Kur valdžia rudenį atras 400 mln. eurų?

Publikuota: 2019-04-26
Banko nuotr.
Banko nuotr.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas

Vyriausybė šią savaitę patvirtino Lietuvos stabilumo 2019 metų programą, kurioje pateikta naujausia informacija apie biudžeto ir mokesčių politikos planus artimiausiais metais. Tą pačią dieną Vyriausybės nariai pritarė Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijai. Perskaičius šiuos dokumentus tampa akivaizdu, kad Finansų ministerijai (FM) parengti ir Seimui patvirtinti 2020 metų biudžetą bus labai sudėtinga. Norai ir galimybės didinti išlaidas keliaus priešingomis kryptimis, tad rudens pabaiga ir žiemos pradžia valdžiai bus ypač įtempta.

Lietuvos stabilumo 2019 metų programoje, kuri balandžio pabaigoje bus siunčiama Europos Komisijai, pateikta prognozė, kad valdžios sektoriaus išlaidos atlyginimams 2019–2021 metais bus 9,6% prognozuojamo BVP. Tai reiškia, kad kol kas valdžia oficialiai nusiteikusi padidinti atlyginimų krepšelį viešojo sektoriaus darbuotojams kitąmet lygiai tiek, kiek augs prognozuojamas šalies nominalusis BVP. O jis, FM ekonomistų skaičiavimais, 2020 metais turėtų padidėti 4,7%. Toks augimas taptų papildomais 214 mln. eurų darbo užmokesčiui kelti. Tačiau tokia suma yra beveik per pusę mažesnė negu 400 mln. eurų, kuriuos minėjo Vyriausybės kanclerio pavaduotojas kaip reikiamą sumą norint jau kitąmet įgyvendinti siūlymus pagal viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimo programą.

Žinoma, galbūt FM ekonomikos augimo prognozė yra pernelyg konservatyvi ir ekonomikos augimas šiemet ir kitąmet bus spartesnis, negu laukiama dabar. Net neabejoju, kad dėl tokio geresnio, negu dabar laukiama, scenarijaus sukryžiavę pirštus laiko dauguma būsimą biudžetą rudenį rengsiančių asmenų. Beje, kol kas didesnės, negu planuota, biudžeto pajamos iš mokesčių palaiko nedrąsų optimizmą.

Galėtumėte paklausti, ar tikrai sudėtinga padidinti BVP dalį, skiriamą viešojo sektoriaus darbuotojų algoms per artimiausius dvejus metus? Taip, sudėtinga, kol mokesčių pajamų ir socialinio draudimo įmokų, palyginti su BVP, dalis labiau nedidės ir valdžia norės laikytis fiskalinės drausmės. Lietuvos stabilumo programoje teigiama, kad pagal dabartinę prognozę 2020 metais Lietuvos valdžios sektoriaus perteklius sudarys 0,2% BVP, o struktūrinis biudžeto balansas liks deficitinis. Didinti išlaidas labiau, negu numatyta, reikštų didesnį struktūrinį deficitą ir mažesnį atsargų kaupimą prastesniems laikams, kurie anksčiau ar vėliau ateis. FM prognozuoja, kad mokesčių pajamų ir socialinio draudimo įmokų santykis 2019 metais bus 30,8% BVP, o 2020 metais pagerės iki 31,2% BVP. Šis santykis iš esmės padidės tik dėl planuojamo efektyvesnio mokesčių administravimo, kuris leistų ištraukti daugiau mokesčių pajamų iš šešėlio. Tačiau tokia pajamų prognozė, paremta galimu mažesniu šešėliu, yra labai slidi.

Galima priminti, kad pagal praėjusiais metais patvirtiną mokesčių reformą kitąmet planuojama toliau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, o tai mažintų darbo jėgos apmokestinimą ir papildytų mažesnes pajamas gaunančių asmenų kišenes. Tai - sveikintinas sprendimas. Kita vertus, nedidinant pajamų iš kitų mokesčių, toliau kentės viešojo sektoriaus finansai ir mažės galimybės didinti viešajame sektoriuje dirbančių asmenų algas. Jeigu valdžia rudenį norės patenkinti gana logiškus viešojo sektoriaus darbuotojų prašymus didinti jų darbo užmokestį, ji turės atrasti papildomų biudžeto pajamų šaltinių (tokių, kurie dabar neįtraukti į 2020 metų prognozę), tačiau prieš 2020 metų Seimo rinkimus didinti mokesčius drąsos gali ir neužtekti. Jeigu jos nebus, veikiausiai biudžete nebus atrasti ir viešojo sektoriaus darbuotojų norimi 400 mln. eurų.

Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo strategijoje yra ir gerų pasiūlymų, ir tobulintinų. Strategijoje siektinas darbo užmokestis visur turėtų būti pateiktas ne eurais, o nustatant siektiną santykį tarp darbo užmokesčio sektoriuje ir vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Taip pat reiktų dar labiau akcentuoti, kad dabar viešajame sektoriuje darbuotojų užmokesčio sistema yra išderinta ir pareiginės algos bazinis dydis neatlieka tokio svarbaus vaidmens, kokį išties galėtų. Tai lemia, kad biudžetinėse įstaigose atsirado dideli darbo užmokesčio skirtumai tarp darbuotojų, atliekančių panašaus atsakingumo ir kvalifikacijos reikalaujančias užduotis. Beje, galima diskutuoti ir dėl to, ar tikrai reikia tiesmukai iki 4 kartų riboti didžiausią galimą santykį tarp didžiausią ir mažiausią darbo užmokestį gaunančių asmenų. Galiausiai valdžios sektorius galėtų pasinaudoti ir privačiame sektoriuje dažnai taikoma praktika sieti darbo užmokestį su klientų poreikių ir lūkesčių patenkinimo rodikliais. Juk viešojo sektoriaus klientai esame mes – mokesčių mokėtojai.

Komentaro autorius - Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Sodros“ įmokas dirbantiems savarankiškai siūloma skaičiuoti nuo 90% pajamų

Siekiant suvienodinti savarankišką veiklą vykdančių ir pajamas deklaruojančių gyventojų „Sodros“ įmokas, nuo...

Verslo aplinka
2019.11.20
Europietiškų milijonų panaudojimas: dar yra kur pasitempti 

Lietuva yra tarp sparčiausiai europietiškas lėšas panaudojančių valstybių. Tačiau naujausia Vyriausybei...

Verslo aplinka
2019.11.20
Paims šimtamilijonines paskolas „Independence“ nuomai ir išpirkimui 1

Vyriausybė sutiko suteikti valstybės garantiją už 135,5 mln. Eur Šiaurės investicijų banko (ŠIB) paskolą...

Verslo aplinka
2019.11.20
EK: Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles 1

Europos Komisija konstatuoja, kad Lietuvos biudžeto plano 2020 m. projektas yra tinkamas – jis atitinka...

Verslo aplinka
2019.11.20
G. Nausėda sako, kad vetuotų biudžetą, kuris neatitinka fiskalinės drausmės

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nepasirašytų biudžeto įstatymo, jei jis prieštarautų konstitucinėms...

Verslo aplinka
2019.11.20
Atsakingas investavimas: kur mitai, o kur realybė?

Vis daugiau investicinių fondų, valdančių milijardinį turtą, savo investicijas nukreipia į įmones ir verslus,...

Finansai
2019.11.20
G. Nausėda sako dar lauksiantis, kol J. Narkevičius „sutvarkys, ką pridirbęs“

Prezidentas Gitanas Nausėda sako dar suteiksiantis pasitikėjimo kreditą dėl pietų iš valstybės įmonių...

Verslo aplinka
2019.11.20
Biudžeto puodas kunkuliuoja: pasiūlymai didinti išlaidas byra iš visų pusių Premium

Artėjant biudžeto priėmimui Seime tebėra apstu nesutarimų, kaip turėtų atrodyti ir jis pats, ir jį lydintys...

Verslo aplinka
2019.11.20
Kai pasitikėjimo kartelės nepasieki 3

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei jų koalicijos partneriai Lietuvos socialdemokratų darbo partija...

Verslo aplinka
2019.11.20
ES 2020 m. biudžetas: laimėtojai ir pralaimėtojai  Premium

Europos Parlamentas (EP) ir Taryba šia savaitę pasiekė susitarimą dėl 2020 m. Europos Sąjungos (ES) biudžeto,...

Finansai
2019.11.20
D. Trumpas: nesudarius susitarimo, Kinijai nustatyti muitai bus „dar padidinti“

Jeigu JAV ir Kinijos prekybos susitarimas nebus sudarytas, kiniškoms prekėms nustatyti importo muitai bus dar...

Verslo aplinka
2019.11.19
G. Nausėda: chaotišką J. Narkevičiaus veiklą vertinu neigiamai 1

Prezidentas Gitanas Nausėda sako neigiamai vertinantis susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus veiklą ir...

Verslo aplinka
2019.11.19
G. Nausėda atviras dialogui su Baltarusija, bet neperžengs raudonųjų linijų

Prezidentas Gitanas Nausėda yra atviras dialogui su Baltarusija, tačiau neperžengs raudonųjų linijų ir...

Verslo aplinka
2019.11.19
ES valstybės narės ir Europos Parlamentas susitarė dėl kitų metų ES biudžeto

Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė susitarimą dėl 2020 m. Europos Sąjungos (ES)...

Verslo aplinka
2019.11.19
Nesumokėjusiems žemės mokesčio VMI pradėjo skaičiuoti delspinigius, ragina paskubėti 3

Naujausiais duomenimis, gyventojai sumokėjo daugiau nei 27,2 mln. Eur, įmonės – kiek daugiau nei 5,5 mln. Eur...

Finansai
2019.11.19
Seime stringa pakartotinis balsavimas dėl urėdijų reformos įstatymo

Pritrūkus balsų Seimas antradienį iš naujo nepriėmė Miškų įstatymo, įtvirtinusio urėdijų reformą. Parlamentas...

Verslo aplinka
2019.11.19
Dairysis naujo ekonomikos ministro, bet nebūtinai skubės  Premium 2

Po nepilnų dviejų savaičių Virginijus Sinkevičius turėti pradėti eiti eurokomisaro pareigas, todėl neteks...

Verslo aplinka
2019.11.19
M. Šefčovičius: dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą pratęsimo turi kalbėtis prezidentai

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, Rusijos ir Ukrainos derybų dėl dujų tarpininkas, Marošas...

Pramonė
2019.11.19
N. Venckienė paleidžiama į laisvę, nusprendė teismas

Iš JAV pargabenta buvusi teisėja ir parlamentarė Neringa Venckienė paleidžiama į laisvę už 10 tūkst. eurų...

Verslo aplinka
2019.11.19
SEB strategas pataria akylai stebėti JAV – neatmeta recesijos 2020 m. antrąjį pusmetį Premium 1

Johanas Javeusas, SEB grupės vyriausiasis strategas, teigia, kad egzistuoja nemaža tikimybė, jog didžiausia...

Finansai
2019.11.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau