Referendume nebus užtikrintos lygios agitavimo teisės

Nustato įstatymas

Galiojantis Referendumo įstatymas be kita ko numato, kad referendumo dieną ir likus 30 val. iki balsavimo pradžios bet kokia politinė „agitacija yra draudžiama“, tačiau „referendumo agitacija nėra laikomas kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti referendume“.

Konstitucinės teisės ekspertas prof. Vytautas Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad pagal tokią galiojančio įstatymo formuluotę asmenys, pasisakantys prieš rengiamą referendumą, turi mažiau teisių nei referendumo šalininkai.

„Čia galima įžvelgti konstitucinę lygiateisiškumo užtikrinimo problemą. Išeitų taip, kad tie, kurie pasisako prieš tam tikro referendumo surengimą, balsavimo dieną negalės agituoti rinkėjus ignoruoti balsavimą būtent tame referendume. Tuo metu referendumo šalininkai gali netrukdomai raginti rinkėjus eiti į balsavimą, tik turės laikytis draudimo agituoti balsuoti už arba prieš referendumui teikiamą iniciatyvą“, – VŽ aiškino p. Sinkevičius.

Opozicija kalba apie populizmą

Gegužės 12 d. kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu rengiami du referendumai – dėl dvigubos pilietybės konstitucinio įteisinimo bei dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo nuo 141 iki 121.

Referendumui dėl dvigubos pilietybės politinių prieštaravimų nėra. Tačiau, kaip VŽ jau skelbė, opozicinės partijos pasisako griežtai prieš valdančiųjų inicijuotą ir paskelbtą referendumą dėl Seimo sumažinimo.

Opozicija ragina rinkėjus pasinaudoti teise gegužės 12-ąją atvykus į balsavimo apylinkes atsisakyti dalyvauti referendume dėl Seimo narių.

„Mes manome, kad tai populistinis pasiūlymas, pasisakome prieš šį referendumą ir siūlome rinkėjams tądien eiti į balsavimo apylinkes, dalyvauti prezidento rinkimuose bei referendume dėl pilietybės išsaugojimo, tačiau ignoruoti referendumą dėl Seimo narių, t. y. tiesiog neimti balsavimo šiame referendume lapelių, nepasirašyti rinkėjų registravimo lape ties tam referendumui skirta vieta“, – VŽ sakė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Mykolas Majauskas.

Jis tikisi, kad bent dalis žmonių „išgirs ir supras raginimus gegužės 12 d. atėjus į balsavimo apylinkes atsisakyti dalyvauti populistiniame referendume“.

Referendumo dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo pagrindinis tikslas – kad jis išvis neįvyktų. Pagal įstatymus, referendumas bus laikomas įvykusiu tik tuomet, kai jame dalyvaus ne mažiau kaip pusė registruotų rinkėjų. Tad jeigu dalis gegužės 12-ąją į balsavimo apylinkes atėjusių rinkėjų nesiregistruos referendume dėl Seimo, tai gali nulemti, kad jis neįvyks dėl per mažo rinkėjų aktyvumo.

Galėtų būti pripažintas neteisėtu?

Tačiau kitas konservatorius Stasys Šedbaras pastebi, kad galiojanti Referendumo įstatymo nuostata neleis šiai partijai ir kitiems referendumo dėl Seimo mažinimo priešininkams balsavimo dieną raginti žmones ignoruoti būtent šį referendumą.

„O jo šalininkai turės galimybę garsiai raginti rinkėjus kuo aktyviau dalyvauti referendume“, – VŽ tikino jis.

Politiko nuomone, „ši teisinė nelygybė gali nulemti abejones dėl prezidento rinkimų dieną vyksiančių abiejų referendumų teisėtumo“.

Bet p. Sinkevičius abejoja, ar bus įmanoma iškelti gegužės 12 d. rengiamo referendumo dėl Seimo mažinimo teisėtumo klausimą po to, kai jis jau bus įvykęs.

„Šis referendumas vyks pagal galiojančio įstatymo reikalavimus. Preziumuojama, kad šis įstatymas atitinka Konstituciją iki Konstitucinis Teismas (KT) nenustatys kitaip. O KT iki referendumo, matyt, jau vargu ar imsis tokio klausimo. Tad referendumas įvyks, jeigu aktyvumas bus pakankamas, jo rezultatai bus teisėti. Jeigu kada nors KT vis dėlto nuspręstų, kad Referendumo įstatymas prieštarauja Konstitucijai, tai jau nebebūtų galima taikyti „atgal“, jau įvykusių teisinių santykių atžvilgiu“, – pabrėžė jis.

Todėl konstitucinės teisės ekspertas tvirtino, kad referendumo dėl Seimo mažinimo priešininkams lieka vienintelė teisėta galimybė – kuo aktyviau agituoti rinkėjus gegužės 12 d. nedalyvauti tame referendume, bet ateiti į apylinkes ir dalyvauti kituose tądien vyksiančiuose rinkimuose ir referendume.

„Atsižvelgtume į daugelį aplinkybių“

Valdančiųjų valstiečių-žaliųjų atstovė Agnė Širinskienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, VŽ tikino, kad referendumo dėl parlamentarų skaičiaus mažinimo šalininkai „neketina nusileisti iki to, kad balsavimo dieną užsiimtų nors kokia nors agitacija“.

Laura Matjošaitytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė, VŽ pripažino, kad „iš tikrųjų įstatymo leidėjas šioje vietoje įdomiai suformulavo“.

„Bet jeigu VRK gautų skundų dėl referendumo dieną vykstančios kokios nors agitacijos, spręstume pagal įvairias aplinkybes, atsižvelgtume į daugelį dedamųjų – kaip, kas ir kokiu būdu agituoja“, – pastebėjo ji, nepaneigusi, kad sankcijų galėtų sulaukti bet kuri – referendumo šalininkų ar priešininkų – pusė.