techniniai, nes reikia atsižvelgti į nuotolius, į tai, kur vaikai gyvena, kokios yra higienos normos, sveikos ir saugios valandos, kada vaikas gali iškeliauti į mokyklą. Bet nereikia apsimetinėti, kad jei turėsime daug mažų mokyklų, tai jose bus pilna kompetetingų, gerai savo dalykus mažoms klasėms dėstančių mokytojų, arba tai kainuos labai brangiai. Jeigu mes esame pasirengę už tai brangiai mokėti, tuomet reikia šviesiai tiesiai taip ir pasakyti.“

Gitanas Nausėda irgi teigė, kad svarbiausias kriterijus – mokinio galimybių užtikrinimas, kad gyvenime turėtų šansą pasiekti lygiai tiek pat tiek gyvendamas mažame miestelyje, tiek sostinėje. „Šiuo tikslu tas optimizavimo klausimas kartais padaromas baubu, bet aš manau, kad yra labai gera galimybė išnaudoti mokyklas ir vietos kultūriniam ugdymui, suaugusiųjų mokymui. Šioje vietoje galbūt atsirastų ta veiklos terpė, kuri padėtų ir nedideles mokyklas išsaugoti, ypač tuose rajonuose, kur kultūros židinys yra prigesęs“, – kalbėjo p. Nausėda.

Jo teigimu, rezidencinių mokyklų steigimas galėtų būti kelias mokiniams, kurie gyvena asocialiose šeimose - specialiuose pensionuose jie galėtų gauti tinkamą išsilavinimą, gerai jaustis toje aplinkoje ir ugdytis kaip asmenybės.

Naglis Puteikis teigė norįs nukrypti nuo temos ir pakalbėti apie vaikų saugumą einant iš mokyklos ir į ją, ypač kaimo vietovėse. „Mes matome užsienio pavyzdžius, kada vaikų saugumui skiriamas labai didelis dėmesys, tėvai atsako už nepilnametį tik iki savo kiemo ribos, toliau tą atsakomybę prisiima mokykla, t .y., valstybė. Jei mikroautobusai, kurie veža mokinius kaimiškose vietovėse, sustoja, juos draudžiama aplenkti (...). Lietuva pagal vaikų žūčių skaičių pakeliui į kaimo mokyklas užima vieną iš aukščiausių vietų Europoje“, – kalbėjo kandidatas ir ragino imtis spręsti šią problemą.

Valentinas Mazuronis kalbėjo, kad mokyklos nėra tik prekė ir negalima visko skaičiuoti tik buhalteriškai, kaip daro ekonomistai. „Yra ir regioninės politikos klausimai, yra ir kultūros centrų, kuriuos reikia išsaugoti, klausimai. Manau, kad yra prasta švietimo valdymo sistema Lietuvoje. Premjeras sako: mes tai padarytume, bet kaltos savivaldybės, kalbėkit su merais. Šie sakys: mes tai padarytume, bet Vyriausybė nieko nedaro. Tai pakeiskit įstatymus, duokit ministrui atitinkamus įgaliojimus ir reikalaukit, kad jis priimtų sprendimus, vadovaudamasis tais principais, kuriuos ką tik pasakiau – regioninė, kultūros politika“, – siūlė p. Mazuronis.  

Anot Valdemaro Tomaševskio, optimizavimas praktiškai įvyko, tad dabar reikia sustoti ir nors dešimt metų leisti šioms įstaigoms normaliai dirbti. „Aišku, reikia daugiau lėšų (...). Taip pat turime nepamiršti, kad labai svarbus savivaldos vaidmuo. Reikia ją stiprinti. Jei savivalda bus stipri, galės iš savo lėšų išlaikyti mažas mokyklėles kaimo vietovėse, o mokykla ten ne tik švietimo įstaiga, bet ir kultūros židinys“, – teigė p. Tomaševskis.

Mindaugas Puidokas sakė, kad švietimas Lietuvoje, kaip ir Suomijoje, turi tapti nacionaline vertybe ir tada labai daug kas imtų keistis. „Kalbant apie mokyklų tinklo optimizavimą, reikia atsižvelgti į keletą dalykų: pirma, lygių galimybių suteikimą miesto ir kaimo vaikams; antra – į kaimo mokyklas reikia žvelgti kaip į kaimo kultūros centrus; trečia – steigti rezidentines internatines mokyklas, kurios būtų kaip bilietas į gyvenimą vaikams iš sudėtingų, asocialių šeimų. Taip pat būtina įvertinti būsimas demografines prognozes, kad neįvyktų taip, kaip dabar yra su darželiais, kai turime vaikų, bet neturime reikiamo skaičiaus darželių. Galiausiai – Vyriausybė privalo užtikrinti, kad savivaldybės skirtų pakankamas dotacijas mokykloms“, – savo idėjas vardijo p. Puidokas.

Tai buvo paskutiniai debatai prieš prezidento rinkimų pirmąjį turą, kuris vyks šį sekmadienį, gegužės 12 d. Jeigu prireiks antrojo turo, jis vyks gegužės 26 d. ir jame dalyvaus du daugiausiai rinkėjų balsų pirmajame ture surinkę kandidatai.

Nuolat atnaujinama informacija apie kandidatus į prezidentus su naujausiais pasisakymais — specialioje VŽ rubrikoje „Prezidento rinkimai 2019“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Seimas balsuoja, ar atstatydinti R. Žemaitaitį iš vicepirmininkų

Seimas antradienį balsuoja dėl Tvarkos ir teisingumo partijos (TTP) vadovo Remigijaus Žemaitaičio atleidimo...

Juda į priekį peržiūrėto NT mokesčio įvedimas  1

Seimas iš antro karto sutiko imtis svarstyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės plėtrą. Siūloma...

Seimas imasi taršių automobilių mokesčio įvedimo 

Seimas sutiko pradėti svarstyti su kitų metų biudžetu susijusio taršių automobilių registracijos mokesčio, iš...

Valstybės kontrolė nėra tikra, kad kitąmet bus biudžeto perteklius Premium

Kitų metų biudžeto projektą įvertinusi Valstybės kontrolė (VK) spėja, kad po kelerius metus trukusio „riebaus...

Kosminio tinklo pradžia: „SpaceX“ sėkmingai paleido pirmuosius 60 palydovų 1

„Falcon 9“ raketa pakilo iš Kanaveralo kyšulio Kalifornijoje 40 paleidimo aikštelės lapkričio 11 d. 9 val. 56...

Seimui teikiami prezidento siūlymai, kaip neįsileisti Astravo jėgainės elektros

Seimui teikiami prezidento Gitano Nausėdos siūlymai, kaip į Lietuvą neįleisti Baltarusijos statomoje Astravo...

Pramonė
08:31
Prieš krepšinio aistras „Žalgirio“ arenoje – naudingos verslo pamokos Verslo tribūna

Ar įmanoma suderinti smagiai praleistą vakarą stebint aukščiausio lygio krepšinį ir naudingą verslo...

Pramonės transformacija neišvengiama

Pasauliniame pramonės sektoriuje vis dažniau kalbama apie tvarumą, dėmesį aplinkai, vartojimo išsivysčiusiose...

Pramonė
05:50
Europos plieno milžinę nuo bankroto gelbės kinai Premium

Nemokia paskelbtą vieną didžiausių Europoje plieno gamintojų „British Steel“ atgaivinti bandys kinai –...

Pramonė
05:45
Miškų urėdijos direktoriumi skiriamas V. Kaubrė 1

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktoriumi paskyrė beveik prieš mėnesį...

Verslo aplinka
2019.11.11
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
G. Nausėda pasirašė „šnipų mainų“ įstatymą

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo praėjusią savaitę patvirtintą Baudžiamojo kodekso pataisą, kuri...

Verslo aplinka
2019.11.11
Viešas laiškas nuo akcinės bendrovės Lietuvos pašto nepriklausomų buvusios valdybos narių 1

Pranešame, kad šiandien, lapkričio 11 d., AB Lietuvos pašto nepriklausomi buvusios Valdybos nariai informavo...

Verslo aplinka
2019.11.11
Darbo tęsti nesutinkanti Lietuvos pašto valdyba: reikalaujami sprendimai būtų žalingi 11

Jaroslavo Narkevičiaus, susisiekimo ministro, atleisti Lietuvos pašto valdybos nariai nesutinka tęsti darbo,...

„Sodra“ savarankiškai dirbančius ragina susimokėti skolas, nesumokėjus ketina išieškoti

„Sodra“ išsiuntė raginimus sumokėti įmokas 16.000 gyventojų, kurie 2018 m. vykdė savarankišką veiklą,...

Verslo aplinka
2019.11.11
Šūviai Honkonge ženklina didesnės įtampos etapo pradžią

Lapkričio 11 d. policijos pareigūnas Honkonge šovė į protestuotoją ir jį sunkiai sužeidė. Protesto akcijos...

2019.11.11
Siūlomas bankų mokestis diskriminacinis ir prieštarauja Konstitucijai 1

Seimo praėjusią savaitę priimtas svarstyti valdančiųjų siūlymas nuo kitų metų apmokestinti didesnį kaip 300...

Finansai
2019.11.11
Teisme liudijęs „MG Baltic“ teisininkas: R. Kurlianskis nebuvo viceprezidentas

Koncerno „MG Baltic“ teisininkas ir buvęs valdybos narys Romanas Raulynaitis pirmadienį teisme liudijo, kad...

Verslo aplinka
2019.11.11
Valdantieji po truputį atsitraukia dėl NT mokesčio  2

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis bando ieškoti Seimo...

Verslo aplinka
2019.11.11
VRM ir PAGD už 16,6 mln. Eur perka automobilius su gelbėjimo įranga

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ir Vidaus reikalų ministerija (VRM) už 16,6 mln.

Verslo aplinka
2019.11.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau