Estijoje parlamento rinkimus laimėjo Reformų partija, dėliojami koalicijos scenarijai

Publikuota: 2019-03-03
Atnaujinta 2019-03-04 14:20

Sekmadienį estai taip pat dalyvavo rinkimuose, rinko šalies parlamentą ateinantiems ketveriems metams. Estijos parlamento rinkimus laimėjo opozicinė Reformų partija, surinkusi 28,8% rinkėjų balsų. Ji turėtų užtikrinti 34 vietas 101 vietos Estijos parlamente. Tai reiškia, kad greičiausiai Estija turės pirmąją moterį premjerę Kaja Kallas. Estijos prezidentė taip pat yra moteris Kersti Kaljulaid.

Dabartinio Estijos premjero Jurijaus Rato Centro partija surinko 23,1% balsų, o kraštutinių dešiniųjų euroskeptiška partija EKRE nuo praėjusių rinkimų 2015 m. įgavo populiarumo ir surinko 17,8% balsų, skelbia Estijos vyriausioji rinkimų komisija. Rinkėjų aktyvumas naujausiais Estijos rinkimų komisijos duomenimis siekė 63,1%. Tai šiek tiek mažiau negu 2015 m., kuomet rinkėjų aktyvumas buvo 64,2%.

Daugelis prieš metus vykdytų rinkėjų apklausų rodė, kad parlamento rinkimus turėtų laimėti dabartinio premjero p. Rato partija, paskutinės apklausos prieš pat rinkimus rodė įtemptą kovą tarp Centro ir Reformų partijos, tačiau Reformų partija užtikrintai įsiveržė į priekį.

Dabar Reformų partijos lyderei teks didžiausia užduotis suformuoti valdančiąją koaliciją, ką padaryti greičiausiai nebus taip paprasta.

Dabartinėje koalicinėje vyriausybėje su Centro partija dirbanti konservatoriškoji partija „Isamaa-Pro Patria“ (IRL) užsitikrino 11,4% balsų, o socialdemokratų partija (SDE) surinko 9,8% balsų. Manoma, kad šios partijos gali būti potencialios mažesniosios koalicinės vyriausybės partnerės, tačiau neatmetama galimybė, kad dvi daugiausiai rinkėjų palankumo sulaukusios partijos taip pat gali bandyti sudaryti koaliciją.

[infogram id="e3110b12-f6d5-4c5b-b24e-4408e7a8c9f4" prefix="Fir" format="interactive" title="Verslo aplinka_Parlamento rinkimai Estijoje"]

Dėlioja scenarijus

Centro ir Reformų partijos anksčiau jau yra dirbusios koalicijoje. Ponia Kallas, Reformų partijos pirmininkė, neatmetė šios galimybės ir dabar, tačiau pažymėjo, kad jos partija „turi didelių skirtumų“ su Centro partija dėl mokesčių politikos, švietimo ir pilietybės klausimų.

Dabartinės vyriausybės premjeras Jurijus Ratas vietinei televizijai ETV teigė, kad Centro partija svarstys galimybę būti mažesniąją koalicijos partnere, tačiau situacijos nedetalizavo.

Reformų partijos lyderė, kuriai kol kas prognozuojamas naujosios premjerės postas, teigė, kad iš esmės Reformų partija turi du koalicijos pasirinkimus: dvi didelės partijos, arba viena didelė ir dvi mažesnės.

Tai reiškia, kad Reformų partija neatmeta galimybės dirbti koalicinėje vyriausybėje su Centro partija, kuri rinkimuose užsitikrino antrąją vietą. Taip pat galimas variantas, kad Reformų partija bandytų sudaryti koaliciją su SDE ir Isamaa.

Reformų partijos lyderė p. Kallas vis dėlto pažymėjo, kad principai tikrai yra svarbiau negu matematika, tačiau dirbti dviems partijoms yra paprasčiau negu trims. Vis dėlto p. Kallas pažymėjo, kad Centro partija turės gerokai peržiūrėti savo programą, jeigu nori dirbti koalicinėje vyriausybėje su Reformų partija.

Euroskeptikai nuošalyje

Vienintelė partija, kurios kandidatūrą kaip būsimos koalicijos partnerės atmetė p. Kallas yra EKRE.

„EKRE tikrai nėra pasirinkimas formuojant valdančiąją koaliciją. Mes atmetėme galimybę dirbti su jais“,– ETV studijoje sakė p. Kallas.

Europos Sąjungos (ES) žvilgsnis Estijos rinkimuose buvo nukreiptas į populistinę ir pastaruosius metus populiarumo įgavusią EKRE partiją, kuri pasižymi euroskeptiška ir ksenofobiška retorika. Partijos lyderis yra Martas Helme, buvęs Estijos ambasadorius Rusijoje.

2015 m. partijai pavyko užsitikrinti 8,1% rinkėjų balsų, tačiau šių metų rinkimuose partijai atiteko jau 17,8% rinkėjų balsų. EKRE naujajame parlamente turės 19 vietų, tai yra 12 vietų daugiau negu 2015 m.

VŽ jau rašė, kad remiantis ekspertų vertinimais, EKRE augina savo populiarumą atsižvelgdama į Estijos provincijas, kurių rinkėjai jaučiasi užmiršti tradicinių politinių partijų.

„Šie žmonės mato labai mažai ekonomikos augimo perspektyvų ir jaučia, kad tradicinėms partijoms iš tiesų nerūpi jų problemos“, – „AFP“ sakė Tonis Saartsas, Talino universiteto profesorius.

Taip pat Estijos situacija atspindi visoje Europoje augantį dešiniojo sparno nacionalistinių partijų populiarumo augimą.

Kristi Raik, Estijos užsienio politikos instituto direktorės, teigia, kad nepaisant to, kad imigrantų Estijoje labai nedaug, Europos stabilumui grėsmę keliantis populizmas ir prieš migraciją nusiteikusių visuomenės narių didėjimas neaplenkia ir Estijos.

„Manau, kad jie (EKRE – VŽ) bus labai garsi opozicinė partija. EKRE tikrai apsunkins gyvenimą vyriausybei ir susiskaldymas parlamente turėtų būti kur kas didesnis įvairiais klausimais. Vis dėlto sakyčiau, kad šiuo metu sunkiai įžvelgčiau, kad jie galėtų turėti reikšmingos galios keisti politikos kryptį“ , – „Financial Times“ pažymėjo p. Raik.

EKRE partijos sėkmę taip pat lemia opozicinės visuomenės nuotaikos dėl imigracijos, daugiakultūriškumo ir tos pačios lyties santuokų.

„Pagrindinės šalies partijos ir Estijos žiniasklaida atrodo yra kur kas liberalesnės negu likusi Estijos visuomenės dalis. EKRE šiuo metu yra vienintelė partija, kuri gali išreikšti kraštutines konservatoriškas idėjas įtikinamai“, – pažymėjo p. Saartsas.

Taip pat Estijos situacija atspindi visoje Europoje augantį dešiniojo sparno nacionalistinių partijų populiarumo augimą.

Plačiau apie populizmo šešėlį Estijos parlamento rinkimuose galite skaityti čia

Estija dar 2005 m. tapo pirmąja valstybe, kuri suteikia savo rinkėjams galimybę parlamento rinkimuose balsuoti internetu. Maždaug 26% rinkėjų jau pasinaudojo šia teise ir balsavo internetu.

101 parlamentaras išrinktas iškart pagal proporcinę rinkimų sistemą iš partinių sąrašų. Estijoje nėra vienmandačių apygardų. Pagal šių Riigikogu rinkimų rezultatus šalyje bus suformuota nauja vyriausybė.  Iš viso Estijos parlamento rinkimuose dalyvavo 10 politinių partijų ir 15 nepriklausomų kandidatų, iš viso 1.099 kandidatai.

Politikos tęstinumas

Estijos parlamento rinkimus laimėjus opozicinei liberaliajai Reformų partijai ir ieškant sutarimo dėl būsimos valdančiosios koalicijos, turėtų būti tęsiami šalies ekonominės politikos tos ir Baltijos šalių bendri projektai, įskaitant „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizavimą su Europa, BNS prognozuoja banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Manau, kad tai tos politikos, kurią Estija jau vykdo ne vienerius metus, tęstinumo rinkimai. Atsakinga fiskalinė politika, verslui patraukli ir politiškai pakankamai stabili šalis – tai yra trys pagrindiniai kriterijai, kurie turėtų būti komunikuojami“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, rinkimus laimėjusi Reformų partija pasisako už griežtos fiskalinės politikos tęstinumą ir mažesnę mokestinę naštą, tuo metu jos oponentai rinkimų kampanijos metu buvo linkę akcentuoti didesnį perskirstymą per biudžetą.

„Didesnis perskirstymas, ypač turint omenyje pakankamai smarkiai pabrangusią darbo jėgą, galėtų šiek tiek sumenkinti Estijos patrauklumą užsienio investuotojams“, – teigė ekonomistas.

Jis išskyrė ir pakankamai gerą nacionalistine vadinamos Estijos konservatyvios liaudies partijos (EKRE) pasirodymą, kuriai pagal iškovotus mandatus atiteko trečia vieta.

„Partijos, kuri net pasisako apie pasitraukimo iš Europos Sąjungos referendumą, tokioje šalyje kaip Estija gauti rinkėjų balsai atrodo keistai, tačiau tuo pačiu tai yra ir signalas Lietuvai, kad reikia skirti daugiau dėmesio socialinei nelygybei ir platesnio žmonių rato įtraukimui į šalies gyvenimą. Tai turi būti vienas prioritetų, nes į valdžią atėjus tokio tipo žmonėms daugelis pasiekimų, ypač kalbant apie ekonomikos augimą, gali būti greitai nubraukti“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, nors EKRE iš esmės neturi galimybių tapti valdančiosios koalicijos dalimi, sėkmingas šios partijos pasirodymas rinkimuose, kur ji didžiausio palaikymo sulaukė provincijoje, yra dėmesį atkreipiantis signalas.

„Tai ypač aktualu Lietuvai, nes pas mus regionų yra gerokai daugiau ir todėl dirva tokioms partijoms yra gerokai derlingesnė nei Latvijoje ir Estijoje, kur didžioji dalis gyventojų susitelkę didžiuosiuose  miestuose. Lietuvoje rinkimų baigtį lemia ne didieji miestai, o provincija, todėl šis precedentas kelia nerimą“, – tvirtino Ž. Mauricas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

I. Šimonytė kratosi naujos lyderystės

Prezidento rinkimus pralaimėjusi Seimo narė Ingrida Šimonytė niekaip neatsakė į konservatorių lyderio...

Anuitetų sistemą „Sodrai“ kurti padės EBPO ekspertai

Nuo kitų metų pradžios „Sodrai“ pradedant vykdyti pensijų anuiteto tiekėjo funkcijas, į Lietuvą gegužės 27–29...

Finansai
11:25
G. Nausėda turi klausimų ministrams, įvardijo kelis būsimos komandos narius 3

Prezidentu išrinktas Gitanas Nausėda tvirtina, kad likus pusantro mėnesio iki inauguracijos dar anksti...

D. Grybauskaitė susitiks su G. Nausėda

Dalia Grybauskaitė, kadenciją baigianti prezidentė, pirmadienį susitiks su Gitanu Nausėda, išrinktuoju šalies...

Europos Parlamento rinkimuose britai skaudžiai nubaudė tradicines partijas 1

Europos Parlamento (EP) rinkimuose Jungtinėje Karalystėje (JK) skaudžiai nubaustos tradicinės partijos. Tiek...

Keisis šeši iš vienuolikos Lietuvos atstovų EP 8

Po sekmadienį vykusių rinkimų Europos Parlamente (EP) turėtų keistis šeši iš vienuolikos Lietuvos atstovų.

Juodžiausias Europos scenarijus neišsipildė Premium

Kraštutiniai dešinieji artimiausiu metu Europos Parlamento (EP) koridorių neužtvindys. Po rinkiminės nakties...

Prezidento rinkimai: G. Nausėda aplenkė I. Šimonytę dvigubai 2

Ekonomistas Gitanas Nausėda tvirtai laimėjo prezidento rinkimų lenktynėse, rodo Vyriausiosios rinkimų...

G. Nausėdos šeima: protokolo žinovė žmona ir užsienyje gyvenančios dukros 4

Šalia sekmadienį prezidentu išrinkto ekonomisto Gitano Nausėdos dažnai galima matyti jo sutuoktinę Dianą,...

Politologas apie G. Nausėdos pergalės priežastis – nepartiškumas, ramus būdas ir V. Adamkaus parama

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad Gitano Nausėdos pergalę prezidento rinkimuose lėmė jo...

Į Seimą gali grįžti B. Bradauskas, Žirmūnų laukia nauji rinkimai 2

Į Europos Parlamentą išrinkus keturis Seimo narius, permainų bus ir Lietuvos parlamente. Į jį gali grįžti...

„Valstiečių“ rezultatai EP rinkimuose netenkina R. Karbauskio 8

Europos Parlamento rinkimuose „valstiečiams“ pretenduojant į du mandatus vietoje turėto vieno, partijos...

EP rinkimus Lietuvoje laimėjo konservatoriai 26

Konservatoriai surinko daugiausiai balsų Lietuvoje vykusiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose, rodo...

Rinkimai baigėsi – šiandien jau viskas kitaip 1

Lietuvos prezidento rinkimų rezultatas be intrigos. Vienintelis netikėtumas – milžiniška persvara. Tokia,...

G. Nausėda – santūrus politikos naujokas, žadantis veiksmą, gerovę ir santarvę Premium 6

Prezidentiniuose rinkimuose pergalę švenčia Gitanas Nausėda – politikos naujokas, ekonomistas, buvęs SEB...

Kas padėjo G. Nausėdai laimėti rinkimus Premium 1

Prie ekonomisto Gitano Nausėdos pergalės prezidento rinkimuose prisidėjo gana marga ir didelė tiek rinkimų...

Šią savaitę svarbu

Nagrinėjami ir analizuojami Lietuvos prezidento rinkimų bei Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatai,...

EP rinkimai Europoje: ES populistams nepavyko 1

Tradicinės Europos Parlamento (EP) partijos, remiantis negalutiniais rezultatais, atsilaikė prieš populistų...

Verslo aplinka
2019.05.26
Gitanas Nausėda išrinktas Lietuvos prezidentu 27

Pirmadienį Lietuva pasitiko išsirinkusi naują prezidentą ir naujus atstovus Europos Parlamente.

Verslo aplinka
2019.05.26
G. Nausėda: dar negaliu iki galo suvokti, kas atsitiko

Kaip ir po rinkimų pirmojo turo, užsidarius balsavimo apylinkėms Gitanas Nausėda teigia esantis absoliučiai...

Verslo aplinka
2019.05.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau