Investicijos į ekologinę gamybą atsiperka

Publikuota: 2019-03-28
SHUTTERSTOCK NUOTR.
SHUTTERSTOCK NUOTR.

Pernai gegužę Europos Parlamentas (EP) priėmė atnaujintą ekologiškų produktų ženklinimo reglamentą. Jame pabrėžiama, kad ekologiški produktai prisideda prie aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės ir kaimo plėtros. Jis apibrėžia ekologinės gamybos tikslus ir principus, gamybos taisykles ir ženklinimą. Būtent pastarasis yra ypač aktualus tiek ekologiškos produkcijos gamintojams, tiek vartotojams, nes  ekologinės gamybos logotipas – žalias lapas – naudojamas ženklinant, pateikiant ir reklamuojant tik EP reglamentą atitinkančius produktus. Taip pat apibrėžiamas ir vienodas termino „ekologiškas“ vartojimas.

Norėdami aktyviau įsilieti į ekologiškų produktų rinką, ekologiškos produkcijos gamintojai siekia sertifikuotis ir gauti teisę naudoti ES ekologinio gaminio logotipą – žalią lapą. Jis garantuoja, kad visoje produkto auginimo ir gaminimo grandinėje laikytasi Europos Parlamento (EP) nustatytų ekologinės gamybos taisyklių.

Prieš kelerius metus kilo pasaulinis skandalas, kai drabužių gamybos gigantai savo gaminius pristatydavo kaip ekologiškus, nors jie buvo gaminami iš genetiškai modifikuotos medvilnės. Naujasis EP reglamentas aiškiai numato, kad genetiškai modifikuotų organizmų ekologiškuose produktuose negali būti.

Be žalio lapo eksportas neįmanomas

„Baltic Food Organisation“ (BFO) – organizacijos, padedančios įmonėms pristatyti ekologiškus maisto produktus ir didinti jų žinomumą ES ir kitose šalyse – vadovas Romas Apulskis sako, kad ES žalio lapo logotipo reguliavimas itin reikalingas.

„ES skiriamas dėmesys ekologiškai produkcijai svarbus ne tik ekonomine prasme. Vienos krypties laikymasis yra ES stiprybė, – teigia R. Apulskis. – Štai, pavyzdžiui, Lietuva turi savą ekologiško gaminio ženklą, bet mums kaip sąlyginai mažos šalies gamintojams jį komunikuoti visam pasauliui labai sunku. Pelnyti pasitikėjimą, kad gaminama produkcija yra kokybiška ir ekologiška, yra sudėtingas procesas. Savo ruožtu ES žalio lapo logotipą jau pažįsta dauguma trečiųjų šalių rinkų. Jis vertinamas kaip neabejotinas kokybės garantas ir palengvina eksportą, nes dauguma rinkos dalyvių žino, kad jis suteikiamas tik daugybę reikalavimų atitinkantiems produktams.“

Ekologiškos produkcijos gamintojai gali dalyvauti įvairiose ES programose, vykti į parodas.  Pastaruoju metu stengiamasi ekologiškus produktus iš ES pristatyti Kinijos ir Pietų Korėjos rinkose. Tai – plačios galimybės mūsų šalies gamintojams. Pasak BFO vadovo, pasiremdama patirtimi jų organizacija gali patvirtinti, kad kai kuriose užsienio rinkose europietiška produktų kokybė yra itin vertinama ir ji nusveria kainos kriterijų. Į Azijos šalių rinkas pradėtas ekologiškų gaiviųjų gėrimų eksportas, Baltijos šalyse sėkmingai prekiaujama žalio lapo logotipu pažymėtais ekologiškais gėrimais, konservuotomis daržovėmis ir kūdikių maistu.

Suteikiama vertė nusveria sąnaudas

Ekologiškų produktų sertifikavimui reikia laiko sąnaudų, o jų gamybos kaštai nulemia aukštesnę galutinę kainą, todėl tokiems produktams ne visada lengva konkuruoti. Tačiau jų gamintojai tvirtina, kad investicijos atsiperka, nes vartotojai vis geriau pažįsta ir vertina žaliu lapu pažymėtų produktų naudą. Pavyzdžiui, daugiau kaip dešimties metų tradicinio ūkininkavimo patirtį pritaikiusios ekologiškam ūkiui „Auga Group“ marketingo vadovas Gediminas Judzentas teigia, kad sertifikavimo procedūras pereiti verta.

„Žalio lapo logotipo atpažįstamumas tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse yra gana didelis ir nuolat auga, tad juo paženklinti produktai vartotojams kelia didesnį pasitikėjimą, yra lengviau atpažįstami. Kai kalba pasisuka apie eksportą – be žalio lapo neatsivertų nė vienas kelias į užsienį. Daugeliui užsienio partnerių ekologinio sertifikato turėjimas savaime yra garantija, kad produkcija yra ekologiška ir atitinka visus kokybinius parametrus“, – pasakoja p. Judzentas.

Įmonė žalio lapo logotipu pažymėtą produkciją eksportuoja į kitas ES šalis, taip pat į Kanadą ir Japoniją. Didžiausią eksporto dalį sudaro ekologiškos sriubos, taip pat konservuoti pievagrybiai, burokėliai, pupelės.

Europos Parlamentas ekologinę gamybą įvardija kaip vieną iš prioritetinių sričių, nes joje derinama geriausia aplinkos ir klimato srities praktika, skatinama biologinė įvairovė ir gamtos išteklių išsaugojimas. Ekologinis ūkis traktuojamas kaip perspektyvi atsvara tradiciniam, nes jis puoselėja darnią ekonominę ir socialinę aplinką.

[infogram id="b2455206-c1f9-4f1c-8e07-9933ce96eb1f" prefix="Y9V" format="interactive" title="TR:EP"]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Ministras L. Kukuraitis vairuotojams dienpinigius siūlo mokėti, jeigu jų alga sieks 2 MMA  10

Socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, ateityje tolimųjų reisų vairuotojams planuojama leisti...

Nauja liberalų politinė jėga vadinsis Laisvės partija 

Nauja liberalų politinė jėga vadinsis Laisvės partija, pranešė Aušrinė Armonaitė, viena jos steigėjų Seimo...

Griežtėja elektroninės prekybos taisyklės 

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį pritarė taisyklėms, skirtoms apsaugoti vartotojus nuo klaidinimo...

Prekyba
15:22
Interviu su V. P. Andriukaičiu: tikslas – socialinė Europa su didesniu biudžeto kapšu Premium 3

Į prezidentus kandidatuojantis eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis įsitikinęs, kad Europos Sąjungos...

„Alibaba“ įkūrėjas: dirbti 12 val. per parą, 6 dienas per savaitę – palaima Premium 10

Kai vis aktyviau diskutuojama apie darbo savaitės trumpinimą bei tokio pokyčio naudą darbuotojams, Jacko Ma,...

Vadyba
11:11
Kai atliekų sektoriaus kontrolė butaforinė, nukenčia vartotojai 1

Elektronikos ir spartaus skaitmenizavimosi amžių ir jo suteiktą komfortą sekė rūpestis: kur dėsime...

Paslaugos
10:36
D. Grybauskaitė: Lietuva pasirengusi prisidėti atstatant Paryžiaus katedrą 22

Lietuva sukrėsta Paryžiaus Dievo Motinos šventovės tragedija, bet yra pilna ryžto padėti Prancūzijai...

10:25
Viskas apie kandidatus į prezidentus – vienoje vietoje 1

„Verslo žinios“ nori padėti savo skaitytojams geriau pažinti kandidatus ir jų pažiūras svarbiausiais...

Neišnaudotos galimybės: pusę kuklaus eksporto į Kiniją sudaro baldai ir mediena Premium 1

Net 62% Kinijos įmonių pernai susidūrė su vėluojančiais atsiskaitymais, rodo „Coface“ atlikta apklausa. Vis...

Kinija atsigauna, bet dar trūksta tvaraus augimo įrodymų

Kinijos ekonomika šį ketvirtį paaugo 6,4%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toks tempas paneigė...

Lietuvoje kuriami ateities keliai: kur kas atsparesni ir su nanomedžiagomis Verslo tribūna 7

Lietuvos automobilių kelių direkcija, pasinaudodama Europos Sąjungos (ES) investicijų priemone...

Bambagyslė vis dar tvirta 9

Parlamentarai ir toliau saugo savivaldybių ir jų valdomų įmonių vidaus sandorius – nors ydingą jų praktiką...

Savivaldybės neskuba atsisakyti sandorių su savo įmonėmis Premium 1

Savivaldybės neatsisako įpročio pirkti paslaugas iš sau pavaldžių įmonių, nors ne kartą skambėjo ir...

Finansai
05:45
Panaikinus sankcijas, „Rusal“ JAV investuoja 200 mln. USD Premium 2

Rusijos aliuminio milžinė „Rusal“ dėl ryšių su oligarchu Olegu Deripaska didžiąją dalį praėjusių metų...

Pramonė
05:45
Lūžių gydymui planuojama naudoti 3D spausdintuvus Verslo tribūna

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kelia iššūkį verslo atstovams sukurti inovatyvių įtvarų...

Verslo aplinka
2019.04.16
Žalieji sprendimai ateities miestams: mažiau tarši logistika Verslo tribūna 1

Tokiu pavadinimu konferenciją Vilniuje balandžio 12 d. surengė Žaliosios politikos institutas. Renginyje,...

Europos Parlamentas nustatė minimalias teises dirbantiesiems pagal netipines darbo sutartis

Europos Parlamentas (EP) patvirtino naujas Europos Sąjungos (ES) taisykles, kuriomis stiprinamos asmenų,...

Verslo aplinka
2019.04.16
Generalinė prokuratūra skundžia nuosprendį Sausio 13-osios byloje

Generalinė prokuratūra skundžia Vilniaus apygardos teismo nuosprendį Sausio 13-osios byloje ir teigia, kad...

Verslo aplinka
2019.04.16
Atsakomybė už kartelius gresia 17-kai vadovų 6

Asmeninė atsakomybė už kartelinius susitarimus gresia 17-likai įmonių vadovų – jiems gali būti apribota teisė...

Paslaugos
2019.04.16
Pesimistinis scenarijus: iki 2030 m. Lietuvoje liks 2,4 mln. gyventojų 38

Per ateinančius šešerius metus žmonių skaičius Lietuvoje gali sumažėti iki 2,5 mln. žmonių, o iki 2030 m.

Vadyba
2019.04.16
Parse Error line 0, character 0
Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau