KT nesvarstys referendumo dėl Seimo mažinimo teisėtumo

Tačiau tuo pat metu KT sutiko svarstyti tos pačios parlamentarų grupės prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja galiojantis Referendumo įstatymas. Tiesa, šis svarstymas KT įvyks ne anksčiau kaip po metų, t. y. kai referendumas dėl Seimo mažinimo jau bus įvykęs. Todėl atkreiptas dėmesys, kad KT priimta išvada dėl Referendumo įstatymo konstitucingumo neturės jokios įtakos gegužės referendumo rezultatams.

Skubaus nagrinėjimo nebus

Ketvirtadienį KT priėmė sprendimą dėl vasarį Seimo narių grupės pateikto prašymo ištirti, ar 2018 m. gruodžio pabaigoje priimtoji naujoji Referendumo įstatymo redakcija neprieštarauja Konstitucijos reikalavimams dėl tokio pobūdžio įstatymų priėmimo procedūros.

Skundą pateikusi Seimo narių grupė mano, kad Referendumo įstatymas turėjo būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas, mat dar 2012 m. kovą Seimas priėmė Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymą, kuriame įrašytas ir Referendumo įstatymas.

„Pareiškėjų teigimu, Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymas yra privalomas naujai priimant visus jame įrašytus įstatymus. Vadinasi, ir naujos redakcijos Referendumo įstatymas pernai gruodį turėjo būti priimamas kaip konstitucinis įstatymas – pagal griežtesnius ir Konstitucijoje, ir Seimo statute nustatytus procedūrinius reikalavimus. Tačiau atkreiptas dėmesys, kad Referendumo įstatymas buvo priimtas bendra tvarka, o ne kaip konstitucinis įstatymas“, – nurodoma KT pranešime.

KT nusprendė nagrinėti šį Seimo narių grupės prašymą. Tiesa, tai bus daroma bendrąja, o ne skubos tvarka – KT paskelbė neradęs argumentų, kad ši byla būtinai turėtų būti paankstinta. Taigi, šio klausimo nagrinėjimas galimas tik maždaug po metų.

Dalį grąžino kaip nepagrįstą

KT ketvirtadienį taip pat pranešė, kad Seimo narių grupei buvo grąžinta prašymo dalis dėl Seimo 2019 m. vasario 14 d. priimto nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ atitikties Konstitucijai.

Šiuo nutarimu Seimo valdančioji dauguma paskelbė 2019 m. gegužės 12 d. privalomąjį referendumą dėl siūlymo sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121.

„Abejonės dėl šio nutarimo atitikties Konstitucijai buvo grindžiama vien argumentais dėl galimo Referendumo įstatymo prieštaravimo Konstitucijai. KT konstatavo, kad yra nepagrįsti teiginiai, jog Seimas neva priėmė nutarimą dėl referendumo be teisinio pagrindo, nes nėra įstatymo, reguliuojančio referendumo skelbimą ir vykdymą. Šiuo atveju neatsižvelgta į teisės aktų konstitucingumo ir jų taikymo padarinių teisėtumo prezumpciją“, – rašoma KT pranešime spaudai.

Atkreiptas dėmesys, kad tol, kol KT „nėra priėmęs sprendimo, jog tam tikras teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad tas teisės aktas atitinka Konstituciją ir kad jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti“.

Taigi, kol nėra priimtas sprendimas dėl galiojančio Referendumo įstatymo teisėtumo ir konstitucingumo, tol visi jo pagrindu paskelbti ir vykdomi referendumai yra teisėti.

Per prezidento rinkimus – du referendumai

„KT pažymėjo, kad net jeigu Referendumo įstatymas būtų pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, tai savaime nepaneigtų vadovaujantis jo nuostatomis priimto ginčijamo Seimo nutarimo konstitucingumo. Prašyme nepateikta argumentų, kuriais būtų paaiškinta, kodėl tuo atveju, jeigu Referendumo įstatymas būtų pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, antikonstituciniu turėtų būti pripažintas ir jam galiojant jo pagrindu priimtas ginčijamas Seimo nutarimas“, – pabrėžė KT.

Šiemet gegužės 12 d. kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu vyks ne tik referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, bet ir referendumas dėl konstitucinio dvigubos pilietybės įteisinimo. Jie bus laikomi įvykusiais tik jeigu į kiekvieną iš referendumų ateis po ne mažiau kaip 50% visų šalyje įregistruotų rinkėjų.