Ar pavyks referendumas dėl dvigubos pilietybės? Galimybių dar yra, bet namų darbai nepadaryti

Publikuota: 2019-05-09
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas

Kartu su LR Prezidento rinkimais surengti net du referendumus – dėl Seimo narių skaičiaus ir dvigubos pilietybės – yra bravūriškas valdančiųjų žingsnis. Kaip buvo galima prognozuoti, prezidento rinkimų kampanija 90 ar net daugiau procentų uždengė abiejų referendumų agitacijos ir informavimo kampanijas.

LR Konstitucijos 9 straipsnyje primygtinai sakoma, kad „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. Būtų sudėtinga užginčyti, kad pilietybės klausimas be išlygų vertintinas kaip vienas svarbiausių šalies gyvenime. Tačiau visi svarbūs klausimai reikalauja adekvačios diskusijos dėl jų. Ypač tais atvejais, kai nuomonės visuomenėje yra nevienareikšmės.

Dar daugiau – LR Konstitucijos 12 straipsnio, kuris reguliuoja pilietybę, pakeitimo sąlygos yra itin griežtos, nes galioja dviejų absoliučių daugumų barjerai, t.y. balsavime privalo dalyvauti daugiau nei 50% visų rinkėjų ir ne mažiau nei tiek pat turi pritarti referendumo klausimui. Tad, jei pereitume į skaičių kalbą, už naują Konstitucijos 12 straipsnio redakciją turi balsuoti daugiau nei 1,2 mln. rinkėjų, kai pastaraisiais metais rinkimuose (Seimo ir Prezidento) dalyvauja kiek daugiau nei pusė balso teisę turinčiųjų – arba apie 1,3 mln. rinkėjų.

Trumpai tariant, jei šiame referendume dalyvautų kiek daugiau nei pusė rinkėjų, nes toks yra įprastas aktyvumo lygis Lietuvoje, už dvigubą pilietybę turėtų pasisakyti beveik 90% rinkėjų. Nuo dalyvavusių referendumuose rinkėjų tokius rezultatus yra pavykę pasiekti 1991 m. apklausoje dėl LR nepriklausomybės, buvusios SSRS kariuomenės išvedimo, narystės Europos Sąjungoje (bet per dviejų dienų balsavimą) ir dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo (šis referendumas, deja, neįvyko, nes jame dalyvavo 48,5% rinkėjų). Bendras paveikslas nėra toks blogas. Pavyzdžių, kad galima priimti sprendimus referendumo būdu, turime.

Tačiau... Informavimo dėl dvigubos pilietybės kampanija daugiau nei nematoma. Ir dar – ji itin pilka, nors Vyriausybė yra įsipareigojusi ją vykdyti. Viešojoje erdvėje diskusija itin išsigaravusi. Po tokios kampanijos tikėtis informuoto apsisprendimo yra, švelniai tariant, naivu. Tad informavimo apie referendumą namų darbai tikrai nėra padaryti. Vietoj to yra lengvai manipuliuojama balsavimo taisyklėmis, nes viena diena yra papildomai pridėta prie išankstinio balsavimo. Vietoj įprastų keturių dienų dabar yra penkios. Bet toks lengvas manipuliavimas balsavimo terminais yra kiek neskanus – čia tik ironiškas pastebėjimas.

Dar daugiau, šio referendumo sudvejinimas su prezidento rinkimais turi papildomų rinkėjų valdžios kandidatui mobilizavimo potekstę. Nors toks referendumas pagal apibrėžimą ir turinį turėtų būti viršpartinis, o rinkėjų sprendimas jame itin informuotas. Tad tokiam referendumui laikas turėjo būti pasirinktas po prezidento rinkimų. Tuomet minėtas viršpartiškumo ir informuotumo sąlygas būtų daug paprasčiau išpildyti. Dabar jas nugalėjo partinis savanaudiškumas, kurio išdavoje pilietybės referendumas iš esmės paverstas prezidento rinkimų priedėliu.

Bet šis tekstas pirmiausia apie tai, kokios visuomenėje sklando nuotaikos dėl dvigubos pilietybės. Beje, visuomenės nuomonės tyrimų duomenų kažkaip irgi neskelbiama, nors jie buvo daryti. Gal jų rezultatai nepalankūs referendumo iniciatoriams? Ką ten gali žinoti? Vis vien nuo to gali apimti toks deja vu jausmas. Link buvusių senų laikų.

Siekdami bent kiek užkamšyti informacines spragas apie visuomenės požiūrius į dvigubos pilietybės klausimą, pasitelksime „Baltijos tyrimų“ balandžio 12–26 d. apklausos rezultatus. Joje dvigubai pilietybei visiškai pritarė arba pritarė 65,1% apklaustųjų, 17,4% abejojo ir 13,2% nepritarė ar visiškai nepritarė. Jei tuos 65% perskaičiuotume į absoliučius rinkėjų skaičius, dvigubos pilietybės šalininkai sudarytų net 1,57 mln. rinkėjų. Jei jie visi dalyvautų referendume, tuomet „taip“ pusė jį gali tikėtis laimėti gana lengvai. Bet paprastai realiame balsavime dalyvauja žymiai mažiau rinkėjų. Ir jie gana tolygiai atstovauja skirtingas nuomones turinčioms stovykloms. Tad labai tikėtina, kad esamų 65% neužtenka teigiamam dvigubos pilietybės referendumo rezultatui pasiekti.

Šiame kontekste – kelios pastabos apie socio-demografinius dvigubos pilietybės šalininkų ir oponentų ypatumus. 18-29 metų jaunimo gretose 70% ir 77,3% didžiausias pajamas turinčiųjų respondentų palaiko dvigubą pilietybę. Prieš pasisakė santykinai kiek daugiau apklaustųjų 30-49 metų amžiaus grupėje ir tarp gyvenančių vidutinio dydžio miestuose – po 15% respondentų.

Ko gero, įdomesnis kintamasis nei socio- demografiniai bruožai yra dvigubos pilietybės šalininkų pasiskirstymas pagal artumą partijai. Mažiausiai dvigubai pilietybei pritaria neturintys apibrėžtų partinių tapatybių – net 59,3%. Prasta žinia šio referendumo iniciatoriams, kad tokių respondentų yra beveik pusė visoje imtyje. Tad jų apsisprendimas gali būti itin svarbus referendumo rezultatams. Santykinai mažiau, palyginus su kitomis partijomis, dvigubą pilietybę remia Tvarkos ir teisingumo partijos (60,3%) ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (64,6%) elektoratai. Galiausiai, dvigubą pilietybę labiausiai palaiko Liberalų sajūdžio (84,8%), Lenkų rinkimų akcijos (83,8%) ir Valstiečių žaliųjų (80,3%) rinkėjai.

Visgi, jei reikėtų lažintis, kad referendumas dėl pilietybės baigsis teigiamai, tai būtų gana rizikingos lažybos. Bet net politikoje nebūna, kad kaip nors nebūtų, tad tikrai koks nors sprendimas šiame referendume bus...

Komentaro autorius – prof. Algis Krupavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Į naują Psichikos sveikatos centro korpusą Vilniuje planuojama investuoti apie 4,5 mln. eurų.

Vilniaus savivaldybė paskelbė ketinanti statyti naują Psichikos sveikatos centro korpusą, jis kainuos apie...

Statyba ir NT
2019.05.18
Kritus medienos kainoms pirkėjai atšaukia sandorius ir moka baudas 3

Valstybinei miškų urėdijai (VMU) sumušti rekordinių dividendų šiemet, tikėtina, jau nepavyks.  Šios valstybės...

Verslo aplinka
2019.05.18
Slaptas įrašas iš posto išvertė Austrijos vicekanclerį

Kraštutinės dešiniosios Laisvės partijos (FPOe) lyderis Heinzas-Christianas Strache šeštadienį atsistatydino...

Verslo aplinka
2019.05.18
„Valstiečių“ taryba balsavo už likimą valdžioje 9

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos tarybos nariai balsavo už likimą valdžioje ir išreiškė pasitikėjimą...

Verslo aplinka
2019.05.17
Ambasadrius Remigijus Motuzas galėjo padaryti tarnybinį nusižengimą, teigia prokuratūra

Prokurorai pakeitė Lietuvos ambasadoriaus Maskvoje Remigijaus Motuzo statusą ikiteisminiame tyrime dėl...

Verslo aplinka
2019.05.17
Tarppartinės derybos dėl „Brexit“ žlugo

Jeremy Corbynas, Jungtinės Karalystės (JK) opozicinės Leiboristų partijos lyderis, penktadienį pareiškė, kad...

Verslo aplinka
2019.05.17
Dėl piktnaudžiavimo Civilinės aviacijos administracijoje kreiptasi į STT 5

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą bei Viešųjų pirkimų...

I. Šimonytės ir G. Nausėdos užsienio ir gynybos politika – beveik kaip D. Grybauskaitės Premium

Abiejų į antrąjį prezidento rinkimų turą išėjusių kandidatų – ir Seimo narės Ingridos Šimonytės, ir...

Verslo aplinka
2019.05.17
Subyrėjo Ukrainos valdančioji koalicija 14

Subyrėjo Ukrainos valdančioji koalicija iš jos vienašališkai pasitraukus „Liaudies fronto“ partijai. Tokiu...

Verslo aplinka
2019.05.17
Sprendimas, užtrukęs porą dešimtmečių 10

Praradę galimybę formuoti valdžios vertikalę, valstiečiai pateikė vieną blaivesnių šios valdančiosios...

Verslo aplinka
2019.05.17
Didžiųjų prekybininkų plėtra: atidarys dešimtis naujų parduotuvių Premium 1

Penki didieji prekybos tinklai „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ ir „Norfa“ šiais metais naujoms parduotuvėms...

Prekyba
2019.05.17
JAV prezidento ranka Vengrijos premjerui - signalas Europos lyderiams Premium 3

Vašingtono ir Briuselio pozicijos pastarosiomis savaitėmis susikerta dėl daugelio dalykų, pradedant gynyba,...

Verslo aplinka
2019.05.17
Pasilikę „po pamokų“ dažniau sukuria savo verslą Premium

Kurti verslą dar mokyk­los suole yra bene efekt­yviausia pažintis su vers­lu, mokomosios moks­leivių...

Gazelė
2019.05.17
Konstitucinis Teismas: Seimo sprendimas tirti LRT veiklą pažeidė žodžio laisvę 19

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Seimas pažeidė pagrindinį šalies įstatymą, kai sudarė...

Verslo aplinka
2019.05.16
Ieškoma komercijos atašė Kinijoje ir Suomijoje  5

Lietuvos Vyriausybė ieško komercijos atašė Kinijoje ir Suomijoje. Ekonomikos ir inovacijų ministerija...

Vadyba
2019.05.16
„Barclays“ parduoda „Rise Vilnius“ bankui „Swedbank“ 5

Praėjusių metų gruodį pranešęs apie veiklos stabdymą, Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ skelbia...

Paslaugos
2019.05.16
Seimas įvedė naujų ribojimų penkiems didžiausiems prekybininkams

Penkiems didžiausią rinkos dalį turintiems prekybininkams įvesti nauji reikalavimai: draudžiama reikalauti iš...

Prekyba
2019.05.16
„City Service“ nori koncentruotis į gyvenamųjų būstų priežiūrą, kitiems verslams ieško pirkėjo Premium

„Icor“ kontroliuojama bendrovė „City Service SE“ pradeda ieškoti pirkėjų visiems savo verslams, kurie...

Verslo aplinka
2019.05.16
D. Trumpas pusmečiui atidės muitų padidinimą automobiliams iš ES ir Japonijos

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, Europos Sąjungai (ES) ir Japonijai duos 180 dienų apsispręsti, ar sutikti...

Verslo aplinka
2019.05.16
Ką turi žinoti finansų vadovas ir įmonės vadovas Verslo tribūna 5

Plečiantis įmonių veiklos geografijai bei aštrėjant globaliai konkurencijai finansų rizikos valdymas tampa...

Finansai
2019.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau