Lietuva – labiausiai klimato pokyčių paveikta Europos šalis

Publikuota: 2019-04-07
Algimanto Kalvaičio nuotr.
Algimanto Kalvaičio nuotr.

Lietuvą, Latviją ir Suomiją klimato pokyčiai paveikė smarkiausiai iš visų Europos šalių. Taip teigiama žaliajai energetikai skirto britų interneto resurso „GreenMatch“ atliktame tyrime. Besikeičianti temperatūra, gausėjantys krituliai turės įtakos visoms ūkio šakoms, taip pat ir turizmui.

Tyrimo autoriai analizavo klimato pokyčius 32 Europos valstybėse. Kiekviena valstybė buvo įvertinta balu, kuriame atsispindi 4 kriterijai – vidutinė temperatūra jūroje ir žemės paviršiuje, vidutinis jūros bei vidutinis kritulių lygis. Kuo balas aukštesnis, tuo klimato kaitos įtaka valstybei didesnė.

Pačią aukščiausią vietą „GreenMatch“ reitinge užėmė Lietuva, surinkusi 75,04 balo iš 100 galimų. Palyginimui, mažiausiai klimato paveiktos Islandija, Graikija ir Norvegija surinko atitinkamai 36,1, 37,2 ir 41,9 balo.

[infogram id="37b34a01-2e66-4542-82df-27f0e216e1d4" prefix="CsI" format="interactive" title="Energetika: klimato kaitos poveikis"]

„GreenMatch“ tyrimo duomenimis, nuo 1970 m. iki 2015 m. vandens lygis jūroje prie Lietuvos krantų kasmet kilo po 4,46 mm, tai didžiausias pokytis tarp visų analizuotų Europos valstybių.

Jūros vidutinė temperatūra Lietuvoje nuo 1960 m. iki 2014 m. padidėjo 0,73°C. Per šį laikotarpį žemės paviršiaus vidutinė temperatūra kas dešimtmetį didėjo po 0,325°C. Kritulių kiekis nuo 1960 m. iki 2015 m. kiekvieną dešimtmetį didėjo po 20 mm.

Antroje reitingo vietoje atsidūrusi Suomija surinko 72,96 balo. Kritulių kiekis čia didėjo tokiais pat tempais kaip Lietuvoje, paviršiaus temperatūra kas 10 metų didėjo 0,314°C, jūros vandens – 0,73°C, jūros lygis krito 4,26 mm per metus.

Į trečią vietą patekusi Latvija įvertinta 72,82 balais. Ji gavo tokius pat kaip Lietuva kritulių kiekio, jūros ir paviršiaus temperatūros pokyčių įvertinimus, tačiau jūros lygis prie Latvijos kyla kiek mažiau sparčiai – kasmet po 4,02 mm.

„GreenMatch“ tyrimo metu buvo apibendrinti duomenys, kuriuos pateikia Europos aplinkos apsaugos agentūra ir Pasaulio meteorologijos organizacija, taip pat mokslinių studijų autoriai.

Turės įtakos ūkiui

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LMT) konstatuoja, kad per pastaruosius 30 metų Lietuvoje fiksuojamas itin ryškus vidutinės metinės temperatūros kilimas.

Lyginant su XX a. pradžia vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7–0,9°C. Nors Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, vis dažniau kartojasi vasaros sausros (1992, 1994, 2002, 2006 m.). Pastebima tendencija, kad Lietuvoje didėja kritulių kiekis šaltuoju metų laiku ir mažėja šiltuoju.

Remiantis modeliavimo rezultatais prognozuojama, kad vidutinė maksimali ir minimali oro temperatūra XXI a. Lietuvoje augs. Didžiausi pokyčiai numatomi šaltuoju metų laiku. Vilniuje vidutinė maksimali ir vidutinė minimali oro temperatūra iki 2100 m. gali pakilti 4°C, o atskirais mėnesiais 7°C.

XXI a. vis dažniau pasitaikys karščio bangų (kai maksimali oro temperatūra didesnė nei 30°C), nurodo meteorologai. Tokių karščio bangų 2061–2100 m. laikotarpiu bus 7 dienomis daugiau negu 1971–2000 metais. Labiausiai karštų dienų skaičius išaugs liepą.

Šaltų dienų laikotarpiai ateityje pasitaikys vis rečiau, o didžiausi pokyčiai numatomi sausio mėnesį. Remiantis klimato modeliais prognozuojama, kad XXI a. pabaigoje šalti periodai (kai minimali oro temperatūra nukrenta žemiau -15°C) pasitaikys tik sausio-vasario mėnesiais, o jų trukmė 2061–2100 m. laikotarpiu neviršys 2 dienų per metus Vilniuje ir 1 dienos Klaipėdoje.

Remiantis Lietuvos mokslininkų tyrimų rezultatais, XXI a. didžiausi kritulių kiekio pokyčiai numatomi žiemą, o vasarą kritulių kiekis keisis mažai. Dvigubai daugiau kritulių iškris Klaipėdoje — XXI a. pabaigoje kritulių norma čia bus 123–163 mm, arba 16–22%, didesnė negu buvo praėjusio amžiaus pabaigoje. Tuo metu pokyčiai Vilniuje sieks 57–65 mm (arba 9–10%).

Besikeičianti temperatūra, krituliai turės įtakos visoms ūkio šakoms, taip pat ir turizmui. Pajūris yra vienas iš klimato kaitai jautriausių regionų Lietuvoje. Pagal pesimistines prognozes Baltijos jūros lygis šiame regione gali pakilti iki 0,5–1,0 m. Vandens lygiui pakilus 1 m, iškiltų užtvindimo pavojus Klaipėdai ir Palangai. Dažnesnės vėjo patvankos gali sutrikdyti Klaipėdos uosto darbą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Konfliktas netyla – JAV dėl „Huawei“ spaudė ir Lietuvą Premium

„Huawei“ pastarosiomis dienomis sulaukia vis naujų smūgių. Bendradarbiavimą su ja pranešė stabdančios jau ir...

Th. May pranešė, kada oficialiai atsistatydins 8

Penktadienį Theresa May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerė, pranešė, kad pasitrauks iš Konservatorių...

Aplinkos ministerija planuoja steigti naują agentūrą 4

Aplinkos ministerija planuoja steigti naują viešąją įstaigą – Statybos sektoriaus vystymo agentūrą (SSVA),...

Prekybininkams siūloma nedirbti 4 dienas per metus  4

Didiesiems prekybos tinklams siūloma uždrausti dirbti ne tik per Kalėdas ir Velykas, bet dar dvi švenčių...

Prekyba
11:51
Du nauji „Spiečiai“ – Kėdainiuose ir Marijampolėje

Bendradarbystės centrai verslumui skatinti įsikurs Kėdainiuose ir Marijampolėje, praneša Ekonomikos ir...

Gazelė
11:14
Iš anksto jau balsavo 5,78% rinkėjų

Prezidento rinkimų antrajame ture per keturias išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 140.228 arba...

Į standartus netelpanti mokykla: „Skatiname atsisakyti „normalumo“ Verslo tribūna 2

Prieš daugiau kaip dešimtmetį sėkmingų verslininkų Vilniuje įkurtas savarankiškas ir verslias asmenybes...

Paslaugos
06:00
Surinkimas iš šešėlio atsilieka nuo plano: kokios priežastys?  Premium 19

Daugiau pajamų į valstybės iždą 2018 m. didžiąja dalimi buvo surinkta ne dėl administravimo gerinimo...

Finansai
08:31
Po rinkimų egzamino – išmėginimas valdžia

Poryt rinksime naują Lietuvos prezidentą – abu kandidatai, pasak kadenciją baigiančios Dalios Grybauskaitės,...

VŽ paaiškina: kokias galias turi Lietuvos prezidentas 6

Anot teisės ekspertų, Lietuva galėtų būti apibūdinta kaip parlamentinė respublika su tam tikrais pusiau...

Eros pabaiga: estai sutiko sinchronizuotis su Europa Premium

Politikų derybos dėl prisijungimo prie Vakarų Europos, trukusios beveik dešimtmetį, baigsis visiems proceso...

Pramonė
05:45
Metai su BDAR: reikalavimai gerai įgyvendinti dokumentuose, ne tikrovėje Premium

Per metus, praėjusius nuo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įsigaliojimo 2018 m. gegužės 25 d.,...

Naujojo Ukrainos prezidento pasirinkimai kelia nerimą Premium 2

Naujasis Ukrainos prezidentas savo sprendimais jau supurtė šalies politinę padangę. Pirmiausia tik prisiekęs...

Didėja spaudimas Th. May, atideda „Brexit“ balsavimą

Theresos May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerės vyriausybė atidėjo savo planus pateikti balsavimui savo...

Verslo aplinka
2019.05.23
„Sodra“ nutraukė pensijų išnešiojimo Vilniuje ir Kaune konkursą  2

„Sodra“ ketvirtadienį nutraukė kovą skelbtą pensijų ir kitų socialinių išmokų išnešiojimo Kaune ir Vilniuje...

Paslaugos
2019.05.23
9 politikai siekė prezidento posto ne po vieną kartą

Šįkart į prezidento rinkimų antrąjį turą pateko du politikai, prieš tai niekad nedalyvavę valstybės vadovo...

Verslo aplinka
2019.05.23
Indijos premjeras pakeliui į triuškinančią pergalę parlamento rinkimuose

Narendra Modi, Indijos premjeras, ketvirtadienį užsitikrino dar vieną penkerių metų kadenciją jo partijai...

Verslo aplinka
2019.05.23
„Valstiečiai“ ragina per antrąjį prezidento rinkimų turą balsuoti už G. Nausėdą 46

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) per antrąjį prezidento rinkimų turą ragina balsuoti...

Verslo aplinka
2019.05.23
„Baltijos tyrimų“ vadovė: rinkimų lyderis akivaizdus, bet galimi ir netikėtumai Premium 6

Gitano Nausėdos šansai antrajame ture geresni nei Ingridos Šimonytės, bet tokie politiniai procesai kaip...

Verslo aplinka
2019.05.23
Kur vairuos Europą naujasis Parlamentas? 4

Šiandien prasideda balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) – paskutinės balsadėžės ES valstybėse bus...

Verslo aplinka
2019.05.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau