Lietuvos maisto pramonė užsienyje konkuruoja ne kaina, bet išskirtinumu

Publikuota: 2019-03-14
„Lietuvoje gaminamiems produktams išskirtinumą – pridėtinę vertę kuria čia auginamos žaliavos", - teigia „Smart Food" klasterio koordinatorius Giedrius Bagušinskas. „Rūtos" nuotr. 
„Lietuvoje gaminamiems produktams išskirtinumą – pridėtinę vertę kuria čia auginamos žaliavos", - teigia „Smart Food" klasterio koordinatorius Giedrius Bagušinskas. „Rūtos" nuotr. 

Lietuvos eksportuojančios įmonės įrodė, kad klasteris – įmonių bendradarbiavimo forma, kuri skatina lietuviškos produkcijos konkurencingumą ir palengvina įėjimą į užsienio rinkas. Lietuvos maisto pramonės įmones vienijantis klasteris „Smart Food“, ieškodamas eksporto plėtros galimybių, užsienio rinkoms pasiūlė Lietuvoje gaminamų produktų, kurių sudėtyje yra juodųjų serbentų, krepšelį.

Juodieji serbentai pasirinkti neatsitiktinai populiarinti lietuvišką maisto produkciją užsienyje: „Lietuvoje gaminamiems produktams išskirtinumą – pridėtinę vertę kuria čia auginamos žaliavos. Būtent juoduosius serbentus nusprendėme akcentuoti kaip savo išskirtinumą – dėl pačios uogos vertės ir žinomumo tarptautiniu mastu. Dar prieš dešimtmetį Lietuva pagal juodųjų serbentų plotus buvo 2-a pasaulyje, bet pastaraisiais metais šių uogų plotai mūsų šalyje mažėja, nes augintojams sudėtinga parduoti derlių ir konkuruoti su Lenkijos uogų importu“, – paaiškina Giedrius Bagušinskas, klasterio koordinatorius, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos (LitMEA) direktorius.

 „Viename krepšelyje siūlomą 7 Lietuvos įmonių produkciją pristatėme užsienio šalių importuotojams, akcentuodami maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų, vadinamojo HORECA (angl. Hotel, Restaurant, Cafe) sektoriaus importuotojus. Galime pasidžiaugti, kad daugumos klasterio vienijamų įmonių eksportas auga, kai kurių įmonių iki 20 proc.“, – pastebi G. Bagušinskas.

Garsina vienijamų įmonių vardus

Pasak pašnekovo, Lietuvos įmonės patiria daug iššūkių užsienio rinkose. Dėl mažų gamybinių pajėgumų, Lietuvos gamintojai negali konkuruoti kaina, todėl šį trūkumą kompensuoja produkcijos išskirtinumu.

G. Bagušinskas įvardija, kad užsienio rinkoms pasiūlytą krepšelį sudaro inovatyviausi vienijamų įmonių produktai: „Šie produktai yra lyg vizitinė kortelė, kuri padeda atkreipti klientų dėmesį ir į produkto gamintojo vardą. Praktika rodo, kad įmonės pasiūlytas įdomus produktas padeda parduoti ir kitą, tradicinę produkciją.“

„Smart food“ suvienijo Lietuvos įmones sudaryti bendrą sveikų produktų krepšelį HORECA sektoriui, pasinaudojus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojama priemone „Verslo klasteris LT“.

„Eksportuojančioms įmonėms eksporto skatinimo priemonės yra lyg vairuotojams kuras. Ši priemonė skatina aktyvesnį klasterio bendradarbiavimą su klientais, įsitraukimą į tarptautines tinklų grandines,  tad sudarytą krepšelį pristatėme esamiems ir potencialiems klientams. Telkimasis į klasterį leido mažesnėms įmonėms prisistatyti platesnei klientų auditorijai, suteikė sąlygas vystyti didesnius projektus“, – pasakoja pašnekovas.   

Anot jo, produkcijos pristatymas labiausiai paskatino eksportą tradicinėse Lietuvos eksporto rinkose – Vokietijoje ir Anglijoje. Pašnekovas pabrėžia, kad aktyviai ieškoma importuotojų JAV, Kanadoje, Izraelyje, Kinijoje, bet ryšių užmezgimas su naujais partneriais užtrunka ilgiau, kartais iki 2 metų.

Susivienijus – spartesnis augimas

Galimybė veikti drauge atveria eksporto duris, leidžia augti tiek įmonėms, tiek jas vienijančiam klasteriui. Per 6 veiklos metus „Smart Food“ tapo pagrindine Lietuvos maisto sektorių atstovaujančia organizacija Europos klasterių bendruomenėje. Pagrindinės klasterio veiklos sritys – inovacijų plėtra, tarptautinių ryšių plėtojimas su užsienio maisto inovacijų centrais, mokslininkais bei kitų šalių klasteriais.

„Bet koks klasteris yra mokykla, kurioje nariai mokosi vieni iš kitų. Bendros veiklos padeda išvengti klaidų, o pasitikėjimas nepatikimu partneriu gali kainuoti didelius pinigus ir reputaciją. Vidinė komunikacija ir kitų narių atsiliepimai leidžia patikrinti siūlančiųjų paslaugų patikimumą ir efektyvumą. Taip galima pasirinkti teisingus partnerius nešvaistant laiko bei lėšų“, – sako G. Bagušinskas, klasterio koordinatorius.

Įmonės jau dabar gali kreiptis dėl ES investicijų įmonių grupių (klasterių) sinergija paremtai veiklai, nukreiptai į naujų eksporto rinkų paiešką: ekspertų konsultacijoms, narystei tarptautiniuose tinkluose,   rinkodaros priemonėms.

Daugiau informacijos apie priemonę „Verslo klasteris LT“ galima rasti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir ES investicijų svetainėse.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis. 

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Ministras L. Kukuraitis vairuotojams dienpinigius siūlo mokėti, jeigu jų alga sieks 2 MMA  10

Socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, ateityje tolimųjų reisų vairuotojams planuojama leisti...

Nauja liberalų politinė jėga vadinsis Laisvės partija 

Nauja liberalų politinė jėga vadinsis Laisvės partija, pranešė Aušrinė Armonaitė, viena jos steigėjų Seimo...

Griežtėja elektroninės prekybos taisyklės 

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį pritarė taisyklėms, skirtoms apsaugoti vartotojus nuo klaidinimo...

Prekyba
15:22
Interviu su V. P. Andriukaičiu: tikslas – socialinė Europa su didesniu biudžeto kapšu Premium 3

Į prezidentus kandidatuojantis eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis įsitikinęs, kad Europos Sąjungos...

„Alibaba“ įkūrėjas: dirbti 12 val. per parą, 6 dienas per savaitę – palaima Premium 10

Kai vis aktyviau diskutuojama apie darbo savaitės trumpinimą bei tokio pokyčio naudą darbuotojams, Jacko Ma,...

Vadyba
11:11
Kai atliekų sektoriaus kontrolė butaforinė, nukenčia vartotojai 1

Elektronikos ir spartaus skaitmenizavimosi amžių ir jo suteiktą komfortą sekė rūpestis: kur dėsime...

Paslaugos
10:36
D. Grybauskaitė: Lietuva pasirengusi prisidėti atstatant Paryžiaus katedrą 22

Lietuva sukrėsta Paryžiaus Dievo Motinos šventovės tragedija, bet yra pilna ryžto padėti Prancūzijai...

10:25
Viskas apie kandidatus į prezidentus – vienoje vietoje 1

„Verslo žinios“ nori padėti savo skaitytojams geriau pažinti kandidatus ir jų pažiūras svarbiausiais...

Neišnaudotos galimybės: pusę kuklaus eksporto į Kiniją sudaro baldai ir mediena Premium 1

Net 62% Kinijos įmonių pernai susidūrė su vėluojančiais atsiskaitymais, rodo „Coface“ atlikta apklausa. Vis...

Kinija atsigauna, bet dar trūksta tvaraus augimo įrodymų

Kinijos ekonomika šį ketvirtį paaugo 6,4%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toks tempas paneigė...

Lietuvoje kuriami ateities keliai: kur kas atsparesni ir su nanomedžiagomis Verslo tribūna 7

Lietuvos automobilių kelių direkcija, pasinaudodama Europos Sąjungos (ES) investicijų priemone...

Bambagyslė vis dar tvirta 9

Parlamentarai ir toliau saugo savivaldybių ir jų valdomų įmonių vidaus sandorius – nors ydingą jų praktiką...

Savivaldybės neskuba atsisakyti sandorių su savo įmonėmis Premium 1

Savivaldybės neatsisako įpročio pirkti paslaugas iš sau pavaldžių įmonių, nors ne kartą skambėjo ir...

Finansai
05:45
Panaikinus sankcijas, „Rusal“ JAV investuoja 200 mln. USD Premium 2

Rusijos aliuminio milžinė „Rusal“ dėl ryšių su oligarchu Olegu Deripaska didžiąją dalį praėjusių metų...

Pramonė
05:45
Lūžių gydymui planuojama naudoti 3D spausdintuvus Verslo tribūna

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kelia iššūkį verslo atstovams sukurti inovatyvių įtvarų...

Verslo aplinka
2019.04.16
Žalieji sprendimai ateities miestams: mažiau tarši logistika Verslo tribūna 1

Tokiu pavadinimu konferenciją Vilniuje balandžio 12 d. surengė Žaliosios politikos institutas. Renginyje,...

Europos Parlamentas nustatė minimalias teises dirbantiesiems pagal netipines darbo sutartis

Europos Parlamentas (EP) patvirtino naujas Europos Sąjungos (ES) taisykles, kuriomis stiprinamos asmenų,...

Verslo aplinka
2019.04.16
Generalinė prokuratūra skundžia nuosprendį Sausio 13-osios byloje

Generalinė prokuratūra skundžia Vilniaus apygardos teismo nuosprendį Sausio 13-osios byloje ir teigia, kad...

Verslo aplinka
2019.04.16
Atsakomybė už kartelius gresia 17-kai vadovų 6

Asmeninė atsakomybė už kartelinius susitarimus gresia 17-likai įmonių vadovų – jiems gali būti apribota teisė...

Paslaugos
2019.04.16
Pesimistinis scenarijus: iki 2030 m. Lietuvoje liks 2,4 mln. gyventojų 38

Per ateinančius šešerius metus žmonių skaičius Lietuvoje gali sumažėti iki 2,5 mln. žmonių, o iki 2030 m.

Vadyba
2019.04.16
Parse Error line 0, character 0
Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau