Viešojo sektoriaus projektų valdymas: rezultatai, kurie svarbūs kiekvienam

Publikuota: 2019-05-09
Dr. Alfredas Chmieliauskas.
Dr. Alfredas Chmieliauskas.

Pradėjus pokalbį apie viešojo sektoriaus projektų valdymą ISM Vadovų magistrantūros Projektų valdymo programos lektorius, vienas iš Lietuvos projektų vadybos asociacijos įkūrėjų ir ilgametis jos prezidentas dr. Alfredas Chmieliauskas konstatuoja, kad jau kelis dešimtmečius viešajame sektoriuje vyrauja našumo ir rezultatyvumo didinimo imperatyvas – dar vadinamas naująja viešąja vadyba.

Rezultatyvumas suprantamas kaip gebėjimas sukurti apibrėžtus reikalavimus atitinkantį rezultatą, o našumas – kaip gebėjimas tai pasiekti optimaliomis išteklių sąnaudomis. Dažnai teigiama, kad vadyba remiasi universaliaisiais dėsniais, todėl tai, kas tinka privačiam verslui, gali būti taikoma ir viešajame sektoriuje. Tačiau pašnekovas nemano, kad verslo vadybos patirtis gali būti tiesiogiai perkeliama viešajam sektoriui.

Anot jo, kadangi viešasis sektorius finansuojamas iš piliečių surenkamų mokesčių, tai jie ir jų organizacijos nuolat reiškia pageidavimą, kad viešasis sektorius dirbtų ne tik našiai ir rezultatyviai, bet ir skaidriai. A. Chmieliauskas, turintis trijų dešimtmečių patirties ir privačiame versle, ir viešajame sektoriuje, sako, kad nors organizacijų vadyba universalus mokslas, tačiau yra tam tikrų subtilumų su jo taikymu konkrečioje srityje ir į tai būtina atsižvelgti.

„Man viešasis sektorius net patrauklesnis dėl savo neapibrėžtumo, nes verslas gana aiškiai apibrėžtas galimais objektyviais matavimo rodikliais – apyvarta, pelnas, rinkos dalis, augimas ir t. t., o viešajame sektoriuje svarbiausias vertinimo kriterijus – viešasis gėris arba visuomeninis turtas (angl. Public Good), kuris skaičiams nepasiduoda, o ir jo gavėjų labai daug – visi gyventojai, kurių interesai ganėtinai skirtingi“, – aiškina projektų valdymo mokslininkas ir praktikas.

Jis atkreipia dėmesį, kad viešojo sektoriaus vadybos gerosios patirtys ypač aukštai vertinamos Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Suomijoje ir Danijoje.

„Beje, pastarasis viešojo sektoriaus projektų valdymo aspektas – skaidrumas, turbūt, yra esminis skirtumas palyginti su projektų valdymu versle, kuris visuomenei žymiai rečiau pristato ar visai nutyli apie savo projektus“, – atkreipia dėmesį A. Chmieliauskas.

Politiniai ciklai ir inovacijos

Mokslininkas sako, kad viešojo sektoriaus vadybai didelės įtakos turi ir politiniai ciklai, pvz., parlamentų ar savivaldos rinkimai, nes keičiasi ne tik viešojo sektoriaus organizacijų vadovai, bet ir prioritetai, strategijos, tikslai. Ir nebūtinai todėl, kad keičiasi visuomenės poreikiai, o todėl, kad ateina politikai, kurie turi savas vizijas, savo suvokimą, ką reikia daryti, kad visuomenei būtų geriau, būtų kuriama daugiau minėto visuomenės gėrio. Be to, anot jo, reikia suprasti, kad organizacijos samprata versle ir viešajame sektoriuje gerokai skiriasi.

„Juk valstybę ar ministeriją taip pat galima vadinti organizacija, bet jos negali būti vertinamos kaip tradicinės organizacijos, nes tai ekonominės, politinės ir socialinės sistemos dalys, kurios ne tik yra veikiamos makro veiksnių, bet ir pačios daro reikšmingą įtaką šių veiksnių atsiradimui“, – konstatuoja mokslininkas.

Dar vienas svarbus šios dienos projektų valdymo aspektas, anot ISM dėstytojo, kad jie jau siejami ne su atskirų tikslų įgyvendinimu, o su inovacijomis, t. y. kiekvienas projektas – tai tam tikros inovacijos ar jų visumos įgyvendinimo įrankis. Laikantis tokio požiūrio galima galvoti, kokie yra pagrindiniai viešojo sektoriaus iššūkiai, susiję su nūdienos padiktuotų inovacijų įgyvendinimu. Per inovacijas visos organizacijos – ir verslo, ir viešojo sektoriaus – siekia įgyvendinti savo strategiją. „T. y. viršuje turime strategiją, jai įgyvendinti pasitelkiami nauji ir originalūs tikslai bei uždaviniai, o tų tikslų pagrindinis įgyvendinimo būdas – projektai“, – aiškina mokslininkas.

A. Chmieliauskas pažymi, kad viešojo sektoriaus vadybai įtakos turi ir tarptautinis kontekstas, pvz., Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą ir gerosios projektų vadybos patirties perėmimas iš Vakarų.

Kaip tobulinti organizaciją

„Labai paprastai galima suformuluoti organizacijų projektinės veiklos tobulinimo uždavinius: nuo projekto prie projekto savo pasirinktas inovacijas, o tuo pačiu ir strategijas, organizacija įgyvendina vis sklandžiau“, – apibrėžia ISM Vadovų magistrantūros Projektų valdymo programos lektorius.

Anot jo, naujumas projektus organizacijose skiria nuo jų rutininės veiklos. Todėl ilgą laiką buvo manoma, kad naujovių diegimas – vis naujas procesas. Tačiau, anot mokslininko, naujovių diegimas – taip pat pasikartojantis veiksmas, todėl iš anksčiau diegtų naujovių galima pasimokyti ir naujiems projektams pritaikyti ankstesnę patirtį, traktuoti tai kaip bepasikartojantį procesą.

„Tose organizacijose, kurios laikosi tokio požiūrio, ir įdiegta norma: kiekvienas projektas turi turinio naujovių, bet naujoves mes diegiame ne pirmą kartą ir galėjome bei pasimokėme iš praeities, t. y. galima teigti, kad diegiant naujoves jas galime įrėminti į panašias rutinas gerąja prasme, kad procesai būtų valdomi kuo racionaliau, – pasakoja dėstytojas. – Taigi, tokios organizacijos nuolat tobulėja besimokydamos iš praeities – sėkmingą patirtį perkeldamos į šiandienos ir ateities projektus.“

Toks perkėlimas turi du materialius būdus: pirma, patirčių pagrindu siekiama sukurti tam tikrą standartizuotą formalų projektų valdymo procesą, kuris, beje, taip pat nuolat kinta, o antra, organizacijoje sukuriama projektų valdymo tarnyba, kuri praeities patirtį perkelia į dabar vykdomus projektus. Anot specialisto, kad ir kokia gera projektų valdymo tvarka organizacijoje būtų, ji negyvuos be priežiūros, palaikymo, tobulinimo, t. y. tvarka turi turėti savo šeimininką.

Gerieji Lietuvos pavyzdžiai

A. Chmieliauskas teigia, kad ir anksčiau Lietuvoje buvo pavienių viešojo sektoriaus organizacijų, kurios siekė tobulinti projektų valdymą, o pastaraisiais metais jų gerokai padaugėjo.

Anot jo, vertinant kelių dešimtmečių istoriją, pirmiausiai galima būtų išskirti buvusią Ūkio ministeriją, kurios projektų valdymo tobulinimą tęsia dabartinė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ji taip pat savo strategiją įgyvendina per tam tikras programas, kurios susideda iš projektų.

Kaip konsultantui jam taip pat gerai matosi Finansų ministerijos projektų valdymo pažanga ir pastangos toliau tobulėti.

„Labai svarbu, kaip projektų valdymą vertina organizacijų vadovai, nes nuo to labai priklauso visos komandos požiūris bei pažangos sparta. Pvz., ministras Vilius Šapoka asmeniškai deda daug pastangų, kad Finansų ministerijoje būtų įdiegtos tam tikros projektų valdymo tvarkos, – teigia konsultantas. – Gal kad su šiomis ministerijomis daugiausiai esu susidūręs ir geriausiai jas pažįstu, vertinu jas kaip viešojo sektoriaus projektų valdymo flagmanus Lietuvoje“.

Projektų valdymo branda vertinama 5 lygiais. Anot mokslininko, branda matuoja ne atskiro projekto, o nuolatinę projektinės veiklos sėkmę, tad organizacijai esant 1-ajame lygyje gali projektas ir pasisekti, tačiau nuoseklumo nebus ir kitos sėkmės gali tekti laukti, nes neperduodama sėkminga patirtis.

„Taigi, mūsų tyrimo duomenimis daugelis Lietuvos ministerijų projektų valdymo aspektu vidutiniškai tėra 1 ar 2 lygyje ir tik minėtos bei dar kelios ministerijos pagal rodiklius pretenduoja į 3 lygį, kuris rodo, kad visoje organizacijoje naudojamasi projektų valdymo standartais – yra ir tvarka, ir jos palaikymo priemonės – minėtos projektų valdymo tarnybos“, – akcentuoja mokslininkas ir konsultantas.

Iš kur žinios?

ISM yra pirmoji Lietuvos aukštoji mokykloje, kurioje nuo 2002 m. sukurta programa ir vieną semestrą dėstomas projektų valdymas. A. Chmieliauskas prisimena, kad šią programą kūrė su pasaulinio garso projektų valdymo specialistais, Norvegijos profesoriais Erlingu Andersenu ir Sveinu Arne Jessenu.

„Džiugina, kad šiame modulyje vis dažniau žinių siekia ne tik verslo, bet ir šalies viešojo sektoriaus vadovai, – sako dr. A. Chmieliauskas. – Kodėl džiugina? Nes gavę tinkamų žinių organizacijų vadovai sugebės dar geriau valdyti projektus ir labiau tenkinti visų mūsų piliečių poreikius, nes, kaip jau išsiaiškinome, taip bus racionaliau ir daugiau sukuriama viešojo gėrio“.

Priėmimas į ISM Vadovų magistrantūros 2019 m. rudens semestrą jau prasidėjo. Kviečiame teikti dokumentus: https://www.ism.lt/executive-school/vadovu-magistranturos-priemimas

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Referendumų Lietuvoje istorija: tik trečdalis buvo rezultatyvūs 13

Per pastaruosius beveik tris dešimtis metų Lietuvoje įvyko 12 referendumų, tačiau tik keturi iš jų buvo...

Siūlo leisti vaistininkams užsiimti skiepijimu 1

Seime registruotas siūlymas suteikti teisę vaistininkams atlikti lėtinių ligų valdymo ir profilaktikos...

Gamybos sektorius augina raumenis 3

Nepaisant nuolatinio žinių srauto apie geopolitines grėsmes, prekybos karus ir didžiųjų pasaulio ekonomikų...

Pramonė
09:38
Dauguma kandidatų į prezidentus linkę išsaugoti mažas kaimo mokyklas

Penktadienio vakarą, telikus pusantros paros iki prezidento rinkimų, šio posto siekiantys kandidatai dalyvavo...

Mažiausia infliacija Baltijos valstybėse – Lietuvoje

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Baltijos valstybėse per metus mažiausiai pakilo Lietuvoje.

Verslo aplinka
2019.05.10
Mirė humoristas V. Šerėnas 13

Penktadienio vakarą mirė humoristas, laidos „Dviračio žinios“ vedėjas Vytautas Šerėnas.

Verslo aplinka
2019.05.10
J. J. Komaras: velniai, egzorcistai ir tikėjimas Premium 7

Rekolekcijų ciklo pabaigoje lenkų religinio fondo „Žinutė iš dangaus“ (SMS z Nieba) feisbuko paskyroje...

Verslo klasė
2019.05.10
Seimo dūris į vežėjų nugarą - siūlymas pritarti Mobilumo paketui 36

Neseniai kilęs triukšmas dėl mūsų europarlamentarų nedalyvavimo Europos Parlamento balsavimo sesijoje dėl...

Lietuvos prekybos deficitas sumažėjo

Lietuvos eksportas šių metų sausio–kovo mėn. siekė 7,053 mlrd. Eur, importas – 7,566 mlrd. Eur, arba...

Verslo aplinka
2019.05.10
Balandį – 2,3% suderinta vidutinė metinė infliacija

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal SVKI, balandžio mėnesį buvo tokia pati kaip ir kovą...

Verslo aplinka
2019.05.10
Pokyčiai Vyriausybėje po prezidento rinkimų – neišvengiami

Jau po šį sekmadienį vyksiančio prezidento rinkimų pirmojo turo gali paaiškėti, ar premjeras Saulius...

Verslo aplinka
2019.05.10
Pirmą ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,5% 3

Pirmus tris šių metų mėnesius nedarbo lygis Lietuvoje buvo didesnis nei pernai metų gale, tačiau mažesnis nei...

Vadyba
2019.05.10
 D. Trumpas padidino muitus kinams

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, penktadienį padidino muitus nuo 10% iki 25% Kinijos 200 mlrd. USD vertės...

Verslo aplinka
2019.05.10
„Toyota“ ir „Panasonic“ vienija jėgas

Japonijos elektronikos prekių milžinė „Panasonic“ ir Japonijos automobilių gamybos įmonė „Toyota“ planuoja...

Verslo aplinka
2019.05.10
Su naujais ES lyderiais Bendrija nedels

Europos Sąjungos šalių vadovai naujų Bendrijos vadovų rinkimų procesą pradės praėjus vos dviem dienoms po...

EP rinkimai
2019.05.10
Kokius ir kodėl NT projektus bankai vertina atsargiau Premium 1

Per pastaruosius penkerius metus bankai Lietuvoje kiek susimažino bendrame paskolų portfelyje esančią...

Statyba ir NT
2019.05.10
Durys uždaromos, bet lieka langai 3

Lietuvoje veikiantys bankai nebežada būti itin dosnūs nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams – sėkmės gali...

Statyba ir NT
2019.05.10
ŽŪM patalpų Kaune nuomos konkurse – 3 paraiškos 11

 Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) paskelbtame patalpų Kaune nuomos konkurse sulaukta trijų paraiškų.

Statyba ir NT
2019.05.09
Balandį – 0,8% mėnesio infliacija

Lietuvoje balandį buvo 0,8% mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje sumažėjo po...

Verslo aplinka
2019.05.09
Dar sykį atmestas siūlymas mažinti PVM bazinį tarifą 8

Seimas vėl atmetė liberalų inicijuotą siūlymą nuo 2020 m. trimis procentiniais punktais – iki 18% sumažinti...

Verslo aplinka
2019.05.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau