Ar pavyks referendumas dėl dvigubos pilietybės? Galimybių dar yra, bet namų darbai nepadaryti

Publikuota: 2019-05-09
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas

Kartu su LR Prezidento rinkimais surengti net du referendumus – dėl Seimo narių skaičiaus ir dvigubos pilietybės – yra bravūriškas valdančiųjų žingsnis. Kaip buvo galima prognozuoti, prezidento rinkimų kampanija 90 ar net daugiau procentų uždengė abiejų referendumų agitacijos ir informavimo kampanijas.

LR Konstitucijos 9 straipsnyje primygtinai sakoma, kad „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. Būtų sudėtinga užginčyti, kad pilietybės klausimas be išlygų vertintinas kaip vienas svarbiausių šalies gyvenime. Tačiau visi svarbūs klausimai reikalauja adekvačios diskusijos dėl jų. Ypač tais atvejais, kai nuomonės visuomenėje yra nevienareikšmės.

Dar daugiau – LR Konstitucijos 12 straipsnio, kuris reguliuoja pilietybę, pakeitimo sąlygos yra itin griežtos, nes galioja dviejų absoliučių daugumų barjerai, t.y. balsavime privalo dalyvauti daugiau nei 50% visų rinkėjų ir ne mažiau nei tiek pat turi pritarti referendumo klausimui. Tad, jei pereitume į skaičių kalbą, už naują Konstitucijos 12 straipsnio redakciją turi balsuoti daugiau nei 1,2 mln. rinkėjų, kai pastaraisiais metais rinkimuose (Seimo ir Prezidento) dalyvauja kiek daugiau nei pusė balso teisę turinčiųjų – arba apie 1,3 mln. rinkėjų.

Trumpai tariant, jei šiame referendume dalyvautų kiek daugiau nei pusė rinkėjų, nes toks yra įprastas aktyvumo lygis Lietuvoje, už dvigubą pilietybę turėtų pasisakyti beveik 90% rinkėjų. Nuo dalyvavusių referendumuose rinkėjų tokius rezultatus yra pavykę pasiekti 1991 m. apklausoje dėl LR nepriklausomybės, buvusios SSRS kariuomenės išvedimo, narystės Europos Sąjungoje (bet per dviejų dienų balsavimą) ir dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo (šis referendumas, deja, neįvyko, nes jame dalyvavo 48,5% rinkėjų). Bendras paveikslas nėra toks blogas. Pavyzdžių, kad galima priimti sprendimus referendumo būdu, turime.

Tačiau... Informavimo dėl dvigubos pilietybės kampanija daugiau nei nematoma. Ir dar – ji itin pilka, nors Vyriausybė yra įsipareigojusi ją vykdyti. Viešojoje erdvėje diskusija itin išsigaravusi. Po tokios kampanijos tikėtis informuoto apsisprendimo yra, švelniai tariant, naivu. Tad informavimo apie referendumą namų darbai tikrai nėra padaryti. Vietoj to yra lengvai manipuliuojama balsavimo taisyklėmis, nes viena diena yra papildomai pridėta prie išankstinio balsavimo. Vietoj įprastų keturių dienų dabar yra penkios. Bet toks lengvas manipuliavimas balsavimo terminais yra kiek neskanus – čia tik ironiškas pastebėjimas.

Dar daugiau, šio referendumo sudvejinimas su prezidento rinkimais turi papildomų rinkėjų valdžios kandidatui mobilizavimo potekstę. Nors toks referendumas pagal apibrėžimą ir turinį turėtų būti viršpartinis, o rinkėjų sprendimas jame itin informuotas. Tad tokiam referendumui laikas turėjo būti pasirinktas po prezidento rinkimų. Tuomet minėtas viršpartiškumo ir informuotumo sąlygas būtų daug paprasčiau išpildyti. Dabar jas nugalėjo partinis savanaudiškumas, kurio išdavoje pilietybės referendumas iš esmės paverstas prezidento rinkimų priedėliu.

Bet šis tekstas pirmiausia apie tai, kokios visuomenėje sklando nuotaikos dėl dvigubos pilietybės. Beje, visuomenės nuomonės tyrimų duomenų kažkaip irgi neskelbiama, nors jie buvo daryti. Gal jų rezultatai nepalankūs referendumo iniciatoriams? Ką ten gali žinoti? Vis vien nuo to gali apimti toks deja vu jausmas. Link buvusių senų laikų.

Siekdami bent kiek užkamšyti informacines spragas apie visuomenės požiūrius į dvigubos pilietybės klausimą, pasitelksime „Baltijos tyrimų“ balandžio 12–26 d. apklausos rezultatus. Joje dvigubai pilietybei visiškai pritarė arba pritarė 65,1% apklaustųjų, 17,4% abejojo ir 13,2% nepritarė ar visiškai nepritarė. Jei tuos 65% perskaičiuotume į absoliučius rinkėjų skaičius, dvigubos pilietybės šalininkai sudarytų net 1,57 mln. rinkėjų. Jei jie visi dalyvautų referendume, tuomet „taip“ pusė jį gali tikėtis laimėti gana lengvai. Bet paprastai realiame balsavime dalyvauja žymiai mažiau rinkėjų. Ir jie gana tolygiai atstovauja skirtingas nuomones turinčioms stovykloms. Tad labai tikėtina, kad esamų 65% neužtenka teigiamam dvigubos pilietybės referendumo rezultatui pasiekti.

Šiame kontekste – kelios pastabos apie socio-demografinius dvigubos pilietybės šalininkų ir oponentų ypatumus. 18-29 metų jaunimo gretose 70% ir 77,3% didžiausias pajamas turinčiųjų respondentų palaiko dvigubą pilietybę. Prieš pasisakė santykinai kiek daugiau apklaustųjų 30-49 metų amžiaus grupėje ir tarp gyvenančių vidutinio dydžio miestuose – po 15% respondentų.

Ko gero, įdomesnis kintamasis nei socio- demografiniai bruožai yra dvigubos pilietybės šalininkų pasiskirstymas pagal artumą partijai. Mažiausiai dvigubai pilietybei pritaria neturintys apibrėžtų partinių tapatybių – net 59,3%. Prasta žinia šio referendumo iniciatoriams, kad tokių respondentų yra beveik pusė visoje imtyje. Tad jų apsisprendimas gali būti itin svarbus referendumo rezultatams. Santykinai mažiau, palyginus su kitomis partijomis, dvigubą pilietybę remia Tvarkos ir teisingumo partijos (60,3%) ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (64,6%) elektoratai. Galiausiai, dvigubą pilietybę labiausiai palaiko Liberalų sajūdžio (84,8%), Lenkų rinkimų akcijos (83,8%) ir Valstiečių žaliųjų (80,3%) rinkėjai.

Visgi, jei reikėtų lažintis, kad referendumas dėl pilietybės baigsis teigiamai, tai būtų gana rizikingos lažybos. Bet net politikoje nebūna, kad kaip nors nebūtų, tad tikrai koks nors sprendimas šiame referendume bus...

Komentaro autorius – prof. Algis Krupavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Seimo nariai surinko parašus: šaukiama neeilinė sesija dėl situacijos Baltarusijoje

Parlamentarai surinko parašus, kad kitą antradienį būtų šaukiama neeilinė sesija dėl suklastotų prezidento...

L. Linkevičius siūlys ES įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad siūlys įvesti Europos Sąjungos sankcijas...

Beta.lt jungiasi prie iniciatyvos ATOSTOGOS MEDIKAMS ir pristato pasiūlymų medikams platformą Verslo tribūna

Jautriai reaguodami į šalį palietusią pandemiją, jungiamės prie iniciatyvos „Atostogos medikams“, kurios...

Paslaugos
06:00
Patirtis gerai, bet reikia ir naujovių

Nors epidemiologai tikina, kad dar nesibaigė ir pirmoji pandemijos banga, vis garsiau kalbama apie antrąją ir...

Dėlioja antrosios bangos pagalbos priemonių arsenalą: ko reikia verslui? Premium 1

Jei kiltų antroji pandemijos banga, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) paskelbė turinti paramos...

Gazelė
05:45
Uostas: jei Baltarusijos kroviniams būtų alternatyva, jau būtume ją pavertę pajamomis Premium 1

Jei Europos Sąjunga imtųsi ekonominių sankcijų Baltarusijos atžvilgiu, lazda kitu galu galėtų smogti...

Palestinos Autonomija atmetė Izraelio ir JAE sutartį, prašo Arabų Lygos susitikimo

Palestinos Autonomija ketvirtadienį pareiškė „griežtai atmetanti ir smerkianti“ Izraelio ir Jungtinių Arabų...

Verslo aplinka
2020.08.13
Izraelis ir JAE tarpininkaujant JAV sutarė normalizuoti santykius

Izraelis ir Jungtiniai Arabų Emyratai ketvirtadienį sutarė dėl santykių normalizavimo, tarpininkaujant JAV...

Verslo aplinka
2020.08.13
Prokuratūra: „Ekologistikos“ gaisras valstybei padarė per 6 mln. Eur žalą

Gaisras Alytuje esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ valstybei padarė daugiau kaip 6 mln.

Verslo aplinka
2020.08.13
Maskva: JAV karių nuolatinis dislokavimas Rytų Europoje pakirstų NATO ir Rusijos sutartį 13

Jungtinių Valstijų planai nuolatine tvarka dislokuoti savo kariškius Rytų Europoje pakirs NATO ir Rusijos...

Verslo aplinka
2020.08.13
D. Trumpas skelbia apie „istorinį taikos susitarimą“ tarp Izraelio ir JAE 1

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį netikėtai paskelbė, kad Izraelis ir Jungtiniai Arabų Emyratai...

Verslo aplinka
2020.08.13
Lietuvos karinės žvalgybos vadu paskirtas plk. E. Paulavičius

Lietuvos karinės žvalgybos vadu paskirtas pulkininkas Elegijus Paulavičius, o iki šiol jai vadovavęs...

Verslo aplinka
2020.08.13
Baltarusijos nevyriausybininkai G. Nausėdos planą sveikina, bet daug vilčių nededa 4

Lietuva diplomatiniais kanalais Baltarusijos valdžiai pristatė prezidento Gitano Nausėdos siūlomą krizės...

Verslo aplinka
2020.08.13
Baltarusijos visuomenė toliau reikalauja pokyčių – protesto akcijos šalyje neblėsta

Baltarusiai toliau kovoja už teisę į demokratinius rinkimus. Nuo ryto Minske bei kituose Baltarusijos...

Verslo aplinka
2020.08.13
Astravo AE boikoto strategijoje klausimų kol kas daugiau nei atsakymų 

Baltarusijai pradėjus krauti branduolinį į Astravo atominę elektrinę, Lietuvos politikos formuotojai ir...

Pramonė
2020.08.13
Lietuvos žurnalistai reiškia paramą persekiojamiems kolegoms Baltarusijoje

Lietuvos žiniasklaidos priemonių vadovai ketvirtadienį išreiškė solidarumą Baltarusijoje persekiojamiems...

Rinkodara
2020.08.13
Pagalba pandemijos sužeistam verslui: lenda abejonės dėl teisėtumo Premium 2

Norėdamos pateisinti savo administruojamų valstybės pagalbos priemonių, nederintų su Europos Komisija,...

Finansai
2020.08.13
D. Grybauskaitė ragina A. Lukašenką trauktis 6

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį paragino Baltarusijos prezidentą...

Verslo aplinka
2020.08.13
Daugiausiai paskolų su garantijomis – transporto sektoriui

„Invegos“ finansiniai partneriai – tarpininkai verslui išdavė arba pertvarkė paskolų su portfelinėmis...

Gazelė
2020.08.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus