Ukrainos prezidento rinkimuose – trijų favoritų mūšis 

Publikuota: 2019-03-31
Kacpero Pempelio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Kacpero Pempelio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Pavežėju Vilniuje beveik metus dirbantis ukrainietis Vasilijus aktyviai domisi politinėmis aktualijomis savo šalyje, tačiau sekmadienį vykstančiuose prezidento rinkimuose nebalsuos.

„Paklauskit jų, kaip kovos su korupcija, ar pagaliau pradės už tai sodint į kalėjimą?“, – savo klausimą kandidatams į prezidentus perduoda 32 metų inžinierius.

Šių metų Ukrainos vadovo rinkimai išsiskiria kandidatų gausa ir nenuspėjamumu. Dėl bilieto į antrąjį turą didžiausia kova vyksta tarp trijų konkurentų.

Po Maidano revoliucijos 2014-aisiais atsukęs šalį į Vakarus, perrinkimo siekiantis Petro Porošenka vertinamas kaip tęstinumą ir tolesnę kovą dėl Maskvos užimtų teritorijų užtikrinsiantis kandidatas, tačiau jis yra kritikuojamas dėl nepažabotos korupcijos.

Prezidento posto siekia ir Julija Tymošenko – po revoliucijos politinę karjerą atgaivinusi buvusi Ukrainos premjerė, tapusi jautresnės socialinės politikos simboliu, bet kelianti įtarimų dėl galimo palankumo Maskvai.

Atsvara nuo politinio elito pavargusiems rinkėjams tapo pramogų verslo žvaigždė Volodymyras Zelenskis, apie kurio politiką žmonėms daugiausiai tenka spręsti iš serialo, kur jis vaidina prezidentu tapusį mokytoją.

Apie sunkiai prognozuojamus rinkimus liudija ir įtakingiausių Ukrainos oligarchų elgsena. Daugumą jų apsidrausdami remia ne vieną, o po kelis kandidatus.

Tarp Ukrainos gatvėse kalbinamų žmonių vyrauja skeptiškos nuotaikos – skirtingų kandidatų šalininkai sako didelių permainų po rinkimų nesitikintys. Dažnas nurodo, kad tiesiog rinksis „mažesnį blogį“.

Visuomenės apklausų duomenimis, V. Zelenskį palaiko 30 proc. žmonių. Apie 18-20 proc. žmonių remia P. Porošenką ir J. Tymošenko.

Zelenskis – „tautos tarnas“

Skirtingai nuo politinių varžovų, V. Zelenskio veido nematyti rinkiminiuose plakatuose gatvėse – kampaniją jis kūrė socialiniuose tinkluose ir televizijoje.

Jį kaip politiką išpopuliarinęs serialas „Tautos tarnas“ buvo transliuotas per patį kampanijos įkarštį. Šią savaitę, nepaisant kritikos apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus, pasirodė nauja serialo dalis.

Stebėtojai sako, kad V. Zelenskis iškilo dėl nepasitikėjimo politiniu Ukrainos elitu, jis turi potencialą surinkti balsus iš įvairių Ukrainos grupių.

„Tai sukūrė palankią terpę iškilti ne politikui. Juo labiau tas „ne politikas“ sukūrė populiarų politinį mitą apie tai, kaip žmogus iš tautos gali tapti prezidentu, kaip ne sistemos žmogus gali sulaužyti pačią sistemą“, – sakė politinių tyrimų centro „Lenta“ vadovas Volodymyras Fesenka.

„Balsuosiu už V. Zelenskį, nes visi kiti ir dabartinis P. Porošenka nieko nepadarė, kad pagaliau gyventume geriau“, – teigė Kijevo gatvėje kalbinta 44-erių gydytoja Tatjana.

Visgi V. Zelenskio galimybės patekti į antrąjį turą vertinamos panašiai, kaip ir kitų dviejų pagrindinių jo varžovų. Kandidato šalininkai rinkimuose gali būti pasyvūs, be to, pats V. Zelenskis neturi jokios politinės patirties.

Stebėtojams V. Zelenskis atrodo katė maiše – jis vengia žurnalistų klausimų, viešų politinių debatų, nepasisako užsienio politikos klausimais.

Todėl apie kandidato politines pažiūras dažnai tenka spręsti iš jo vaidmens seriale.

Net viename renginyje su V. Zelenskiu pasirodęs buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičiaus apie jo užsienio politiką sprendžia iš „Tautos tarno“ anonso.

„Baigiasi tas trailer'is, kiek pamenu, Martino Liuterio stiliumi: aš turiu svajonę, kad Krymas, Donbasas būtų laisvi, kad gyventume gerai ir taip toliau. Todėl manau, kad Ukrainos kursas stipriai nesikeis“, – sakė verslininkas.

Tymošenko – vargingųjų kandidatė

Nors karo su Rusijos remiamais separatistais nualintoje Rytų Ukrainoje verda atskiras gyvenimas, rinkimai vyks ir čia, kur didelę dalį žmonių žavi J. Tymošenko pažadai.

„Aš už Juliją eisiu“, – sakė 30-metė Natoče iš nedidelės Sartanos gyvenvietės, esančios Ukrainos kontroliuojamoje Donecko srities dalyje.

Apgriuvusiame name gyvenanti, bedarbė trijų mažamečių vaikų motina nedaugžodžiauja ir sako tiesiog tikinti, kad J. Tymošenko „viską padarys ir aš gal kada kokį butą gausiu“.

Ji atspindi skurdesniuose Ukrainos regionuose gyvenančių žmonių, pasigendančių valdžios dėmesio, nuotaikas.

Vadinamojoje buferinėje zonoje šalia kontaktinės linijos su separatistų kontroliuojama Donecko sritimi atsidūrusiose gyvenvietėse dauguma žmonių neturi darbo, pastovių pajamų ir gyvena laukdami nevyriausybininkų ar Ukrainos kariuomenės atgabenamos labdaros.

Žemas pragyvenimo lygis emigruoti į užsienį skatina ir kituose regionuose gyvenančius ukrainiečius.

Štai pusantro etato dirbantis Mariupolio ligoninės chirugas sakė uždirbantis apie 200 eurų, o 42 metų darbo stažą turinti poliklinikos pediatrė guodėsi gaunanti 130 eurų pensiją.

J. Tymošenko kampanijoje daugiausia akcentuoja socialinius, kainų, mokesčių klausimus, tad pensininkai, kuriems premjere 2005 ir 2007 – 2010 metais dirbusi politikė žada pakelti pensijas, sudaro didžiausią dalį jos rėmėjų.

Tuo metu kritikai kaltina ją dėl populizmo.

„J. Tymošenko taip pat remiasi daugiau protesto elektoratu ir labiausia vargingais rinkėjais. Jos dauguma pažadų vertinami kaip populistiniai, pavyzdžiui, sumažinti dujų kainas, komunalinių paslaugų mokesčius“, – teigė politologas V. Fesenka.

Kai kurie analitikai taip pat perspėja, kad J. Tymošenko gali būti prorusiška.

Porošenka – geriausias kariuomenės vadas

Perrinkimo siekiančio P. Porošenkos rėmėjai iš jo tikisi politikos tęstinumo.

Politiko kampanija buvo labiausiai technologiška, masyvi ir sisteminė, konditerijos verslą „Roshen“ valdantis P. Porošenka turėjo daugiausiai finansinių ir organizacinių išteklių.

Be to, prezidentas turi gan tvirtą kariuomenės ir Ukrainos kovą su Rusija remiančiųjų paramą.

„P. Porošenka laikosi karo diskurso, jis kalba apie karą, tapatybę, religijos autonomiją, kalbą, kultūrą. (…) Yra daug rinkėjų, manančių, kad karas yra pagrindinė Ukrainos problema. Jie balsuos ne už prezidentą rinkimuose, o už kariuomenės vadą, kuris labiausiai vertas šios pozicijos“, – sakė analitikas Valerijus Pekulis.

„Kariuomenė buvo basa ir plika. P. Porošenka pradėjo jos pertvarką, pastatė ją ant kojų ir tai labai didžiulis jo nuopelnas“, – tvirtino Mariupolio Carito psichologė Olena.

Ukrainos kariuomenės pulkininkas Olehas pabrėžia, kad P. Porošenka yra patyręs politikas, dirbęs ir ministru, puikiai kalbantis angliškai bei gebantis deramai atstovauti Ukrainai užsienyje.

Jis taip pat giriamas už ryžtą įtvirtinant Ukrainos siekius įstoti į ES bei NATO ir atskiriant Ukrainos stačiatikių bažnyčią nuo Maskvos patriarchato.

Vis dėlto dalis Ukrainos rinkėjų yra nusivylę dabartiniu prezidentu. Anot jų, P. Porošenka išsižadėjo deklaruotos ryžtingos kovos su korupcija, palaiko ryšius su kai kuriais oligarchais, taip ir neužbaigė konflikto su Rusija.

Politologų teigimu, P. Porošenka ir J. Tymošenko yra vertinami kaip senosios kartos politikai.

„Jei anksčiau būdavo labiau regionų priešprieša – rusakalbių prieš ukrainiečius, tarp Vakarų ir Rytų, tai šį kartą labiau ryški kartų ir santykio su politiniu elitu priešprieša. Kas svarbiau – patirtis, ar visiška kardinali politinio elito kaita? Tai vienas esminių šių rinkimų konfliktų“, – sakė V. Fesenka.

Stebi ir Lietuva

Rinkimų rezultatų laukia ir Lietuva, pastaraisiais metais tapusi viena didžiausių Ukrainos rėmėjų tarptautinėje bendruomenėje.

Lietuva yra skyrusi Ukrainai humanitarinės paramos ir ginkluotės už milijonus eurų, šalies pareigūnai padeda Kijevui įgyvendinant reformas, todėl tikisi, kad nuo Rusijos nusigręžusi Ukraina negrįš į Maskvos glėbį.

Dėl to nerimauja Ukrainos kariams paramą teikiančios organizacijos „Mėlyna ir geltona“ vadovas Jonas Ohmanas.

„Pirmas dalykas, reikia, kad Ukraina su Baltijos šalimis, Lenkija, Gruzija išlaikytų vienybę prieš Rusiją, kad nebandytų susitarti, kažką sukti. Antras dalykas, Ukrainai reikia išlaikyti kryptį į Vakarus ir kad čia nebūtų nereikalingų trukdžių“, – sakė J. Ohmanas.

Pasak jo, P. Porošenka stabilumo prasme Ukrainai yra saugiausias pasirinkimas, o kiti du rinkimų lyderiai kelia įtarimų.

„Kaip ir ekrane, taip ir politikoje V. Zelenskis yra tik personažas. Jis yra niekas“, – kalbėjo nevyriausybininkas.

„J. Tymošenko yra ciniška ir manipuliuojanti, o jos santykiai su Rusija įvairiom prasmėm yra įtartini“, – tikino jis.

Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad Ukrainos atsigręžimas į Maskvą nebėra įmanomas, tačiau pabrėžė, jog prezidento rinkimai „yra iššūkis politinei sistemai“.

„Lyg ir tos saugumo reformos yra padarytos, prezidentas yra parodęs savo tvirtą poziciją, konsolidavęs, tačiau klausimas, ar (rinkėjai) jam suteiks dar didesnį kontraktą vidiniams namų darbams, tai yra toms fundamentalioms reformoms“, – teigė parlamentaras.

Prezidento rinkimuose balsuos ir dalis Lietuvoje kasmet vis augančios ukrainiečių bendruomenės. Pavežėjas Vasilijus yra vienas iš kelių dešimčių tūkstančių į Lietuvą pernai atvykusių jo tautiečių.

Atiduoti balsą Ukrainos ambasadoje Vilniuje užsiregistravo 3.056 šalies piliečiai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
Miškų urėdijos direktoriumi paskirtas V. Kaubrė

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Valstybinių miškų urėdijos direktoriumi paskyrė beveik prieš mėnesį...

Verslo aplinka
2019.11.11
G. Nausėda pasirašė „šnipų mainų“ įstatymą

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo praėjusią savaitę patvirtintą Baudžiamojo kodekso pataisą, kuri...

Verslo aplinka
2019.11.11
Viešas laiškas nuo akcinės bendrovės Lietuvos pašto nepriklausomų buvusios valdybos narių 1

Pranešame, kad šiandien, lapkričio 11 d., AB Lietuvos pašto nepriklausomi buvusios Valdybos nariai informavo...

Verslo aplinka
2019.11.11
Darbo tęsti nesutinkanti Lietuvos pašto valdyba: reikalaujami sprendimai būtų žalingi 7

Jaroslavo Narkevičiaus, susisiekimo ministro, atleisti Lietuvos pašto valdybos nariai nesutinka tęsti darbo,...

„Sodra“ savarankiškai dirbančius ragina susimokėti skolas, nesumokėjus ketina išieškoti

„Sodra“ išsiuntė raginimus sumokėti įmokas 16.000 gyventojų, kurie 2018 m. vykdė savarankišką veiklą,...

Verslo aplinka
2019.11.11
Šūviai Honkonge ženklina didesnės įtampos etapo pradžią

Lapkričio 11 d. policijos pareigūnas Honkonge šovė į protestuotoją ir jį sunkiai sužeidė. Protesto akcijos...

2019.11.11
Siūlomas bankų mokestis diskriminacinis ir prieštarauja Konstitucijai 1

Seimo praėjusią savaitę priimtas svarstyti valdančiųjų siūlymas nuo kitų metų apmokestinti didesnį kaip 300...

Finansai
2019.11.11
Teisme liudijęs „MG Baltic“ teisininkas: R. Kurlianskis nebuvo viceprezidentas

Koncerno „MG Baltic“ teisininkas ir buvęs valdybos narys Romanas Raulynaitis pirmadienį teisme liudijo, kad...

Verslo aplinka
2019.11.11
Valdantieji po truputį atsitraukia dėl NT mokesčio  2

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis bando ieškoti Seimo...

Verslo aplinka
2019.11.11
VRM ir PAGD už 16,6 mln. Eur perka automobilius su gelbėjimo įranga

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ir Vidaus reikalų ministerija (VRM) už 16,6 mln.

Verslo aplinka
2019.11.11
Ispanijos rinkimų rezultatai išeities iš politinės aklavietės nežada

Valdančioji Socialistų partija laimėjo Ispanijos parlamento rinkimus, bet negavo pakankamai mandatų, kad...

Verslo aplinka
2019.11.11
„Jaguar“: po nauju žvėries kailiu plaka ta pati širdis Verslo tribūna

Miesto visureigis – toks yra naujasis „jaguaro“ pavidalas. Tiems, kas mano, kad kartu su elegantiško sedano...

Verslo aplinka
2019.11.11
„Brexit“ kampanija atvėrė Pandoros skrynią – kas laukia Lietuvos rinkėjų 1

2016 m. Jungtinėje Karalystėje vykęs „Brexit“ referendumas paliko net ne pėdsaką, o gilų randą Europos bei...

Verslo aplinka
2019.11.11
Nors kreditai kainuoja juokingai mažai, skolos didinti negalime  Premium

Lietuvos valstybės skola siekia apie trečdalį bendrojo vidaus produkto (BVP) ir pastaraisiais metais po...

Verslo aplinka
2019.11.11
Nusilpus kronai, norvegų partneriai spaudžia dėl mažesnių kainų Premium

Susilpnėjusi Norvegijos krona kol kas nepakirto Lietuvos eksporto į šią rinką. Tačiau verslininkai sako, kad...

Verslo aplinka
2019.11.11
Vilniuje buvo evakuotas „Impuls“ sporto klubas

Sekmadienį buvo evakuotas Vilniuje, Kareivių g., esantis sporto klubas „Impuls“.

Verslo aplinka
2019.11.10
Graikijos masalas investuotojams – mokesčių rojus

Graikija, bandydama išbristi iš užsitęsusios ekonominės krizės, meta iššūkį Londonui, Monakui ir...

Laisvalaikis
2019.11.10
Apsispręskime, kiek atliekų mums reikia: daugiau ar mažiau 2

Šių metų rudenį pavadinčiau simptomišku ne tik elektronikos įrangos gamintojams ir importuotojams, bet ir...

Verslo aplinka
2019.11.10
Rengiamasi rekonstruoti „Via Baltica“ ruožą iki Lenkijos sienos 3

Kelių direkcija rengiasi maždaug 300 mln. vertės „Via Baltica“ atkarpos nuo Marijampolės iki sienos su...

Verslo aplinka
2019.11.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau