Ar pavyks referendumas dėl dvigubos pilietybės? Galimybių dar yra, bet namų darbai nepadaryti

Publikuota: 2019-05-09
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas

Kartu su LR Prezidento rinkimais surengti net du referendumus – dėl Seimo narių skaičiaus ir dvigubos pilietybės – yra bravūriškas valdančiųjų žingsnis. Kaip buvo galima prognozuoti, prezidento rinkimų kampanija 90 ar net daugiau procentų uždengė abiejų referendumų agitacijos ir informavimo kampanijas.

LR Konstitucijos 9 straipsnyje primygtinai sakoma, kad „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. Būtų sudėtinga užginčyti, kad pilietybės klausimas be išlygų vertintinas kaip vienas svarbiausių šalies gyvenime. Tačiau visi svarbūs klausimai reikalauja adekvačios diskusijos dėl jų. Ypač tais atvejais, kai nuomonės visuomenėje yra nevienareikšmės.

Dar daugiau – LR Konstitucijos 12 straipsnio, kuris reguliuoja pilietybę, pakeitimo sąlygos yra itin griežtos, nes galioja dviejų absoliučių daugumų barjerai, t.y. balsavime privalo dalyvauti daugiau nei 50% visų rinkėjų ir ne mažiau nei tiek pat turi pritarti referendumo klausimui. Tad, jei pereitume į skaičių kalbą, už naują Konstitucijos 12 straipsnio redakciją turi balsuoti daugiau nei 1,2 mln. rinkėjų, kai pastaraisiais metais rinkimuose (Seimo ir Prezidento) dalyvauja kiek daugiau nei pusė balso teisę turinčiųjų – arba apie 1,3 mln. rinkėjų.

Trumpai tariant, jei šiame referendume dalyvautų kiek daugiau nei pusė rinkėjų, nes toks yra įprastas aktyvumo lygis Lietuvoje, už dvigubą pilietybę turėtų pasisakyti beveik 90% rinkėjų. Nuo dalyvavusių referendumuose rinkėjų tokius rezultatus yra pavykę pasiekti 1991 m. apklausoje dėl LR nepriklausomybės, buvusios SSRS kariuomenės išvedimo, narystės Europos Sąjungoje (bet per dviejų dienų balsavimą) ir dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo (šis referendumas, deja, neįvyko, nes jame dalyvavo 48,5% rinkėjų). Bendras paveikslas nėra toks blogas. Pavyzdžių, kad galima priimti sprendimus referendumo būdu, turime.

Tačiau... Informavimo dėl dvigubos pilietybės kampanija daugiau nei nematoma. Ir dar – ji itin pilka, nors Vyriausybė yra įsipareigojusi ją vykdyti. Viešojoje erdvėje diskusija itin išsigaravusi. Po tokios kampanijos tikėtis informuoto apsisprendimo yra, švelniai tariant, naivu. Tad informavimo apie referendumą namų darbai tikrai nėra padaryti. Vietoj to yra lengvai manipuliuojama balsavimo taisyklėmis, nes viena diena yra papildomai pridėta prie išankstinio balsavimo. Vietoj įprastų keturių dienų dabar yra penkios. Bet toks lengvas manipuliavimas balsavimo terminais yra kiek neskanus – čia tik ironiškas pastebėjimas.

Dar daugiau, šio referendumo sudvejinimas su prezidento rinkimais turi papildomų rinkėjų valdžios kandidatui mobilizavimo potekstę. Nors toks referendumas pagal apibrėžimą ir turinį turėtų būti viršpartinis, o rinkėjų sprendimas jame itin informuotas. Tad tokiam referendumui laikas turėjo būti pasirinktas po prezidento rinkimų. Tuomet minėtas viršpartiškumo ir informuotumo sąlygas būtų daug paprasčiau išpildyti. Dabar jas nugalėjo partinis savanaudiškumas, kurio išdavoje pilietybės referendumas iš esmės paverstas prezidento rinkimų priedėliu.

Bet šis tekstas pirmiausia apie tai, kokios visuomenėje sklando nuotaikos dėl dvigubos pilietybės. Beje, visuomenės nuomonės tyrimų duomenų kažkaip irgi neskelbiama, nors jie buvo daryti. Gal jų rezultatai nepalankūs referendumo iniciatoriams? Ką ten gali žinoti? Vis vien nuo to gali apimti toks deja vu jausmas. Link buvusių senų laikų.

Siekdami bent kiek užkamšyti informacines spragas apie visuomenės požiūrius į dvigubos pilietybės klausimą, pasitelksime „Baltijos tyrimų“ balandžio 12–26 d. apklausos rezultatus. Joje dvigubai pilietybei visiškai pritarė arba pritarė 65,1% apklaustųjų, 17,4% abejojo ir 13,2% nepritarė ar visiškai nepritarė. Jei tuos 65% perskaičiuotume į absoliučius rinkėjų skaičius, dvigubos pilietybės šalininkai sudarytų net 1,57 mln. rinkėjų. Jei jie visi dalyvautų referendume, tuomet „taip“ pusė jį gali tikėtis laimėti gana lengvai. Bet paprastai realiame balsavime dalyvauja žymiai mažiau rinkėjų. Ir jie gana tolygiai atstovauja skirtingas nuomones turinčioms stovykloms. Tad labai tikėtina, kad esamų 65% neužtenka teigiamam dvigubos pilietybės referendumo rezultatui pasiekti.

Šiame kontekste – kelios pastabos apie socio-demografinius dvigubos pilietybės šalininkų ir oponentų ypatumus. 18-29 metų jaunimo gretose 70% ir 77,3% didžiausias pajamas turinčiųjų respondentų palaiko dvigubą pilietybę. Prieš pasisakė santykinai kiek daugiau apklaustųjų 30-49 metų amžiaus grupėje ir tarp gyvenančių vidutinio dydžio miestuose – po 15% respondentų.

Ko gero, įdomesnis kintamasis nei socio- demografiniai bruožai yra dvigubos pilietybės šalininkų pasiskirstymas pagal artumą partijai. Mažiausiai dvigubai pilietybei pritaria neturintys apibrėžtų partinių tapatybių – net 59,3%. Prasta žinia šio referendumo iniciatoriams, kad tokių respondentų yra beveik pusė visoje imtyje. Tad jų apsisprendimas gali būti itin svarbus referendumo rezultatams. Santykinai mažiau, palyginus su kitomis partijomis, dvigubą pilietybę remia Tvarkos ir teisingumo partijos (60,3%) ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (64,6%) elektoratai. Galiausiai, dvigubą pilietybę labiausiai palaiko Liberalų sajūdžio (84,8%), Lenkų rinkimų akcijos (83,8%) ir Valstiečių žaliųjų (80,3%) rinkėjai.

Visgi, jei reikėtų lažintis, kad referendumas dėl pilietybės baigsis teigiamai, tai būtų gana rizikingos lažybos. Bet net politikoje nebūna, kad kaip nors nebūtų, tad tikrai koks nors sprendimas šiame referendume bus...

Komentaro autorius – prof. Algis Krupavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Prasideda G7 susitikimas 4

Šiandien Prancūzijos Bjarico mieste prasideda G7 viršūnių susitikimas. Nors svarstomų klausimų bus apstu,...

Verslo aplinka
2019.08.24
Lenkijoje artėjant rinkimams - įsiplieskė teisėjų „trolinimo“ skandalas

Visą savaitę Lenkijoje kunkuliavęs vadinamasis teisėjų „trolinimo“ skandalas kaimynės valdančiajai „Teisės ir...

Paslaugos
2019.08.24
Pirmosios „fintech“ pražangos: minutės pertraukėlės patarimai

Lietuvos „fintech“ sektorius pulsuoja gyvybingumu. Šalyje jau įsteigta daugiau nei 100 šio sektoriaus įmonių,...

Finansai
2019.08.24
D. Trumpą nervina degalus taupyti norintys automobilių gamintojai 6

Švelninti degalų efektyvumo taisykles siekiantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsipuolė automobilių...

Sužinok, kurioje vietoje esi pasaulyje pagal turtą ir pajamas 7

Į tinklapį „globalrichlist.com“ suvedus savo metines pajamas galima sužinoti, kokiai daliai pasaulio...

Finansai
2019.08.24
JAV prezidentas 5% didina muitą Kinijos prekėms 10

Prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad JAV papildomai 5% padidins muito mokestį iš Kinijos importuojamoms...

Verslo aplinka
2019.08.24
Brazilija siunčia kariuomenę degantiems Amazonijos miškams gesinti 1

Brazilija siunčia kariuomenę degantiems Amazonijos miškams gesinti. Prezidento Jairo Bolsonaru dekretu šalies...

Verslo aplinka
2019.08.24
„Moody‘s“ pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą  2

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Moody‘s“ pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą...

Finansai
2019.08.24
Minia Vilniuje susikibo rankomis, atkartodama Baltijos kelią  20

Daugiau nei 10.000 žmonių Vilniuje penktadienį susikibo rankomis į gyvą grandinę, minėdami Baltijos kelio...

Verslo aplinka
2019.08.23
ŽŪM patalpų Kaune nuomos sutartį ketina pasirašyti rugsėjo 10 d. 12

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), kuri kitais metais žada veiklą perkelti į Kauną, sutartį dėl biuro patalpų...

Statyba ir NT
2019.08.23
S. Skvernelis Latvijos premjerui priminė, kad Astravo AE saugumo problemos neišspręstos 10

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerams susitikus Rygoje Baltijos kelio 30-mečio proga, Saulius Skvernelis...

Verslo aplinka
2019.08.23
Nutolome išties daug 57

Prieš 30 metų susikibę už rankų nusprendėme eiti savo keliu – Baltijos keliu. Puikus metas atsigręžti atgal...

Verslo aplinka
2019.08.23
Baltijos kelio grandinė Honkonge 2

Penktadienio vakarą Honkonge tūkstančiai žmonių susikabino rankomis į gyvąją grandinę.

Verslo aplinka
2019.08.23
Prekybos salvės tęsiasi: Kinija skelbia atsaką amerikiečiams 8

Kinija penktadienį paskelbė, kad JAV importui nuo rugsėjo 1 d.  įves 5-10% siekiančius tarifus, 75 mlrd. USD...

Verslo aplinka
2019.08.23
Mirė JAV milijardierus D. Kochas 4

Penktadienį mirė Davidas Kochas, pramonės magnatas ir vienas įtakingiausių pastarojo meto JAV politikos...

Verslo aplinka
2019.08.23
Keli „Facebook“ kriptovaliutos libra rėmėjai svarsto trauktis 

Kritika ir didėjantis reguliuotojų dėmesys „Facebook“ skaitmeninei valiutai libra skatina kai kuriuos...

Paslaugos
2019.08.23
Latvijos ir Estijos pienininkai kooperuojasi: už 100 mln. Eur statys gamyklą Premium 6

Latvijos ir Estijos pienininkų kooperatyvai vienijasi – 100 mln. Eur jie investuoja į naują gamyklą Estijoje,...

Pramonė
2019.08.23
Nėra kas pasirašo ŽŪM biurų Kaune nuomos sutartį, įmonė jaučiasi įkaite 13

Ateinantį pirmadienį, rugpjūčio 26 d., planuotas sutarties dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimo į...

Statyba ir NT
2019.08.23
Rytų Europos šalys ragina aktyviau tirti totalitarinių režimų nusikaltimus 6

Baltijos šalių, Lenkijos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrai išplatino bendrą pranešimą, paminintį Rytų...

Verslo aplinka
2019.08.23
Galvojant apie švaresnį pasaulį 1

Šiemet priimta ES direktyva dėl vienkartinio plastiko naudojimo ribojimo PET butelių gamintojams įvarė galvos...

Pramonė
2019.08.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau