Dėl Ukrainos prezidento posto kausis V. Zelenskis ir P. Porošenka

Remiantis Ukrainos vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus 98,03% Ukrainos rinkėjų balsų, p. Zelenskis sulaukė 30,24% rinkėjų palaikymo, p. Porošenka – 15,93%. Buvusi premjerė p. Tymošenko kol kas turi 13,39% balsų ir į antrąjį Ukrainos prezidento rinkimų turą nepateks.

Ukrainos prezidento rinkimuose iš viso dalyvavo 39 kandidatai, tačiau nei vienam nepavyko perkopti 50% rinkėjų balsų ribos. Todėl balandžio 21 d. bus rengiamas antras prezidento rinkimų turas.

Ponui Zelenskiui pavyko sutelkti gana margą elektoratą. Už jį balsavo tiek Rytiniai, tiek Vakariniai šalies regionai. Rinkiminės kampanijos metu Ukrainoje žinomas aktorius kalbėjo tiek rusiškai, tiek ukrainietiškai – tai, manoma, jam ir padėjo užsitikrinti rytiniuose Ukrainos regionuose gyvenančiųjų rusiškai kalbančių rinkėjų prielankumą.

Plačiau apie šį kandidatą galite skaityti čia.

„Esu labai laimingas dėl tokių balsavimo rezultatų, tačiau tai dar nepabaiga“,– BBC sakė p. Zelenskis iškart paskelbus prie balsadėžių atliktų rinkėjų apklausų („exit polls“) rezultatus.

Ponas Porošenka gerokai atsilieka nuo p. Zelenskio ir savo antrąją vietą prezidento rinkimuose apibūdino kaip „skaudžią pamoką“.

Ukrainos vidaus reikalų ministras nurodė, kad rinkimų metu buvo užfiksuota šimtai rinkimų tvarkos pažeidimų, tačiau užsienio šalių rinkimų stebėtojai teigia, kad rinkimai iš esmės praėjo sklandžiai.

Iš viso pirmajame prezidento rinkimų ture balsavo 63,48% rinkėjų: 17.000.599 iš 26.770.419 balso teisę turinčių Ukrainos piliečių, skelbia šalies rinkimų komisija.

[infogram id="de86ecf6-fcab-478b-ae58-d8feff1f4153" prefix="Oku" format="interactive" title="Politika: Ukrainos exit-polls"]

Nutrūko sutartis su Rusija

Šalyje jau skaičiuojant pirmojo turo rinkėjų balsus, kovo 31 d., nustojo galioti Ukrainos ir Rusijos draugystės ir bendradarbiavimo sutartis. Dėl to, kad ji nebūtų pratęsta, Ukrainos parlamentas balsavo pernai gruodžio 6 d. Prezidentas p. Porošenka gruodžio 10 d. patvirtino parlamento sprendimą.

Ukrainos Rados sprendimą paskatino lapkritį įvykęs ginkluotas Rusijos išpuolis Kerčės sąsiauryje, kai  Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Incidentas įvyko tarptautiniuose vandenyse, trims Ukrainos laivams plaukiant Kerčės sąsiauriu į Mariupolio uostą Azovo jūroje. Rusija apkaltino Kijevą neteisėtai įplaukus į jos vandenis ir tyčia mėginus išprovokuoti konfliktą. Reaguojant į šį incidentą, Ukrainos pasienio regionuose buvo įvesta karo padėtis.

Draugystės ir bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta 1997 m. ir įpareigojo Rusiją ir Ukrainą gerbti viena kitos teritorinį vientisumą bei patvirtino esamų bendrų sienų neliečiamumą. Tačiaui 2014 m. Rusija aneksavo Krymą ir Rytų Ukrainoje sukėlė karinį konfliktą. 

Nors Maskva neigia, kad kišasi į Ukrainos vidaus reikalus, Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) 2016 m. lapkritį nustatė, kad konfliktas Rytų Ukrainoje yra „tarptautinis ginkluotas konfliktas tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos“.