Dauguma kandidatų į prezidentus linkę išsaugoti mažas kaimo mokyklas

Publikuota: 2019-05-11
Žygimanto Gedvilos (BNS / „Scanpix“) nuotr.
Žygimanto Gedvilos (BNS / „Scanpix“) nuotr.

Penktadienio vakarą, telikus pusantros paros iki prezidento rinkimų, šio posto siekiantys kandidatai dalyvavo paskutiniuose LRT ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) debatuose. Šį kartą jie diskutavo apie kultūros politikos ir švietimo sistemos problemas.

Vienas iš aptariamų klausimų buvo kriterijai, kuriais reikėtų vadovautis siekiant optimizuoti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą.

Pasak Sauliaus Skvernelio, šis klausimas dešimtmečiais nesprendžiamas, nes tam nėra drąsos.

„Tai nėra populiaru ir dėlto šiandien švietime turime daug bėdų – nuo finansavimo, kada tokiais pačiais pinigais finansuojamos tuščios arba pustuštės mokyklos, šildymas ir panašiai, iki mokinių gebėjimų, žinių ir kt. problemų. Esminis dalykas galbūt toks: šių mokyklų steigėjas ir darbdavys yra savivaldybės ir, tikiuosi, kad po dabartinių savivaldos rinkimų mes su savivaldybėmis galėsime surasti sprendimus, kad valstybė būtų ne vien finansuotojas, bet ir proceso dalyvis kalbant apie tinklo pertvarką“, – sakė p. Skvernelis. 

Jo įsitikinimu, tinklo pertvarka turi vykti neuždarant mokyklų, nes kiekvienos mokyklos uždarymas tai bendruomenei reiškia labai didelius praradimus. „Pradinės mokyklos yra tos, kurios turi būti arčiausiai vaiko, jokie pavėžėjimai autobusiukais klausimo tikrai nesprendžia. Reikia tinklą tvarkyti kitaip, mažinti biurokratines išlaikymo sąnaudas, jei jos tampa skyriais, filialais, tada nereikia administracijos ir labai lengvai gali keistis mokytojų personalas“, – kalbėjo kandidatas į prezidentus.

Jis taip pat pabrėžė, kad jei valstybės ir savivaldybės gimazijos ir progimnazijos yra prieinamos, privačios mokyklos neturėtų būti finansuojamos valstybės sąskaita.

Pasak Arvydo Juozaičio, kuris vėl dalyvavo debatuose, iš esmės reikia galvoti apie gyvybingumo regionuose išsaugojimą: „Jeigu kalbame apie regioninę politiką, be mokyklos nieko nepadarysi. (...) Jeigu paleisime tokius eksperimentus, kaip dabar sakoma: na, 500 vaikų mokykloj – tai kažkoks idealus skaičius. Vidutinis dydis šiuo metu Lietuvos mokyklose – apie 280 vaikų. Ir kokybė priklauso ne nuo dydžio. Dabar internetinis arba atstuminis mokymas gali būti įvestas ir į mažas mokyklas, kai trūksta mokytojų. Ir kas svarbiausia – reikia išlaikyti vieningą tinklą ir neleisti privačioms mokykloms įsiterpti.“

Vytenis Andriukaitis sutiko, kad valdžia turi rūpintis savivaldybių mokyklomis, o ne privačiomis. „Dabar matome ne tik visuomenės susiskaldymą į turtingus ir „biednus“, bet ir mokyklų – į elitines mokyklas ir mokyklas vargšų vaikams. Mokykla neteko demokratinio turinio, neteko to, kad visi vaikai jaustųsi, jog jie yra bendruomenė. Už tai kur tik įmanoma reikėtų palaikyti tas jungtines dvylikametes mokyklas (...), kad vaikai žinotų, kad jie gyvena bendruomenėje. Turime būtinai kalbėti apie „krepšelizacijos“ išeliminavimą iš tos sistemos.“

Pono Andriukaičio įsitikinimu, kaimo mokykloms privaloma padėti išlaikyti vaikus: „Galima skirti kambarius ir atvežti mokytojus, kad jie ten mokintų vaikus, o ne vaikus vežioti nežinia kur, nes tai sukelia daug nepatogumų. Po to nyksta infrastruktūra, turime didelių bėdų su regionų tuštėjimu.“

Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad kriterijus, optimizuojant mokyklų tinklą, turi būti vienas - tai vaiko galimybės gauti bilietą į ateitį: „Visi kiti klausimai yra daugiau mažiau techniniai, nes reikia atsižvelgti į nuotolius, į tai, kur vaikai gyvena, kokios yra higienos normos, sveikos ir saugios valandos, kada vaikas gali iškeliauti į mokyklą. Bet nereikia apsimetinėti, kad jei turėsime daug mažų mokyklų, tai jose bus pilna kompetetingų, gerai savo dalykus mažoms klasėms dėstančių mokytojų, arba tai kainuos labai brangiai. Jeigu mes esame pasirengę už tai brangiai mokėti, tuomet reikia šviesiai tiesiai taip ir pasakyti.“

Gitanas Nausėda irgi teigė, kad svarbiausias kriterijus – mokinio galimybių užtikrinimas, kad gyvenime turėtų šansą pasiekti lygiai tiek pat tiek gyvendamas mažame miestelyje, tiek sostinėje. „Šiuo tikslu tas optimizavimo klausimas kartais padaromas baubu, bet aš manau, kad yra labai gera galimybė išnaudoti mokyklas ir vietos kultūriniam ugdymui, suaugusiųjų mokymui. Šioje vietoje galbūt atsirastų ta veiklos terpė, kuri padėtų ir nedideles mokyklas išsaugoti, ypač tuose rajonuose, kur kultūros židinys yra prigesęs“, – kalbėjo p. Nausėda.

Jo teigimu, rezidencinių mokyklų steigimas galėtų būti kelias mokiniams, kurie gyvena asocialiose šeimose - specialiuose pensionuose jie galėtų gauti tinkamą išsilavinimą, gerai jaustis toje aplinkoje ir ugdytis kaip asmenybės.

Naglis Puteikis teigė norįs nukrypti nuo temos ir pakalbėti apie vaikų saugumą einant iš mokyklos ir į ją, ypač kaimo vietovėse. „Mes matome užsienio pavyzdžius, kada vaikų saugumui skiriamas labai didelis dėmesys, tėvai atsako už nepilnametį tik iki savo kiemo ribos, toliau tą atsakomybę prisiima mokykla, t .y., valstybė. Jei mikroautobusai, kurie veža mokinius kaimiškose vietovėse, sustoja, juos draudžiama aplenkti (...). Lietuva pagal vaikų žūčių skaičių pakeliui į kaimo mokyklas užima vieną iš aukščiausių vietų Europoje“, – kalbėjo kandidatas ir ragino imtis spręsti šią problemą.

Valentinas Mazuronis kalbėjo, kad mokyklos nėra tik prekė ir negalima visko skaičiuoti tik buhalteriškai, kaip daro ekonomistai. „Yra ir regioninės politikos klausimai, yra ir kultūros centrų, kuriuos reikia išsaugoti, klausimai. Manau, kad yra prasta švietimo valdymo sistema Lietuvoje. Premjeras sako: mes tai padarytume, bet kaltos savivaldybės, kalbėkit su merais. Šie sakys: mes tai padarytume, bet Vyriausybė nieko nedaro. Tai pakeiskit įstatymus, duokit ministrui atitinkamus įgaliojimus ir reikalaukit, kad jis priimtų sprendimus, vadovaudamasis tais principais, kuriuos ką tik pasakiau – regioninė, kultūros politika“, – siūlė p. Mazuronis.  

Anot Valdemaro Tomaševskio, optimizavimas praktiškai įvyko, tad dabar reikia sustoti ir nors dešimt metų leisti šioms įstaigoms normaliai dirbti. „Aišku, reikia daugiau lėšų (...). Taip pat turime nepamiršti, kad labai svarbus savivaldos vaidmuo. Reikia ją stiprinti. Jei savivalda bus stipri, galės iš savo lėšų išlaikyti mažas mokyklėles kaimo vietovėse, o mokykla ten ne tik švietimo įstaiga, bet ir kultūros židinys“, – teigė p. Tomaševskis.

Mindaugas Puidokas sakė, kad švietimas Lietuvoje, kaip ir Suomijoje, turi tapti nacionaline vertybe ir tada labai daug kas imtų keistis. „Kalbant apie mokyklų tinklo optimizavimą, reikia atsižvelgti į keletą dalykų: pirma, lygių galimybių suteikimą miesto ir kaimo vaikams; antra – į kaimo mokyklas reikia žvelgti kaip į kaimo kultūros centrus; trečia – steigti rezidentines internatines mokyklas, kurios būtų kaip bilietas į gyvenimą vaikams iš sudėtingų, asocialių šeimų. Taip pat būtina įvertinti būsimas demografines prognozes, kad neįvyktų taip, kaip dabar yra su darželiais, kai turime vaikų, bet neturime reikiamo skaičiaus darželių. Galiausiai – Vyriausybė privalo užtikrinti, kad savivaldybės skirtų pakankamas dotacijas mokykloms“, – savo idėjas vardijo p. Puidokas.

Tai buvo paskutiniai debatai prieš prezidento rinkimų pirmąjį turą, kuris vyks šį sekmadienį, gegužės 12 d. Jeigu prireiks antrojo turo, jis vyks gegužės 26 d. ir jame dalyvaus du daugiausiai rinkėjų balsų pirmajame ture surinkę kandidatai.

Nuolat atnaujinama informacija apie kandidatus į prezidentus su naujausiais pasisakymais — specialioje VŽ rubrikoje „Prezidento rinkimai 2019“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Eros pabaiga: estai sutiko sinchronizuotis su Europa Premium

Politikų derybos dėl prisijungimo prie Vakarų Europos, trukusios beveik dešimtmetį, baigsis visiems proceso...

Pramonė
05:45
Metai su BDAR: reikalavimai gerai įgyvendinti dokumentuose, ne tikrovėje Premium

Per metus, praėjusius nuo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įsigaliojimo 2018 m. gegužės 25 d.,...

Naujojo Ukrainos prezidento pasirinkimai kelia nerimą Premium

Naujasis Ukrainos prezidentas savo sprendimais jau supurtė šalies politinę padangę. Pirmiausia tik prisiekęs...

Didėja spaudimas Th. May, atideda „Brexit“ balsavimą

Theresos May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerės vyriausybė atidėjo savo planus pateikti balsavimui savo...

Verslo aplinka
2019.05.23
„Sodra“ nutraukė pensijų išnešiojimo Vilniuje ir Kaune konkursą  2

„Sodra“ ketvirtadienį nutraukė kovą skelbtą pensijų ir kitų socialinių išmokų išnešiojimo Kaune ir Vilniuje...

Paslaugos
2019.05.23
9 politikai siekė prezidento posto ne po vieną kartą

Šįkart į prezidento rinkimų antrąjį turą pateko du politikai, prieš tai niekad nedalyvavę valstybės vadovo...

Verslo aplinka
2019.05.23
Indijos premjeras pakeliui į triuškinančią pergalę parlamento rinkimuose

Narendra Modi, Indijos premjeras, ketvirtadienį užsitikrino dar vieną penkerių metų kadenciją jo partijai...

Verslo aplinka
2019.05.23
„Valstiečiai“ ragina per antrąjį prezidento rinkimų turą balsuoti už G. Nausėdą 46

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) per antrąjį prezidento rinkimų turą ragina balsuoti...

Verslo aplinka
2019.05.23
„Baltijos tyrimų“ vadovė: rinkimų lyderis akivaizdus, bet galimi ir netikėtumai Premium 6

Gitano Nausėdos šansai antrajame ture geresni nei Ingridos Šimonytės, bet tokie politiniai procesai kaip...

Verslo aplinka
2019.05.23
Kur vairuos Europą naujasis Parlamentas? 4

Šiandien prasideda balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) – paskutinės balsadėžės ES valstybėse bus...

Verslo aplinka
2019.05.23
Įdomiau nei anksčiau: Europa pradėjo rinktis atstovus į Europos Parlamentą Premium

Nors įprastai Europos Parlamento (EP) rinkimai sulaukdavo mažai visuomenės dėmesio, šiais metais visoje...

Verslo aplinka
2019.05.23
Austrijos „McDonald's“ restoranai padės pasus pametusiems JAV piliečiams 2

Nuo šiol amerikiečiai, kurie lankydamiesi Austrijoje praras pasus ar kuriems kils kitų problemų, dėl kurių...

Verslo aplinka
2019.05.22
FNTT: kovoje su pinigų plovimu Lietuva taiko naują praktiką 13

Kovodama su pinigų plovimu, Lietuva ėmė taikyti naują praktiką – ikiteisminiai tyrimai pradedami vien kilus...

Verslo aplinka
2019.05.22
Prokuratūra sustabdė Sausio 13-osios tyrimą

Prokuratūra trečiadienį patvirtino, kad prieš tris savaites sustabdė nuo pagrindinės bylos atskirtą...

Verslo aplinka
2019.05.22
Th. May atnaujintas „Brexit“ planas ir vėl sutiktas kritiškai

Jungtinės Karalystės (JK) premjerė, pristačiusi savo atnaujintą „Brexit“ planą, vėl susiduria su skeptiškomis...

Verslo aplinka
2019.05.22
Naujojo EP projekcijos rodo, kad Lietuvoje sėkmė lydės konservatorius 7

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei...

Verslo aplinka
2019.05.22
R. Vilpišauskas: kandidatai akcentuoja panašias ekonomines problemas, o detalesnių siūlymų nepateikia Premium

Abu kandidatai į prezidentus — tiek Ingrida Šimonytė, tiek Gitanas Nausėda identifikuoja beveik tokias pačias...

Verslo aplinka
2019.05.22
Registrų centrą perduos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai 4

Šiuo metu Susisiekimo ministerijos žinioje esantis Registrų centras, baigus jo pertvarkas, bus perduotas...

Verslo aplinka
2019.05.22
NMA laikinai vadovauja J. Valikonis

Žemės ūkio ministrui atleidus Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovą Eriką Bėrontą, įstaigai nuo...

Vadyba
2019.05.22
Ukrainoje vyks pirmalaikiai rinkimai

Volodymyras Zelenskis, naujasis Ukrainos prezidentas, po pokalbių su parlamentinėmis frakcijomis pasirašė...

Verslo aplinka
2019.05.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau