Dėl Europos atgimimo

Publikuota: 2019-03-05
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Sipos“ / „Scanpix“ nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Sipos“ / „Scanpix“ nuotr.
Prancūzijos prezidentas

Europos piliečiai, šiandien kreipiuosi tiesiogiai į jus ne tik dėl istorijos ir mus vienijančių vertybių, o dėl to, kad tai neatidėliotinai būtina. Po kelių savaičių vyksiantys Europos rinkimai bus lemiami mūsų žemyno ateičiai.

Niekada nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Europa nebuvo tokia reikalinga. Tačiau Europa dar niekada nebuvo tokiame pavojuje.

„Brexit“ yra to simbolis. Europos krizės simbolis, Europos, kuri nesugebėjo patenkinti tautų apsaugos poreikių, susidūrusi su dideliais šiuolaikinio pasaulio sukrėtimais. Tai yra ir Europos spąstų simbolis. Priklausyti Europos Sąjungai nėra spąstai; tai yra melas ir neatsakingumas, kurie gali ją sunaikinti. Kas pasakė britams tiesą apie jų ateitį po „Brexit“? Kas jiems kalbėjo apie tai, kad bus prarasta galimybė prieiti prie Europos rinkos? Kas užsiminė apie riziką taikai Airijoje, sugrąžinus praeityje buvusią sieną? Nacionalistinis pasitraukimas nesiūlo nieko; tai yra atmetimas be projekto. Ir šie spąstai kelia grėsmę visai Europai: veikėjai, pilni pykčio, remdamiesi melaginga informacija, žada bet ką.

Šių manipuliacijų akivaizdoje turime išlikti tvirti. Išdidūs ir įžvalgūs. Ir pirmiausia pasakyti tai, kas yra Europa. Tai istorinė sėkmė: nuniokoto žemyno susitaikymas ligi šiol neregėtame taikos, gerovės ir laisvės projekte. Niekada to nepamirškime. Ir šis projektas mus tebesaugo šiandien: kuri šalis gali veikti viena prieš agresyvias galingųjų strategijas? Kas gali teigti esantis suverenus, vienas susidūręs su skaitmeninės rinkos gigantais? Kaip atlaikytume finansinio kapitalizmo krizes be euro, kuris yra visos Europos Sąjungos jėga? Europa – tai ir galybė kasdienio gyvenimo projektų, kurie pakeitė mūsų teritorijų paveikslą, ir tas atnaujintas licėjus, ir nutiestas kelias, galiausiai greitas interneto ryšys, kuris ateina. Ši kova yra kiekvienos dienos uždavinys, nes Europa, kaip ir taika, niekada nėra įgyta. Prancūzijos vardu aš nenuilstamai kovoju už tai, kad Europa žengtų pažangos keliu ir kad būtų ginamas jos modelis. Mums buvo teigiama, kad Europos gynybos sistemos sukūrimas ar socialinių teisių apsauga yra nepasiekiama, bet mes įrodėme, kad tai įmanoma.

Bet reikia veikti daug, daug greičiau. Nes yra kiti spąstai, būtent status quo ir rezignacijos spąstai. Didžiųjų pasaulinių sukrėtimų akivaizdoje piliečiai mums gana dažnai sako: „Kur yra Europa? Ką veikia Europa?“ Jų akyse ji tapo besiele rinka. Tačiau Europa nėra tik rinka, ji ir projektas. Rinka yra naudinga, bet ji neturi užgožti sienų, kurios saugo, ir vertybių, kurios mus vienija, būtinybės. Nacionalistai klysta teigdami, kad jie gina mūsų identitetą, siekdami pasitraukimo iš Europos; juk mus jungia, mus išlaisvina ir mus saugo būtent Europos civilizacija. Bet tie, kurie nieko nenori keisti, taip pat klysta, nes jie neigia baimes, persmelkiančias mūsų tautas, abejones, kenkiančias mūsų demokratijoms. Dabar yra lemiamas mūsų žemynui momentas; momentas, kai mes kartu privalome naujai išrasti tiek politiniame, tiek kultūriniame lygmenyse mūsų civilizacijos formas šiame besikeičiančiame pasaulyje. Tai Europos atgimimo momentas. Todėl aš, nepasiduodamas pasitraukimo ir susiskaldymo gundymams, kviečiu jus kartu kurti šį atgimimą, paremtą trimis ambicijomis: laisve, apsauga, pažanga.

Ginti mūsų laisvę

Europos modelis grindžiamas žmogaus laisve, nuomonių skirtumu, kūryba. Pirmutinė laisvė yra demokratijos laisvė, tai laisvė išsirinkti savo valstybių vadovus, ir būtent čia kiekvienų rinkimų metu užsienio jėgos ieško, kaip paveikti mūsų balsus. Aš siūlau steigti Europos demokratijų apsaugos agentūrą, kuri siųstų Europos ekspertus į kiekvieną valstybę narę, kad jos rinkimų procesas būtų apsaugotas nuo kibernetinių atakų ir manipuliacijų. Siekdami išlikti nepriklausomi, turime uždrausti Europos politinių partijų finansavimą iš užsienio valstybių. Mes taip pat turime Europos taisyklėmis uždrausti bet kokias neapykantos ar smurto apraiškas internete, nes pagarba asmeniui yra mūsų orumo civilizacijos pagrindas.

Apsaugoti mūsų žemyną

Įkurta vidinio susitaikymo pagrindu, Europos Sąjunga užmiršo pažvelgti į pasaulio realijas. Tačiau nė viena bendruomenė neišsiugdo priklausymo jausmo, jeigu neturi ribų, kurias ji gina. Siena – tai saugi laisvė. Mes taip pat turime pradėti viską iš pradžių Šengeno erdvės klausimu: visi, norintys joje dalyvauti, privalo vykdyti atsakomybės (griežta sienų kontrolė) ir solidarumo (viena ir ta pati prieglobsčio politika, taikant tas pačias prieglobsčio suteikimo ir atmetimo taisykles) įsipareigojimus. Bendra pasienio policija ir Europos prieglobsčio paramos biuras, griežti kontrolės įsipareigojimai, Europos solidarumas, prie kurio prisideda kiekviena šalis, vadovaujant Europos vidaus saugumo tarybai: migracijos akivaizdoje aš tikiu Europa, kuri vienu metu gina savo vertybes ir savo sienas.

Tie patys reikalavimai turi būti taikomi ir gynybai. Per pastaruosius dvejus metus buvo padaryta svarbi pažanga, tačiau mes turime aiškiai nurodyti kryptį: gynybos ir saugumo sutartis turės nubrėžti būtinus įsipareigojimus, susijusius su NATO ir mūsų Europos sąjungininkais: išlaidų karo reikmėms didinimas, papildomo savitarpio susitarimo gynybos klausimais įgyvendinimas, Europos saugumo taryba, prijungianti Jungtinę Karalystę rengiant kolektyvinius sprendimus.

Mūsų sienos taip pat privalo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Kokia šalis pasaulyje sutinka tęsti mainus su tais, kurie nesilaiko nė vienos iš jos taisyklių? Mes negalime tyliai kentėti. Privalome reformuoti savo konkurencijos politiką, persvarstyti komercinę politiką: sankcionuoti arba uždrausti Europoje įmones, kurios kenkia mūsų strateginiams interesams ir mūsų pagrindinėms vertybėms, tokioms kaip aplinkos apsaugos normos, duomenų apsauga ir sąžiningas mokesčių mokėjimas; ir įsipareigoti teikti pirmenybę Europai strateginėse industrijose ir viešuosiuose pirkimuose, kaip tai daro mūsų konkurentai amerikiečiai ar kinai.

Atgaivinti pažangos dvasią

Europa nėra antraeilė valstybė. Visa Europa – tai avangardas: ji visada sugebėjo nustatyti pažangos standartus. Šiuo tikslu ji turi vykdyti labiau konvergencijos nei konkurencijos projektą: Europa, kurioje buvo sukurta socialinė apsauga, turi nustatyti kiekvienam darbo žmogui nuo rytų ligi vakarų, nuo šiaurės ligi pietų, socialinį skydą, kuris garantuotų tą patį atlyginimą toje pačioje darbo vietoje, taip pat Europos minimalų atlyginimą, pritaikytą kiekvienai šaliai ir kiekvienais metais kolektyviai aptariamą.

Žygiuoti pažangos keliu – tai ir būti lyderiu ekologinėje kovoje. Ar galėsime žiūrėti savo vaikams į akis, jeigu nerezorbuosime savo skolos klimatui? Europos Sąjunga privalo nubrėžti siekius – 0 anglies dioksido 2050 m., pesticidų sumažinimas pusiau 2025 m. – ir savo politiką adaptuoti pagal šį poreikį: Europos klimato bankas, kuris finansuotų perėjimą prie ekologinės ekonomikos; Europos sveikatos saugos pajėgos, kurios sustiprintų maisto produktų kontrolę; o kovai su slapta veiklos grėsme – pavojingų aplinkai ir sveikatai medžiagų įvertinimas nepriklausomose mokslinių tyrimų institucijose... Visi mūsų veiksmai turi būti paremti šiuo imperatyvu: nuo centrinio banko iki Europos Komisijos, nuo Europos biudžeto iki investicijų plano Europai, klimato klausimas turi būti įpareigojimas visoms mūsų institucijoms.

Pažanga ir laisvė – tai galėjimas pragyventi iš savo darbo: Europa turi numatyti darbo vietų kūrimą. Ir šiuo tikslu ji privalo ne tik sureguliuoti skaitmeninės rinkos gigantų veiklą, įkurdama Europos pagrindinių platformų priežiūros sistemą (greitesnės sankcijos pasikėsinimo į konkurenciją atveju, jų algoritmų skaidrumas...), bet taip pat finansuoti inovacijas, skirdama naujajai Europos inovacijų tarybai biudžetą, kurį galima būtų palyginti su Jungtinių Amerikos Valstijų biudžetu, kad paskatintume naujų technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, proveržį.

Europa, kuri žvelgia į pasaulį, turi būti atsigręžusi į Afriką, su ja turime sudaryti ateities paktą. Prisiimti bendrą likimą, palaikyti jos didelių užmojų, o ne gynybinę plėtrą: investavimas, universitetų bendradarbiavimas, mergaičių auklėjimas...

Laisvė, apsauga, pažanga. Ant šių pamatų turime statyti Europos atgimimą. Turime rasti sprendimą, kad neleistume nacionalistams naudotis tautų pykčiu. Neturime būti suminkštėjusios Europos somnambulais. Negalime užsiimti tik rutina ir tuščiažodžiavimu. Europos humanizmas – tai veiksmo poreikis. Ir visur piliečiai pageidauja prisidėti prie pokyčių. Tad iki šių metų pabaigos kartu su Europos institucijų ir valstybių atstovais surengsime Konferenciją Europos klausimais, kad pasiūlytume mūsų politiniam projektui visus būtinus pokyčius be jokių tabu, netgi sutarčių peržiūrėjimą. Šios konferencijos tikslas bus sujungti piliečių grupes, išklausyti universitetų dėstytojus, socialinius partnerius, religinius ir dvasinius atstovus. Ji apibrėš veiksmų planą Europos Sąjungai, kuriame didieji prioritetai bus išreikšti konkrečiais veiksmais. Bus ir nesutarimų, bet ar geriau sustingusi Europa, ar Europa, kuri daro pažangą skirtingu ritmu, net kartu išlieka visiems atvira?

Šioje Europoje pačios tautos perims savo likimo kontrolę; šioje Europoje, esu tuo tikras, Jungtinė Karalystė ras sau deramą vietą.

Europos piliečiai, „Brexit“ aklavietė tebus pamoka mums visiems. Išsivaduokime iš šių spąstų, suteikime reikšmę ateinantiems rinkimams ir mūsų projektui. Jūs turite nuspręsti, ar Europa, jos skleidžiamos pažangos vertybės turi būti kas nors daugiau negu tik pastraipa istorijoje. Tai pasirinkimas, kurį jums siūlau, kad kartu nutiestume Europos atgimimo kelią.

© Project Syndicate, 2019. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

V. Puklevičius: puikus naujas sureguliuotas pasaulis Premium

Kai susiginčija euroentuziastas su euroskeptiku, o kalba pakrypsta jau ne apie pabėgėlius ar gėjų teises, bet...

Tapome MRO lyderiais regione: kas toliau? 1

Visame pasaulyje daugėja keliaujančių oro transportu, dėl to sparčiai vystosi ir palaikančiosios aviacijos...

Rusija grąžins Ukrainai pernai užgrobtus laivus

Užgrobtus Ukrainos laivus Rusija grąžins iki Normandijos ketverto susitikimo, kuris turėtų įvykti gruodžio 9...

URM planuoja kapitalinį pastatų remontą už 9,5 mln. Eur

Užsienio reikalų ministerija 2022 m. planuoja atlikti kapitalinį pastatų remontą.

Išlaisvintas norvegas F. Bergas dėkoja Lietuvos prezidentui 1

Per Lietuvos ir Rusijos „šnipų mainus“ laisvę atgavęs Norvegijos pilietis Frodė Bergas dėkoja prezidentui...

Verslo aplinka
2019.11.16
Graži, bet trumpa „Facebook“ kriptovaliutos istorija Premium

Seksualiausia finansų rinkos sezono naujiena – šią vasarą pristatyta nauja elektroninė valiuta libra.

Verslo klasė
2019.11.16
„Aeroflot“ keleivis lojalumo mylių neteko dėl storo katino

Didžiausia Rusijos oro linijų bendrovė „Aeroflot“ anuliavo visas keleivio sukauptas lojalumo mylias už tai,...

Verslo aplinka
2019.11.16
Didieji prekybos partneriai dėl „Brexit“ nori kompensacijų ir iš JK, ir iš ES 

Niekaip nesibaigianti „Brexit“ istorija verčia nerimauti didžiąsias tarptautinės prekybos partneres, tarp jų...

Verslo aplinka
2019.11.16
Kaip laukiančio vartotojo minutę paversti į sekundę

Visi žmonės kasdien vis ko nors laukia: kol užsikraus „YouTube“ vaizdo įrašas, kol įsijungs žalia šviesoforo...

Verslo aplinka
2019.11.16
Rusiškos naftos savikaina – viena didžiausių pasaulyje

Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“ paskelbė tyrimą, kuria teigiama, kad pigiausiai nafta išgaunama...

Pramonė
2019.11.16
„Adidas“ projektas „Speedfactory“ žlugo, robotizuoti fabrikai perkeliami į Aziją Premium

Dvejus metus trukęs sportinės aprangos gamintojo „Adidas“ eksperimentas „Robotai gamina sportbačius“ nei...

Pramonė
2019.11.16
Nukentėję nuo gaisro Alytuje prašo atlyginti 45.500 Eur žalos

Nukentėję nuo padangų gaisro Alytuje ūkininkai, verslininkai, gaisrininkai bei kitos tarnybos jau paprašė...

Verslo aplinka
2019.11.15
Lietuva ir Rusija įvykdė „šnipų mainus“: du lietuviai ir norvegas grąžinti į Lietuvą 1

Lietuvai ir Rusijai apsikeitus dėl šnipinėjimo nuteistais asmenimis, į Lietuvą sugrąžinti du lietuviai ir...

Verslo aplinka
2019.11.15
EK vadovės patarėja tapusi M. Tuskienė: niekada nesilaužiau pro uždaras duris Premium 2

Finansų viceministrės Miglės Tuskienės „skrydį“ į paskirtosios Europos Komisijos (EK) pirmininkės kabinetą...

Laisvalaikis
2019.11.15
V. Vasiliauskas: siūlomas bankų mokestis – grubiausias apmokestinimo modelis 4

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito...

Finansai
2019.11.15
Biudžeto ir finansų komitetas – už vaiko pinigų didinimą 10 Eur

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė Vyriausybės siūlymui vaiko pinigus didinti 10-čia Eur – nuo...

Verslo aplinka
2019.11.15
Seimo komitetas – prieš prezidento siūlymą labiau didinti pensijas

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui nuo kitų metų labiau...

Verslo aplinka
2019.11.15
TVF misija analizuoja Lietuvos ekonominę situaciją

Finansų ministras Vilius Šapoka šiandien susitiko su darbą Lietuvoje pradedančios Tarptautinio valiutos fondo...

Verslo aplinka
2019.11.15
Prezidentas ragina spartinti elektros tinklų sinchronizavimo darbus 2

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paragino paspartinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo...

Pramonė
2019.11.15
Kibernetinis saugumas prasideda nuo suvokimo Verslo tribūna

Visi privalome rūpintis kibernetiniu saugumu, nes tobulėjant technologijoms vis didesnę riziką kelia jų...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau