Lietuvoje verslas bylinėjasi kelis kartus dažniau nei kitose ES šalyse

Praėjusiais metais Lietuvos teismai sulaukė ypač mažo verslo ginčų bylų skaičiaus – vienai įmonei teko 0,45 bylos. Tai yra mažiausias verslo ginčų indeksas, kuris skaičiuojamas kasmet nuo 2012-ųjų. 2017 m. Lietuvoje vienai veikiančiai įmonei teko 0,72 verslo ginčams priskiriamos bylos.

Lietuvos verslo ginčų indeksą skaičiuoja advokatų kontora „Jurex“, remdamasi Nacionalinės teismų administracijos, „Creditinfo Lietuva“, Lietuvoje veikiančių arbitražo teismų, Valstybinės darbo inspekcijos, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir kitų institucijų pateiktus statistinius duomenis.

Anot Jurgitos Judickienės, „Jurex“ verslo ginčų advokatų kontoros vadovaujančiosios partnerės, kuo aukštesnis verslo ginčų indeksas, tuo verslas yra linkęs dažniau spręsti nesutarimus teismo keliu. Ypatingai žemas indeksas reiškia, kad verslas dažniau renkasi alternatyvius ginčų sprendimo būdus – mediaciją, arbitražą, taikinimą ar kt.

Ponios Judickienės vertinimu, tokie dideli pokyčiai susijęs su bylinėjimosi kultūros pokyčiais, t.y. aukštesniu verslo sąmoningumu, atidesniu bylinėjimosi sąnaudų ir trukmės įvertinimu, objektyvesne ginčo perspektyvos analize ar net reputacijos saugojimu. Pavyzdžiui, neretai svarbiu kriterijumi, kaip spęsti kilusį ginčą – kreipiantis į teismą ar derybomis, nulemia ir siekis neturėti „bylininko“ reputacijos.

Vis tik Lietuvos verslas ir rekordiniais praėjusiais metais bylinėjosi žymiai dažniau nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Pvz., 2018 m. Ispanijos verslo ginčų indeksas siekė 0,02, Italijos – 0,03, Vengrijos – 0,08, Estijos – 0,09.

„Lietuvoje metai iš metų matome besitęsiančią tendenciją – kilus nesutarimams iškart kreiptis į teismą. Taip iš dalies yra dėl nepakankamo alternatyvių sprendimo būdų žinomumo. Tačiau ir dėl to, kad kreiptis į teismą yra sąlyginai pigu, greita ir nesudėtinga“, – sako p. Judickienė.

Neskatina alternatyvų

Advokatė teigia, kad teisminis procesas Lietuvoje, lyginant su užsienio valstybėmis, yra gana paprastas: sąlyginai nedideli bylinėjimosi kaštai, nėra ypatingai griežtų reikalavimų ar apribojimų, todėl be didesnių sunkumų galima paruošti ieškinį ir atiduoti jį nagrinėjimui.

„Kitose Europos valstybėse bylinėjimasis teisme pareikalaus kur kas didesnių išlaidų tiek advokatams, tiek ekspertams ar specialistams. Taip pat esame Europos lyderiai pagal bylų nagrinėjimo spartą. Pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje nagrinėjimas kartais trunka ir dešimtmečius“, – teigia p. Judickienė.

Advokatės nuomone, dabartinė Lietuvos teisinė sistema iš esmės neskatina verslo rinktis mediacijos, arbitražo ar ieškoti alternatyvų, nes kreiptis į teismą yra gana paprasta. Tai viena priežasčių, kodėl, nepaisant nedidėjančio pasitikėjimo teismais, verslo pasirinkimuose, kur spręsti ginčus – teisme ar kitose institucijos, vyrauja teismai.

„Vystantis technologijoms, kalbant apie dirbtinio intelekto integravimą teisminėse sistemose, privalu ieškoti būdų, kaip alternatyvius ginčų sprendimo būdus (arbitražą, mediaciją, taikinimą) padaryti kuo labiau prieinamus. Pastarųjų šalininkai turi kelti sau uždavinį siekti technologinio progreso, kad nepralaimėtų prieš patogią ir technologiškai progresyvesnę teisminę sistemą,“– atkreipia dėmesį p. Judickienė.