Užsienio politika: trijų kandidatų į prezidentus programos

Publikuota: 2019-03-22
Kandidatai į prezidentus (iš kairės): S. Skvernelis, I. Šimonytė, G. Nausėda. VŽ montažas.
Kandidatai į prezidentus (iš kairės): S. Skvernelis, I. Šimonytė, G. Nausėda. VŽ montažas.

Ingrida Šimonytė, kandidatė į LR prezidentus, pasekė savo oponentų Gitano Nausėdos bei Sauliaus Skvernelio pėdomis ir penktadienį Rytų Europos studijų centre pristatė savo užsienio politikos prioritetus. VŽ primena ir svarbiausias kitų dviejų kandidatų užsienio politikos programų citatas.

I. Šimonytė: JAV lyderystė, su Rusija nėra apie ką kalbėti

1. Politikos tęstinumas.

„Užsienio ir saugumo politika remiasi gana plačiu politinių jėgų konsensusu. Dėl esminių principinių nuostatų labai didelių skirtumų nematyti. Manau, kad tai didelė vertybė. Tuo požiūriu man nepavyktų kalbėti apie kažkokius ypatingus pokyčius Lietuvos užsienio politikos srityje“.

2. Integracija į Vakarus.

„Mūsų interesas – visapusiška ir gili integracija į Vakarus ir mūsų buvimas transatlantinės erdvės dalimi. Mūsų saugumo tiltą laiko dvi pagrindinės atramos – NATO ir ES. Žinoma, reikia matyti, kad ir vienai, ir kitai atramai būdingi tam tikri bruzdesiai ar rimti klausimai, kurių sprendime mums teks dalyvauti. Tai nebus taip paprasta ir taip aišku, kaip buvo iki pastarosios finansų krizės“.

nuotrauka::1

3. Saugi erdvė Lietuvoje.

„Pirmas ramstis – tolesnis krašto gynybos stiprinimas, geras pagrindas yra partijų nacionalinis susitarimas. Antras – Lietuvos atsparumas įtakoms per energetiką, per infrastruktūrą, informacinius – kultūrinius kanalus, neskaidrias verslo schemas. Trečias – mūsų ekonominio modelio keliami iššūkiai krašto saugumui, kai didžiąją dalį pajamų uždirbame iš žemos ir vidutinės pridėtinės vertės, susiduria užburtas ratas, kai esame pasmerkti ieškoti sprendimų, kurie leistų palaikyti pigią darbo jėgą ar pigius energetikos išteklius“.

4. ES politikoje – ne tik prašytojai. 

„Lietuva turėtų persijungti iš režimo, kai mes norime gauti – norime gauti dėmesio savo klausimams, norime gauti daugiau struktūrinių fondų pinigų, norime rankiotis vyšnias nuo torto. Bet jei esame vienminčių būrys, vadinasi, turime suprasti, kad ne tik mes turime klausimų, kurie skauda, bet ir kiti bendrijos nariai, ir tuos klausimus turime atviromis akimis diskutuoti. Labai svarbus diskusijų objektas bus vadinamasis socialinis ramstis. Nesakau, kad man imponuoja Emmanuelio Macrono idėja visur suvienodinti minimalią algą, tačiau akivaizdu, kad Lietuva ilgą laiką šiek tiek per stipriai naudodama iš ES gaunamą paramą nepradėjo spręsti savo vidinių pamatinių problemų dėl viešųjų paslaugų, švietimo ir sveikatos apsaugos“.

5. Taisyklėmis paremtas pasaulis.

„Mažai šaliai visada yra lengviau apsiginti savo interesus tada, kada taisyklės yra labai aiškios ir kada yra galimybės veikti per tam tikras koalicijas taip sustiprinant savo balsą. Mūsų koalicijos visada iki šiol buvo vertybinės – turiu minty NATO, ES, EBPO. Mūsų galimybės dvišaliu pagrindu bandyti išlošti iš derybų su dideliais žaidėjais gali neduoti gero rezultato, o per tarptautinius aljansus galime pastiprinti savo balsą. Tikiuosi, kad mūsų koalicijos ir toliau bus vertybinės ir remsis pagarba žmogaus teisėms, įstatymo viršenybei“. 

6. Neginčytinas JAV vaidmuo.

„JAV vaidmuo ir svarba mūsų gyvenime yra didžiulis ir neginčytinas, bet ypatingai svarbus JAV lyderiaujantis vaidmuo NATO. Mūsų pastangos turi būti padėti JAV atkreipti kitų NATO partnerių dėmesį į tai, kaip svarbu mums visiems solidariai ir vienodai matyti kylančias grėsmes ir prie jų sprendimų prisidėti“.

7. Kinijos grėsmė.

„Kai kalbame apie bendravimą, verslo projektus, turime labai aiškiai matyti ir grėsmes, ir nepageidautinus reiškinius, kurie su tuo ateina – intelektinės nuosavybės pažeidimus, žvalgybinės veiklos dalyvavimą, žmogaus teisių klausimus. Santykių paritetas geriau galėtų būti sprendžiamas ES lygiu nei mūsų kažkokių asmeninių bandymų nusigriebti kažkokią grietinėlę“. 

8. Lenkija ir Baltijos šalys.

„Lenkija ir Baltijos šalys mums nepaprastai svarbios. Lenkijos atveju reikia pasidžiaugti santykių šiltėjimu ir intensyvėjimu, nes daugelį grėsmių matome panašiai, ypač jei kalbame apie Rusijos veiksmus perbraižant pasaulio sienas. Kalbant apie Baltijos šalis, iki šiol galime matyti, kad yra labai daug pastangų mūsų trijulę bandyti išpjaustyti, ir paprastai tose pastangose dalyvauja mums žinoma šalis. Nepakanka dėmesio mūsų nuoširdžiam broliškam pasišnekėjimui su broliais latviais ir broliais estais, kai bandoma mus priešinti dėl trečiosios šalies interesų“. 

9.  Su Rusija nėra apie ką kalbėti. 

„Yra dalykai, kurie ant žemės sprendžiasi techniniu lygiu, kaip sienos demarkavimai. Ar mes galime kaip valstybės, kaip tam tikri antstatai apie kažką bendrauti? Manau, kad labai sudėtingai. Tiksliau sakant, ne. Nes vertybiniu požiūriu mes niekaip negalime apsimesti, kad nematome nei pastangų keisti pasaulio tvarką, keisti pasaulio sienas, eksportuoti į Vakarų pasaulį korupciją, pinigų plovimą. Lietuva  dažnai būdavo vadinama vieno klausimo valstybė, nes visada kalbėdavo apie Rusiją. Vėliau pamatėme – deja, labai didele kaina, kad tas kalbėjimas turi labai daug pagrindo. Tuo pagrindo turėtume bandyti kalbėtis su ES partneriai, kad vieninga strategija tos šalies atžvilgiu yra vertinga“.

10. Atstovavimas ES viršūnių susitikimuose.

„Klausimai Europos Vadovų Taryboje būna įvairaus turinio. Kartais, matyt, labiau pridera tose diskusijose dalyvauti prezidentui, kartais – premjerui. Bet aš manau, kad ta struktūra, kuri dabar susidėliojusi, kuri veikia dešimt metų, veikia neblogai ir aš nesiūlyčiau to keisti“.

S. Skvernelis: ambasada Jeruzalėje, dalykiniai santykiai su Rusija

1. Sutarimo paieškos.

„Reikalinga ne personalinė, o nacionalinė užsienio politika, konsensuso politika. Prezidentas pagal Konstituciją nustato pagrindines užsienio politikos kryptis, bet įgyvendina kartu su Vyriausybe – kalbantis, o ne nuleidžiant iš viršaus instrukcijas. Sukurčiau prie prezidento institucijos užsienio politikos tarybą, kurioje būtų pagrindinės valdžios institucijos, taip pat ir Seimo atstovai“.

2. Atstovavimas Europos Sąjungoje.

„Laikyčiausi Konstitucijoje numatyto valdžių atskyrimo principo. Prezidentas turi dalyvauti tuose viršūnių susitikimuose, kur sprendžiami pagrindiniai strateginiai nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimai. Ministras pirmininkas – kai sprendžiami tarptautiniai ekonominiai ar vidiniai ES socialiniai, ekonominiai klausimai. Kalbantis ir matant darbotvarkę visada galima nuspręsti, kam geriausia vykti“.

nuotrauka::2

3. Didesnis dėmesys JAV.

„Turime galvoti ne tik tai, ko mes tikimės iš Jungtinių Valstijų, bet ir ką galime duoti. Būtų svarbios investicijos iš JAV į Klaipėdos uosto plėtrą, reikia glaudesnio bendradarbiavimo su JAV gynybos pramone, geras pavyzdys būtų ilgalaikis suskystintų dujų tiekimas į Klaipėdos terminalą. Negalime atsukti nugaros per svarbius balsavimus Jungtinėse Tautose – kalbu apie balsavimą dėl Jeruzalės klausimo. Tikslas yra dvišalių susitikimų atstatymas, nes Baltijos šalių interesus dažnai sunku suderinti. Strateginis tikslas yra JAV karinių pajėgų buvimas šiame regione. Kuo daugiau Amerikos čia, tuo esame saugesni“.

4. Ambasados perkėlimas į Jeruzalę.

„Pasisakau už dviejų valstybių sprendimą, už galutinį Jeruzalės statuso apibrėžimą derybų keliu. Bet mes negalime neigti Jeruzalės svarbos Izraelio valstybei, negalime negirdėti JAV motyvų, kodėl buvo pripažinta Jeruzalė sostine. Nematyčiau jokios tragedijos, jei mes grįžtume prie klausimo ir svarstytume mūsų ambasados perkėlimo į Jeruzalę galimybes. Neturime bijoti išsiskirti iš kaimyninių valstybių. Diskusijos metu turime sverti pliusus ir minusus. Didžiausias pliusas – tai būtų naujas impulsas santykiams su Izraeliu, tai apimtų mūsų saugumo klausimus ir prekybinius, ekonominius klausimus. Visiems suprantama, koks glaudus Izraelio ir JAV ryšys. Manau, mums būtų lengvesnis bendradarbiavimas, supratimas santykiuose dvišaliuose su JAV ir signalas, kad JAV yra ne vien žodžiais mūsų partneris, bet ir tokiuose aštriuose diskusiniuose klausimuose mes stojame į vieną ar kitą pusę. Bijoti diskutuoti tokiais klausimais nėra teisinga pozicija“.

5. ES politika.

„Europinę politiką reikia suvokti ne vien kaip užsienio politikos dalį, bet labai glaudžiai sieti su vidaus politika. Turime labai gerai jausti ES pulsą ir geriau jį perteikti mūsų visuomenei. Privalome išlaikyti ES vienybę, realiai spręsti problemas. Nedarbo, skurdo, socialinės nelygybės klausimai ES turi tapti vieni iš prioritetinių, kitaip bus skatinamas populistinių jėgų atsiradimas. Neturėtume pereiti į unitarinės valstybės modelį deleguojant vis daugiau kompetencijų ES institucijoms. Neturėtume sutikti su atskiro viceprezidento, atsakingo už finansus, skyrimu. Nematau prasmės kurti vieningą pasienio tarnybą, kada „Frontex“ rėmuose mūsų tarnybos veikia efektyviai“.

6. Lenkija – strateginis partneris.

„Lenkija – mūsų strateginis partneris visomis prasmėmis. Turime pasinaudoti jos ekonomikos augimo privalumais, Lenkija turi didžiausią šiame regione NATO kariuomenę, svarbu derinti pozicijas dėl Suvalkų koridoriaus apginamumo, bendradarbiauti Lenkijos iniciatyvose dėl JAV buvimo ir oro gynybos stiprinimo. Tikiu, kad niekada negrįšime į tuos laikus, kai negirdėjome vienas kito.

7. Baltijos vienybė ir konkurencija.

„Baltijos šalių tautos yra labai artimos kultūriškai, emociškai ir istoriškai. Mes esame partneriai, broliai. Bet yra pavyzdžių, kur sprendimai galėjo būti kiti: pirmiausia, suskystintų dujų terminalas (...), dėl jūrų sienos su Latvija taip pat nėra sprendimo (...) vyko daug diskusijų dėl elektros tinklų sinchronizacijos“.

8. Lyderystė Rytų partnerystėje.

„Mano strateginis tikslas – kad Ukrainos ir Gruzijos narystė ES tapti ne tik strateginiu siekiu, bet ir galutiniu rezultatu. Neturi pasijusti nuovargio nuotaikų. Vilniaus lyderystė galėtų būti advokataujant ir vedant mūsų partnerius tiek į ES, tiek į NATO. Moldova taip pat yra didžiulis iššūkis, kurį kelią ji pasirinks“

9. Rusija ir Baltarusija.

„Apie esminių santykių su Rusija perkrovimą nėra kalbos, tačiau kalbant apie mūsų nacionalinių interesų apsaugą bendradarbiavimas tarp atskirų pareigūnų gali būti – ne vardan gerų santykių, bet konkrečių sprendimų, kalbant apie iššūkius dėl bendros sienos, kontrabandos, nelegalios migracijos, kaip yra su Baltarusija (...). Tas laikotarpis, kai mes galėjome būti vienas iš stipriausių Baltarusijos advokatų, bandant propaguoti vakarietiškas vertybes, manau, buvo teisinga kryptis. Be abejo, dabar yra pagrindinis skaudulys ir kliūtis Astravo AE. Nekeičiu savo pozicijos dėl šio nesaugaus objekto. Jeigu įvyktų taip, kad tas branduolinis objektas pradėtų funkcionuoti, jeigu ten įvyks branduolinis incidentas ir turėsime pasekmes, noriu ramiai žiūrėti į savo vaikų ir kitų Lietuvos žmonių akis, kad padariau viską, kad to išvengtume. Šiandien yra paskutinis šiaudas pakeisti elektrinę iš branduolinės į dujinę. Lietuva gali galbūt būti Baltarusijos advokatas ir partneris, jeigu toks signalas iš Minsko ateitų, kad mes ieškome ir finansavimo šaltinių“.

10. Partnerystė su Japonija.

„Azijoje išskirčiau dvi kryptis. Japonija gali būti ir privalo tapti svarbiausiu mūsų partneriu. Svarbus bendradarbiavimas atveriant Japonijos rinką mūsų maisto produktams. Energetikoje dar esame neatsakę į klausimus kalbant apie atominės elektrinės statybą Lietuvoje, labai stiprios kompanijos jaučia nuoskaudą dėl mūsų priimtų sprendimų, bet mes siūlome alternatyvas. Japonijos įmonės gali jungtis į sinchronizacijos projektus, taip pat investuoti į Klaipėdos išorinio uosto plėtrą. Kinijos ekonomika yra įdomi mūsų verslui ir turime žiūrėti savo pragmatinių interesų, valstybės interesų. Negali būtų kalbos apie investicijas į strateginius objektus, kas susiję su mūsų nacionaliniu saugumu“.

G. Nausėda: dialogas su Rusija, atviras žvilgsnis į Kiniją

1. Vakarietiškos pažiūros.

„Mano pažiūros formavosi dar prieš 25–30 metų, kai teko lankytis Vokietijoje. Ten suvokiau, kad vakarietiškas gyvenimo būdas, rinkos ekonomika yra būtent tas kelias, kuris nekelia nė menkiausių abejonių, o tuo metu buvusios naivios mintys apie kažkokį pusinį ar trečiąjį kelią yra visiška nesąmonė. Mano vakarietiškos pažiūros šiandien tik stiprėja.“

2. ES centralizacija.

„Esu už Europos Sąjungą kaip konfederaciją. Lietuvai reikėtų pasisakyti prieš veto teisės panaikinimą sprendžiant mokesčių politikos klausimus. Rytų Europos valstybės taiko patrauklesnius pelno, gyventojų pajamų mokesčio tarifus, idant paskatintų investicijas ir verslą. Jeigu šitą svertą atima, tai atima meškerę, kuria norime susižvejoti žuvį. Stipresnieji dažniausiai nieko nerizikuoja federalizacijos ir centralizacijos projektuose, mažosios valstybės turi būti atsargesnės.“

nuotrauka::3

3. NATO skydas.

„NATO yra svarbiausias ir praktiškai vienintelis mūsų skydas, kuriuo remdamasi Lietuva gali atgrasyti bet kokį išorės priešą. NATO turime stiprinti ne tik retorika, bet ir prisiimti įsipareigojimus, todėl krašto apsaugos išlaidų nuo BVP procentas nėra vien statistinis dydis. Nesiimdama priemonių gintis ar atgrasyti priešą pati, Lietuva negali tikėtis – bent jau moraline prasme – kad ją imsis ginti kiti NATO nariai, konkrečiai JAV.“

4. Dialogas su Rusija.

„Prieš kalbantis turime deklaruoti principus ir nepadaryti iš savo principų mazgotės, bendraujant su valstybėmis, kurios šiandien elgiasi agresyviai, kuriose yra žmogaus teisių pažeidimų ir kurios neatitinka mūsų supratimo apie demokratiją. Bet tai yra mūsų kaimyninės valstybės ir jei neatsisakome savo principų, galime mėginti su jomis kalbėti, galbūt iš pradžių pradedant nuo žemesnio politinio lygio, pirmiausia apie ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą.“ 

5. Atviras žvilgsnis į Kiniją.

„Aš už tai, kad ekonominis bendradarbiavimas su Kinija būtų plėtojamas, dėl prekybos nėra kokių nors ypatingų rizikų. Svarbu atskirti investicijas į kokias nors siuvyklas, tekstilės ar baldų pramonę, ir į infrastruktūrą ar IT technologijas. Pirmuoju atveju esu už, antruoju atveju investicijos turi praeiti nacionaliniu saugumu besirūpinančių institucijų filtrą. Žiūriu į Kiniją atviromis akimis, suprantu, kad be ekonominės ekspansijos planų kartais gali būti ir kitokių planų (...). Gerbiu Dalai Lamą kaip religinį dvasinį lyderį. Jam apsilankius Lietuvoje, su juo galėtų susitikti ir mūsų religiniai lyderiai, bet šiandien nematau būtinybės ir galimybės, kad prezidentas turėtų sutikti Dalai Lamą savo rūmuose.“ 

6. Pirmasis vizitas – į Lenkiją. 

„Mano pirmasis vizitas būtų į Lenkiją. Mūsų teritorinės gynybos planai būtų neefektyvūs be bendradarbiavimo su mūsų pietine kaimyne. Man norėtųsi, kad mūsų ekonominis bendradarbiavimas būtų gerokai spartesnis (...). Mano derybinė pozicija – aš pasisakau už lenkiškų rašmenų rašybą antrajame paso puslapyje.“

7. Šiaurės Europos formatas. 

„Kalbant apie lenkišką ir baltoskandišką sparną, aš norėčiau, kad Lietuva skristų abiem sparnais, ir nemanau, kad reikalingas priešinimas. Baltijos (ir Šiaurės šalių) šalių formatas yra svarbus, ir galbūt atsirastų galimybė išplėsti jį dar vienu nariu – Jungtine Karalyste, ypač kai „Brexit'as“ taps realybe.“

8. Ukrainai – ir parama, ir kritika.

„Deja, korupcijos klausimas yra pirmas dienotvarkėje ir jis ardo Ukrainos visuomenę iš vidaus. Pripažindamas, kad geopolitiškai tai yra didelis mūsų draugas ir pirmose fronto linijose stovintis karys, negaliu užmerkti akis ir sakyti, kad viskas yra gerai. Ukrainos kaip partnerio neaukosime mėgindami flirtuoti su Rusija, to tikrai nebus, bet jeigu esame draugai, tai juk draugui galima pasakyti ir tai, kas jam ne visai malonu girdėti.“ 

9. Dėmesys ekonominei diplomatijai. 

„Pasigendu mūsų užsienio politikoje ekonominės dedamosios. Man nesuvokiama, kodėl užsienio politikai skiriamų lėšų dalį mažiname, uždarinėjame atstovybes, naikiname komercijos atašė. Verslininkai sako, kad jau pradeda analizuoti Afrikos rinkas, bet nelabai turime, ką jiems pasiūlyti. Norėčiau, kad prezidentas būtų aktyvus verslo misijų dalyvis, važiuodamas su verslininkų delegacijomis į tas rinkas, kurios šiandien nėra visiškai atvertos.“ 

10. Klimato kaita.

„Kai kurių žmonių požiūris į klimato kaitos priežastis man primena kai kurių žmonių požiūrį į skiepus. Palaikau ES iniciatyvas atsakingai traktuoti klimato kaitą, jo priežastis. Prancūzijos prezidento Macrono iniciatyva kurti Europos klimato banką gali būti svarstytina ir sveikintina. Lietuva turi solidariai ir atsakingai žiūrėti į klimato kaitą ir būti aktyvi proceso dalyvė.“ 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Valstiečių“ rezultatai EP rinkimuose netenkina R. Karbauskio

Europos Parlamento rinkimuose „valstiečiams“ pretenduojant į du mandatus vietoje turėto vieno, partijos...

Prezidento rinkimai: G. Nausėda aplenkė I. Šimonytę dvigubai

Ekonomistas Gitanas Nausėda tvirtai laimėjo prezidento rinkimų lenktynėse, rodo Vyriausiosios rinkimų...

EP rinkimus Lietuvoje laimėjo konservatoriai 2

Konservatoriai surinko daugiausiai balsų Lietuvoje vykusiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose, rodo...

Rinkimai baigėsi – šiandien jau viskas kitaip

Lietuvos prezidento rinkimų rezultatas be intrigos. Vienintelis netikėtumas – milžiniška persvara. Tokia,...

G. Nausėda – santūrus politikos naujokas, žadantis veiksmą, gerovę ir santarvę Premium

Prezidentiniuose rinkimuose pergalę švenčia Gitanas Nausėda – politikos naujokas, ekonomistas, buvęs SEB...

Kas padėjo G. Nausėdai laimėti rinkimus Premium

Prie ekonomisto Gitano Nausėdos pergalės prezidento rinkimuose prisidėjo gana marga ir didelė tiek rinkimų...

Šią savaitę svarbu

Nagrinėjami ir analizuojami Lietuvos prezidento rinkimų bei Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatai,...

EP rinkimai Europoje: ES populistams nepavyko 1

Tradicinės Europos Parlamento (EP) partijos, remiantis negalutiniais rezultatais, atsilaikė prieš populistų...

Verslo aplinka
2019.05.26
Gitanas Nausėda išrinktas Lietuvos prezidentu 24

Pirmadienį Lietuva pasitiko išsirinkusi naują prezidentą ir naujus atstovus Europos Parlamente.

Verslo aplinka
2019.05.26
G. Nausėda: dar negaliu iki galo suvokti, kas atsitiko

Kaip ir po rinkimų pirmojo turo, užsidarius balsavimo apylinkėms Gitanas Nausėda teigia esantis absoliučiai...

Verslo aplinka
2019.05.26
I. Šimonytė: siūlyčiau visiems nepradėti nei labai greitai džiaugtis, nei liūdėti 2

Į savo rinkimų štabą sekmadienio vakare atvykusi Ingrida Šimonytė džiaugėsi antrojo prezidento rinkimų turo...

Verslo aplinka
2019.05.26
Rinkėjų aktyvumas perkopė 50%

Prezidento rinkimų antrajame ture rinkėjų aktyvumas, palyginti su pirmuoju rinkimų turu, kiek nuslopo. Visgi,...

Verslo aplinka
2019.05.26
Europa laiko euroskeptikų testą Premium

Sekmadienį kartu su Lietuva savo atstovus į Europos Parlamentą (EP) renka dar 20 ES valstybių narių. Vienas...

Verslo aplinka
2019.05.26
VŽ paaiškina: kokie Vyriausybės veiksmai po prezidento rinkimų

Po to, kai išrenkamas naujas prezidentas ir jis prisiekia, Vyriausybė neprivalo atsistatydinti, o tik grąžina...

Verslo aplinka
2019.05.26
Rinkimai vyksta sklandžiai, rimtų pažeidimų nenustatyta

Prezidento rinkimų antrasis turas ir Europos Parlamento rinkimai sekmadienį vyksta sklandžiai, rimtų...

Verslo aplinka
2019.05.26
Prezidento rinkimų dvikovos: būta ir dramų Premium

Lietuva šį sekmadienį renkasi prezidentą iš dviejų antrajam turui likusių kandidatų. Nuo pat prezidento...

Verslo aplinka
2019.05.26
Lietuva renka prezidentą ir europarlamentarus 1

Sekmadienį Lietuvoje vyksta prezidento rinkimų antrasis turas ir Europos Parlamento (EP) rinkimai.

Verslo aplinka
2019.05.26
Iš anksto jau balsavo 9,56% rinkėjų 9

Prezidento rinkimų antrajame ture per penkias išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 232.000 arba...

Verslo aplinka
2019.05.25
Lione sprogęs paketas sužeidė 13 praeivių

Liono mieste Prancūzijoje gatvėje nugriaudėjęs sprogimas sužeidė tryliką praeivių. Sprogų paketą palikusio...

Verslo aplinka
2019.05.24
I. Šimonytė ir G. Nausėda sudalyvavo debatuose 23

Tiksint paskutinėms prezidento rinkimų agitacijos valandoms, penktadienio vakarą Daukanto aikštėje Vilniuje...

Verslo aplinka
2019.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau