Valstiečiai, pasižiūrėkite į veidrodį

Ponas Karbauskis vakar pranešė, kad jo vadovaujama Seimo frakcija palaiko pasitraukimą iš valdančiosios daugumos, jei iš tikrųjų Lietuvos visuomenė valstiečiais nepasitikės abejuose artėjančiuose rinkimuose – prezidento ir Europos Parlamento. Pastarajame jie tikisi gauti 3 mandatus (dabar turi Bronį Ropę). Praėjusią savaitę valstiečių lyderis tikino, kad už savo žodžius atsako ir kad taip elgdamasis jokio spaudimo rinkėjams nedaro. Nors politologai tokį p. Karbauskio ėjimą vadina rinkėjų šantažu, jis aiškina, kad tai esą puiki proga paklausti rinkėjų, ar šie dar pasitiki valdančiaisiais. O jei ne, „tai tegul balsuoja už konservatorius, liberalus ir taip toliau“. Nagrinėti senkančio rinkėjų pasitikėjimo priežasčių valdančiųjų lyderis, regis, nenori. O gal vertėtų pasižiūrėti į veidrodį?

Beje, konservatorių „šmėkla“ pastaruoju metu itin dažnai šmėžuoja p. Karbauskio retorikoje – rinkėjai įnirtingai gąsdinami Landsbergių valdžia. „Jeigu laimės šituos rinkimus konservatorių kandidatas ar kandidatė, tokiu atveju gali būti taip, kad netrukus turėsime visas valdžios grandis konservatorių rankose – Landsbergiai valdys viską. Jeigu taip visuomenė nori, taip ir atsitiks. Tikiuosi, kad ji to nenori“, – viliasi p. Karbauskis. Ir jei naujasis, ne valstiečių išsvajotas prezidentas paves p. Skverneliui eiti premjero pareigas, jis jų atsisakysiąs. Tą vakar paskui savo šefą pakartojo ir pats kandidatas.

Politologai dėlioja du valdančiųjų pasitraukimo padarinių scenarijus: galimi išankstiniai Seimo rinkimai arba į valdžią įstumti konservatoriai, kurie joje turėtų dirbti mažumos Vyriausybės sąlygomis. Jos veiklą tuomet galėtų visiškai paralyžiuoti į opoziciją pasitraukusi valstiečių vadovaujama dauguma. Tokiu būdu artėjant Seimo rinkimams, konservatoriams būtų pakišta kiaulė.

Ką reiškia toks veržlus p. Karbauskio ėjimas va bank? Pirmiausia tai panašiau į rinkimų žinutę savo elektoratui, siekiant jį suburti ir suaktyvinti – tegul ir šantažo keliu. Tiesa, gali būti, kad valstiečių lyderis, švelniai tariant, nesako tiesos. Taip jau yra buvę, pavyzdžiui, kai žadėjo nesudaryti koalicijos su partija „Tvarka ir teisingumas“. O dabar triūsia petys petin. Tai gal ir pabėgimas yra blefas?

Tačiau imkime ir patikėkime, kad prapylę politinius statymus, valstiečiai su visais „prijaučiančiais“ parlamentarais trauksis iš valdžios, juolab kad to daryti jiems nedraudžia jokie įstatymai. Rinkėjams iškart atsiranda daug peno apmąstymams – kas būna, kai į parlamentą išrenkami smėlio dėžės lygio veikėjai, kurie, pirmai nesėkmei užklupus, patempia lūpą, susirenka žaislus ir, atsikratę atsakomybės dėl rinkimų pažadų, dėl stabilumo valstybėje, drožia į krūmus atsisėdėti iki „geresnių laikų“.

O kaipgi p. Skvernelis? Visi partijų lyderiai paprastai drąsina savo kandidatus, juos visokeriopai palaiko, o valstiečiai savąjį jau nurašė? Kaip turi jaustis jų deleguotas ir išduotas kandidatas? Kas iš tikrųjų yra tos partijos lyderis – intrigantas ar tiesiog kinkadrebys, išduodantis ir visus savo rinkėjus, ir Stasį Jakeliūną, ir Agnę Širinskienę, ir t. t.

VŽ mano, kad rinkėjų gąsdinti jau nevertėtų – pone Karbauski, net jei į valdžią ateis Landsbergiai, bijoti jau nėra ko – kolūkiai jau išardyti.