Dėl Europos atgimimo

Publikuota: 2019-03-05
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Sipos“ / „Scanpix“ nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Sipos“ / „Scanpix“ nuotr.
Prancūzijos prezidentas

Europos piliečiai, šiandien kreipiuosi tiesiogiai į jus ne tik dėl istorijos ir mus vienijančių vertybių, o dėl to, kad tai neatidėliotinai būtina. Po kelių savaičių vyksiantys Europos rinkimai bus lemiami mūsų žemyno ateičiai.

Niekada nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Europa nebuvo tokia reikalinga. Tačiau Europa dar niekada nebuvo tokiame pavojuje.

„Brexit“ yra to simbolis. Europos krizės simbolis, Europos, kuri nesugebėjo patenkinti tautų apsaugos poreikių, susidūrusi su dideliais šiuolaikinio pasaulio sukrėtimais. Tai yra ir Europos spąstų simbolis. Priklausyti Europos Sąjungai nėra spąstai; tai yra melas ir neatsakingumas, kurie gali ją sunaikinti. Kas pasakė britams tiesą apie jų ateitį po „Brexit“? Kas jiems kalbėjo apie tai, kad bus prarasta galimybė prieiti prie Europos rinkos? Kas užsiminė apie riziką taikai Airijoje, sugrąžinus praeityje buvusią sieną? Nacionalistinis pasitraukimas nesiūlo nieko; tai yra atmetimas be projekto. Ir šie spąstai kelia grėsmę visai Europai: veikėjai, pilni pykčio, remdamiesi melaginga informacija, žada bet ką.

Šių manipuliacijų akivaizdoje turime išlikti tvirti. Išdidūs ir įžvalgūs. Ir pirmiausia pasakyti tai, kas yra Europa. Tai istorinė sėkmė: nuniokoto žemyno susitaikymas ligi šiol neregėtame taikos, gerovės ir laisvės projekte. Niekada to nepamirškime. Ir šis projektas mus tebesaugo šiandien: kuri šalis gali veikti viena prieš agresyvias galingųjų strategijas? Kas gali teigti esantis suverenus, vienas susidūręs su skaitmeninės rinkos gigantais? Kaip atlaikytume finansinio kapitalizmo krizes be euro, kuris yra visos Europos Sąjungos jėga? Europa – tai ir galybė kasdienio gyvenimo projektų, kurie pakeitė mūsų teritorijų paveikslą, ir tas atnaujintas licėjus, ir nutiestas kelias, galiausiai greitas interneto ryšys, kuris ateina. Ši kova yra kiekvienos dienos uždavinys, nes Europa, kaip ir taika, niekada nėra įgyta. Prancūzijos vardu aš nenuilstamai kovoju už tai, kad Europa žengtų pažangos keliu ir kad būtų ginamas jos modelis. Mums buvo teigiama, kad Europos gynybos sistemos sukūrimas ar socialinių teisių apsauga yra nepasiekiama, bet mes įrodėme, kad tai įmanoma.

Bet reikia veikti daug, daug greičiau. Nes yra kiti spąstai, būtent status quo ir rezignacijos spąstai. Didžiųjų pasaulinių sukrėtimų akivaizdoje piliečiai mums gana dažnai sako: „Kur yra Europa? Ką veikia Europa?“ Jų akyse ji tapo besiele rinka. Tačiau Europa nėra tik rinka, ji ir projektas. Rinka yra naudinga, bet ji neturi užgožti sienų, kurios saugo, ir vertybių, kurios mus vienija, būtinybės. Nacionalistai klysta teigdami, kad jie gina mūsų identitetą, siekdami pasitraukimo iš Europos; juk mus jungia, mus išlaisvina ir mus saugo būtent Europos civilizacija. Bet tie, kurie nieko nenori keisti, taip pat klysta, nes jie neigia baimes, persmelkiančias mūsų tautas, abejones, kenkiančias mūsų demokratijoms. Dabar yra lemiamas mūsų žemynui momentas; momentas, kai mes kartu privalome naujai išrasti tiek politiniame, tiek kultūriniame lygmenyse mūsų civilizacijos formas šiame besikeičiančiame pasaulyje. Tai Europos atgimimo momentas. Todėl aš, nepasiduodamas pasitraukimo ir susiskaldymo gundymams, kviečiu jus kartu kurti šį atgimimą, paremtą trimis ambicijomis: laisve, apsauga, pažanga.

Ginti mūsų laisvę

Europos modelis grindžiamas žmogaus laisve, nuomonių skirtumu, kūryba. Pirmutinė laisvė yra demokratijos laisvė, tai laisvė išsirinkti savo valstybių vadovus, ir būtent čia kiekvienų rinkimų metu užsienio jėgos ieško, kaip paveikti mūsų balsus. Aš siūlau steigti Europos demokratijų apsaugos agentūrą, kuri siųstų Europos ekspertus į kiekvieną valstybę narę, kad jos rinkimų procesas būtų apsaugotas nuo kibernetinių atakų ir manipuliacijų. Siekdami išlikti nepriklausomi, turime uždrausti Europos politinių partijų finansavimą iš užsienio valstybių. Mes taip pat turime Europos taisyklėmis uždrausti bet kokias neapykantos ar smurto apraiškas internete, nes pagarba asmeniui yra mūsų orumo civilizacijos pagrindas.

Apsaugoti mūsų žemyną

Įkurta vidinio susitaikymo pagrindu, Europos Sąjunga užmiršo pažvelgti į pasaulio realijas. Tačiau nė viena bendruomenė neišsiugdo priklausymo jausmo, jeigu neturi ribų, kurias ji gina. Siena – tai saugi laisvė. Mes taip pat turime pradėti viską iš pradžių Šengeno erdvės klausimu: visi, norintys joje dalyvauti, privalo vykdyti atsakomybės (griežta sienų kontrolė) ir solidarumo (viena ir ta pati prieglobsčio politika, taikant tas pačias prieglobsčio suteikimo ir atmetimo taisykles) įsipareigojimus. Bendra pasienio policija ir Europos prieglobsčio paramos biuras, griežti kontrolės įsipareigojimai, Europos solidarumas, prie kurio prisideda kiekviena šalis, vadovaujant Europos vidaus saugumo tarybai: migracijos akivaizdoje aš tikiu Europa, kuri vienu metu gina savo vertybes ir savo sienas.

Tie patys reikalavimai turi būti taikomi ir gynybai. Per pastaruosius dvejus metus buvo padaryta svarbi pažanga, tačiau mes turime aiškiai nurodyti kryptį: gynybos ir saugumo sutartis turės nubrėžti būtinus įsipareigojimus, susijusius su NATO ir mūsų Europos sąjungininkais: išlaidų karo reikmėms didinimas, papildomo savitarpio susitarimo gynybos klausimais įgyvendinimas, Europos saugumo taryba, prijungianti Jungtinę Karalystę rengiant kolektyvinius sprendimus.

Mūsų sienos taip pat privalo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Kokia šalis pasaulyje sutinka tęsti mainus su tais, kurie nesilaiko nė vienos iš jos taisyklių? Mes negalime tyliai kentėti. Privalome reformuoti savo konkurencijos politiką, persvarstyti komercinę politiką: sankcionuoti arba uždrausti Europoje įmones, kurios kenkia mūsų strateginiams interesams ir mūsų pagrindinėms vertybėms, tokioms kaip aplinkos apsaugos normos, duomenų apsauga ir sąžiningas mokesčių mokėjimas; ir įsipareigoti teikti pirmenybę Europai strateginėse industrijose ir viešuosiuose pirkimuose, kaip tai daro mūsų konkurentai amerikiečiai ar kinai.

Atgaivinti pažangos dvasią

Europa nėra antraeilė valstybė. Visa Europa – tai avangardas: ji visada sugebėjo nustatyti pažangos standartus. Šiuo tikslu ji turi vykdyti labiau konvergencijos nei konkurencijos projektą: Europa, kurioje buvo sukurta socialinė apsauga, turi nustatyti kiekvienam darbo žmogui nuo rytų ligi vakarų, nuo šiaurės ligi pietų, socialinį skydą, kuris garantuotų tą patį atlyginimą toje pačioje darbo vietoje, taip pat Europos minimalų atlyginimą, pritaikytą kiekvienai šaliai ir kiekvienais metais kolektyviai aptariamą.

Žygiuoti pažangos keliu – tai ir būti lyderiu ekologinėje kovoje. Ar galėsime žiūrėti savo vaikams į akis, jeigu nerezorbuosime savo skolos klimatui? Europos Sąjunga privalo nubrėžti siekius – 0 anglies dioksido 2050 m., pesticidų sumažinimas pusiau 2025 m. – ir savo politiką adaptuoti pagal šį poreikį: Europos klimato bankas, kuris finansuotų perėjimą prie ekologinės ekonomikos; Europos sveikatos saugos pajėgos, kurios sustiprintų maisto produktų kontrolę; o kovai su slapta veiklos grėsme – pavojingų aplinkai ir sveikatai medžiagų įvertinimas nepriklausomose mokslinių tyrimų institucijose... Visi mūsų veiksmai turi būti paremti šiuo imperatyvu: nuo centrinio banko iki Europos Komisijos, nuo Europos biudžeto iki investicijų plano Europai, klimato klausimas turi būti įpareigojimas visoms mūsų institucijoms.

Pažanga ir laisvė – tai galėjimas pragyventi iš savo darbo: Europa turi numatyti darbo vietų kūrimą. Ir šiuo tikslu ji privalo ne tik sureguliuoti skaitmeninės rinkos gigantų veiklą, įkurdama Europos pagrindinių platformų priežiūros sistemą (greitesnės sankcijos pasikėsinimo į konkurenciją atveju, jų algoritmų skaidrumas...), bet taip pat finansuoti inovacijas, skirdama naujajai Europos inovacijų tarybai biudžetą, kurį galima būtų palyginti su Jungtinių Amerikos Valstijų biudžetu, kad paskatintume naujų technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, proveržį.

Europa, kuri žvelgia į pasaulį, turi būti atsigręžusi į Afriką, su ja turime sudaryti ateities paktą. Prisiimti bendrą likimą, palaikyti jos didelių užmojų, o ne gynybinę plėtrą: investavimas, universitetų bendradarbiavimas, mergaičių auklėjimas...

Laisvė, apsauga, pažanga. Ant šių pamatų turime statyti Europos atgimimą. Turime rasti sprendimą, kad neleistume nacionalistams naudotis tautų pykčiu. Neturime būti suminkštėjusios Europos somnambulais. Negalime užsiimti tik rutina ir tuščiažodžiavimu. Europos humanizmas – tai veiksmo poreikis. Ir visur piliečiai pageidauja prisidėti prie pokyčių. Tad iki šių metų pabaigos kartu su Europos institucijų ir valstybių atstovais surengsime Konferenciją Europos klausimais, kad pasiūlytume mūsų politiniam projektui visus būtinus pokyčius be jokių tabu, netgi sutarčių peržiūrėjimą. Šios konferencijos tikslas bus sujungti piliečių grupes, išklausyti universitetų dėstytojus, socialinius partnerius, religinius ir dvasinius atstovus. Ji apibrėš veiksmų planą Europos Sąjungai, kuriame didieji prioritetai bus išreikšti konkrečiais veiksmais. Bus ir nesutarimų, bet ar geriau sustingusi Europa, ar Europa, kuri daro pažangą skirtingu ritmu, net kartu išlieka visiems atvira?

Šioje Europoje pačios tautos perims savo likimo kontrolę; šioje Europoje, esu tuo tikras, Jungtinė Karalystė ras sau deramą vietą.

Europos piliečiai, „Brexit“ aklavietė tebus pamoka mums visiems. Išsivaduokime iš šių spąstų, suteikime reikšmę ateinantiems rinkimams ir mūsų projektui. Jūs turite nuspręsti, ar Europa, jos skleidžiamos pažangos vertybės turi būti kas nors daugiau negu tik pastraipa istorijoje. Tai pasirinkimas, kurį jums siūlau, kad kartu nutiestume Europos atgimimo kelią.

© Project Syndicate, 2019. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Asociacija: privaloma statybininko kortelė sumažintų šešėlį  3

Lietuvos statybininkų asociacija nuo 2020 metų siūlo įteisinti privalomą statybininko kortelę – pasak jos,...

Statyba ir NT
2019.04.23
Rusijos Rytuose Vladimiras Putinas priims Kim Jong Uną 2

Rusijos ir Šiaurės Korėjos lyderiai ketvirtadienį susitiks Rusijos Tolimųjų Rytų uostamiestyje Vladivostoke.

Verslo aplinka
2019.04.23
Derybų dėl „Brexit“ įkaršyje vėl svyruoja Th. May postas

Theresai May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerei, ir vėl gresia būti išstumtai iš savo posto. Jos noras...

Verslo aplinka
2019.04.23
Ar darbdaviui privalu pareikalauti darbuotojo pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo? Verslo tribūna

Atsakymas į šį klausimą visuomet būdavo: taip. Ar tikrai visais atvejais?

Verslo aplinka
2019.04.23
MMA kitąmet galėtų didėti beveik dešimtadaliu 7

Kitais metais minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) galėtų būti maždaug dešimtadaliu didesnis nei šiemet –...

Verslo aplinka
2019.04.23
ESO kuriama inovacija turėtų padėti atbaidyti piktavalius ir didinti elektros tinklo patikimumą Verslo tribūna

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) inicijuoja nustatyti objektyvias elektros skaitiklių gedimo ar...

Verslo aplinka
2019.04.23
Vilnius - antras „Financial Times“ išmaniųjų ateities vietovių reitinge

„Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ reitinge Vilnius įvardijamas tarp penkių...

Verslo aplinka
2019.04.23
Mirė didysis Liuksemburgo hercogas Jonas  1

Antradienį, sulaukęs 98 m., mirė Liuksemburgo didysis hercogas Jonas. Tai patvirtino jo sūnus Henris,...

Verslo aplinka
2019.04.23
Interviu su G. Nausėda: reikia progresinių mokesčių ir ilgesnių mokestinių atostogų Premium 21

Prezidento posto siekiančio ekonomisto Gitano Nausėdos prioritetas – Gerovės valstybė. Pamatiniai jos akmenys...

Verslo aplinka
2019.04.23
V. Šapoka atmeta kritiką dėl tarnybų kontrolės per biudžetą, bet žada planą tobulinti   

Vilius Šapoka, Finansų ministras, atmeta kritiką, kad siūlomi nauji biudžeto sudarymo principai gali pakirsti...

Finansai
2019.04.23
Atakos Šri Lankoje: „Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę

Šri Lankoje antradienį surengtos pirmos masinės laidotuvės, šaliai gedint sekmadienį įvykdytų sprogdinimų...

Verslo aplinka
2019.04.23
Būsto įperkamumas Vilniuje vis dar kyla, bet nuo kaimynių atsilieka

Galimybės įpirkti būstą Lietuvos sostinėje vis dar auga, tačiau Rygoje ir Taline jos vis dar didesnės.

Statyba ir NT
2019.04.23
ECB dėl pinigų politikos spręsti rinksis Vilniuje 4

Birželio 5-6 d. Vilniuje įvyks Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos išvažiuojamasis posėdis.

Rinkos
2019.04.23
EP rinkimų biuletenyje pirmasis bus R. Paksas 1

Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančių partijų ir komitetų išsitraukė numerius, kuria tvarka jie...

Verslo aplinka
2019.04.23
L. Linkevičius: Ukrainos prezidento rinkimai rodo nusivylimą kova su oligarchais 4

Ukrainos prezidento rinkimai, per kuriuos komikas Volodymyras Zelenskis įveikė dabartinį šalies prezidentą...

Verslo aplinka
2019.04.23
Pažangiausios Europos didmiesčių NT vystymo tendencijos ateina ir į Vilnių Verslo tribūna 9

Sostinės senamiestis – didelis traukos centras ir verslui, ir gyventojams, nenorintiems nutolti nuo miesto.

Statyba ir NT
2019.04.23
Trys kaimynės negali (ne)būti konkurentės Premium 3

Lietuva su Latvija niekaip nenubrėžia jūros sienos, latviai flirtuoja su baltarusiais, kad šie savo prekių...

Verslo aplinka
2019.04.23
Ministerija žada riboti advokatų apetitus, šie pasigenda esminių reformų 6

Teisingumo ministerija per artimiausią mėnesį žada parengti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos...

Paslaugos
2019.04.22
Pasaulio lyderiai sveikina Zelenskį, Rusija neturi iliuzijų 14

Vakarų lyderiai pirmadienį pasveikino Volodymyrą Zelenskį su pergale Ukrainos prezidento rinkimuose,...

Verslo aplinka
2019.04.22
Šri Lankoje po išpuolių skelbiama nepaprastoji padėtis 1

Šri Lanka paskelbė įvedanti nepaprastąją padėtį, suteikiančią daugiau galių policijai ir kariuomenei po...

Verslo aplinka
2019.04.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau