EK Lietuvai rašo gerą pažymį, ekonomistai beda į vertės nekuriančias investicijas

Publikuota: 2019-02-27
Atnaujinta 2019-02-27 16:58
AFP/„Scanpix" nuotr.
AFP/„Scanpix" nuotr.

Europos Komisija (EK) teigiamai vertina Lietuvos ekonominę ir finansinę situaciją, tačiau atkreipia dėmesį į būtinybę efektyvinti mokesčių surinkimą, plėsti mokestinę bazę, mažinti pajamų ir socialinę nelygybę. Ekonomistai sutinka su tokiomis įžvalgomis, pažymėdami, kad ne visi Lietuvos daromi veiksmai padeda siekti šių tikslų.

Trečiadienį EK pristatė kiekvienai Europos Sąjungos (ES) valstybei narei skirtas ataskaitas, kuriose visapusiškai išanalizuoti ekonomikos iššūkiai, kurie jų laukia 2019 metais. Atsižvelgiant į šiose ataskaitose pateiktą analizę ir išvadas, aptarus ataskaitas su ES valstybėmis narėmis, gegužę bus pateiktos šalims skirtos EK rekomendacijos.

Naujausioje ataskaitoje EK teigiamai įvertino Lietuvos biudžeto perviršį, nurodydama jį kaip svarbų veiksnį, padedantį išlaikyti stiprią fiskalinę poziciją. Rizika skolos tvarumui įvertinta kaip žema visais laikotarpiais (trumpuoju, vidutiniu, ilguoju).

Nepaisant gerų rezultatų, EK įvardija ir iššūkius, su kuriais susiduria Lietuva finansų srityje. Pirmiausia tai būtinybė toliau efektyvinti mokestinių prievolių vykdymą, plėsti mokesčių bazę bei mažinti pajamų nelygybę. Tačiau ataskaitoje pažymima, kad Lietuva per 2018 m. metus padarė pažangą, užtikrindama mokestinių prievolių vykdymą bei tobulindama mokesčių sistemą.

Svarbiau ne kiek surenki, o kaip paskirstai

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas sutinka su šiomis įžvalgomis, tačiau teigia, kad ieškant sprendimų reikia atsižvelgti į Lietuvos realijas.

„Socialinė atskirtis nėra naujiena, tas iššūkis yra didelis, tačiau pastaruoju metu atsiranda vilties židinių, kurie leidžia tikėtis, kad kai kurie regionai sumažins atsilikimą, galų gale, augant nuo žemos bazės jiems tai nėra sunku padaryti. Pavyzdžiui, Naujoji Akmenė ar Marijampolė, kiti mažesni miestai pritraukia investicijų“, – sako p. Mauricas.

Pasak jo, siekdama mažinti socialinę atskirtį Vyriausybė turėtų stengtis į regionus pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų, ypač pramonės sektoriaus, taip pat sudaryti investuotojams kuo geresnes galimybes ateiti, pirmiausia pažabojant galimą vietinės valdžios savivalę: „Nes neretai būna, kad teoriškai kviečiami investuotojams, bet praktiškai atėjus, pavyzdžiui, statybos leidimų klausimams, susidaro įspūdis, kad lengviau ką nors pastatyti Vilniuje“.

„Vienas dalykas yra mokesčiai ir jų prastas surinkimas, su tuo nesiginčysiu. Bet kitas dalykas yra tai, kad visi tyrimai teigia, jog socialinės nelygybės mažinimui svarbu yra ne tai, kiek ir kaip tu surenki mokesčių, bet kaip juos paskirstai. Lietuvoje su tuo turime labai didelių iššūkių, nes perskirstant mokesčius regionams, reikėtų juos perskirstyti ne plytelėms, o žmonėms. Jei trinkelėms skiri milijonus, o viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis yra mažas, tai nekuria pridėtinės vertės ir neskatina kurtis privataus verslo“, – kalba „Luminor“ ekonomistas.

Analizuodama pokyčius mokesčių srityje EK kaip vieną sėkmingiausių lietuviškų iniciatyvų įvardijo organizuojamą kasos aparatų kvitų žaidimą bei i.MAS (išmaniosios mokesčių administravimo sistemos) įdiegimą. Kasos aparatų kvitų žaidime užregistruota daugiau nei 2/3 visų viešojo maitinimo sektoriaus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojų. i.MAS sumažino įmonių skiriamą laiką mokestinių prievolių vykdymui beveik perpus (nuo 171 valandos iki 99 valandų).

Kalbėdamas apie mokestinės bazės išplėtimo potencialą, p. Mauricas sako sutinkantis su EK, kad ją reikia plėsti, tačiau prieš imantis aklai kopijuoti kitų šalių patirtį reikėtų atsižvelgti į Lietuvos kontekstą.

„Kalbant apie nekilnojamojo turto mokestį, tai reikėtų taikyti kuo vienodesnį tarifą ir be jokių išimčių. Pavyzdžiui, nustatyti tarifą daugiabučiams namams ir visiems, nepriklausomai nuo būsto vertės, jį taikyti“, – sako pašnekovas.

O automobilių mokestis, jo manymu, nebūtų populiarus ir pakankamai motyvuotas, kol nėra išvystytos viešojo transporto infrastruktūros iki nuošalesnių vietovių. „Luminor“ ekonomisto teigimu, kur kas racionaliau būtų galvoti apie, pavyzdžiui, elektros mokesčio tarifo didinimą.

„Elektra namų ūkiams Lietuvoje yra viena pigiausių visoje ES, be to, tai yra pakankamai lankstus produktas, kurį norint tikrai galima pataupyti. Svarbu ir tai, kad šio mokesčio praktiškai neįmanoma išvengti“, – teigia p. Mauricas.

Pravalgyti mokslo pinigai

Šiemetinėse ES šalių ataskaitose daug dėmesio skirta investicijų poreikiams nustatyti. Komisija nurodo, kad tokią detalią analizę planuojama rengti ir ateityje, siekiant identifikuoti prioritetines sritis, kuriose turėtų būti koncentruojamos investicijoms skirtos lėšos, įskaitant ir ES struktūrinių fondų finansavimą 2021–2027 m. finansinėje programoje.

„Lietuvoje investicijų efektyvumui taip pat skiriame daug dėmesio. Norėdami ir toliau sparčiai augti, privalome atsakingai planuoti būsimas investicijas. Džiaugiuosi, kad Lietuvos ir EK požiūris dėl svarbiausių prioritetinių sričių sutampa. Tai geras atspirties taškas, planuojant naujo laikotarpio ES lėšų panaudojimą“, – pranešime spaudai cituojamas Vilius Šapoka, finansų ministras.

Pagrindinės investicijų sritys, kurias įvardija EK, yra šios: moksliniai tyrimai, inovacijos, pažangiausių technologijų įsisavinimas, energetinis efektyvumas bei atsinaujinantys energijos šaltiniai, transeuropinis transporto tinklas, užimtumo prieinamumo ir socialinės ekonomikos skatinimas (švietimas, mokymasis, persikvalifikavimas, sveikatos apsauga, ilgalaikė slauga), taip pat demografinių problemų bei socialinės ir ekonominės atskirties sprendimas.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, svarsto, kad naujuoju ES finansavimo laikotarpiu paramos lėšos pirmiausia turėtų būti kreipiamos dviem kryptimis: socialinei atskirčiai mažinti tarp Lietuvos regionų ir žmogiškiesiems ištekliams ugdyti.

„Regioninės atskirties mažinimas gal ir nėra didžiausią grąža duodanti investicija, tačiau ilguoju laikotarpiu ji užtikrina stabilesnį valstybės funkcionavimą, nes didėjanti regioninė atskirtis gali kurti įtampą šalyje, skatinti populizmą, netvarias ekonominės politikos priemones“, – aiškina p. Mačiulis.

Švietimui ir kompetencijų ugdymui nukreiptas finansavimas, anot jo, galėtų duoti gerokai didesnę grąžą ateityje. Tačiau tik tuo atveju, jei lėšos bus protingai ir efektyviai panaudotos, suteikdamos impulsą mokymosi bei studijų kokybei, inovacijų rezultatams.

„Ir šiuo finansiniu periodu Lietuva tam skyrė daug lėšų, apie 700 mln. Eur. Tačiau teigiamo efekto nelabai matome, nes tai iš esmės buvo trumpalaikis pinigų pravalgymas – universitetams jungiantis organizuojami mokymai ir pan., nors šie pinigai turėjo būti panaudot studijų programų kūrimui ir tobulinimui, mokslo bazei kurti – visam tam, ką būtų galima naudoti ne vienerius metus ir to pagrindu ugdyti ateities kompetentingas kartas“, – tvirtina p. Mačiulis.

Prasti sveikatos priežiūros rezultatai

Ankstesnėje 2018 m. ekonomikos iššūkių ataskaitoje Lietuvai EK konstatavo, kad šalies ekonomikos augimas sparčiai įgauna pagreitį, labiausiai dėl palankių išorės sąlygų bei atsigaunančių privačiųjų investicijų gerokai išaugusio eksporto, taip pat ir augusio vartojimo, paskatinto didėjančio darbo užmokesčio, kredito augimo. Kaip ir šiemet buvo konstatuota, kad šalies fiskalinė politika yra patikima.

Tarp iššūkių EK pernai minėjo Lietuvoje didelę pajamų nelygybę ir skurdą, taip pat riziką, kad pensijų sistema ateityje gali būti netvari. Komisija atkreipė dėmesį ir į vis dar prastus sveikatos priežiūros rezultatus, iš dalies dėl to, kad sveikatos priežiūrai išleidžiama nedaug lėšų. EK nuomone, Lietuvai taip pat reikėtų didinti švietimo bei mokymo efektyvumą ir kokybę.

Ponas Mauricas vertina, kad Lietuvoje sprendžiant gyventojų senėjimo problemą „daroma mažai kas ar visai nieko nedaroma“. Jo teigimu, jau dabar reikia imtis sisteminių sprendimų, kad nebūtų taip, jog į tris didžiuosius šalies miestus važiuoja tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės, sekantys paskui centralizuotas medicinos paslaugas.

„Slaugos paslaugas reikėtų decentralizuoti. Tai būtų ir pigiau, ir, drįsčiau teigti, efektyviau“, – sako pašnekovas.

EK pernai atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors Lietuvos BVP augimas gerokai atsigavo, investicijų lygis vis dar nesiekia ES vidurkio, o investicijas labiausiai stabdo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir silpna inovacijų aplinka. Investijoms padidinti siūloma taip pat pagerinti viešųjų investicijų strateginį planavimą bei efektyvumą, viešųjų pirkimų skaidrumą bei konkurenciją, sumažinti korupciją.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Lione sprogęs paketas sužeidė 13 praeivių

Liono mieste Prancūzijoje gatvėje nugriaudėjęs sprogimas sužeidė tryliką praeivių. Sprogų paketą palikusio...

Verslo aplinka
2019.05.24
I. Šimonytė ir G. Nausėda sudalyvavo debatuose 7

Tiksint paskutinėms prezidento rinkimų agitacijos valandoms, penktadienio vakarą Daukanto aikštėje Vilniuje...

Verslo aplinka
2019.05.24
Th. May pasidavė, bet „Brexit“ aklavietė išlieka Premium

Dėl Jungtinės Karalystės (JK) sprendimo palikti Europos Sąjungą (ES) pasitraukti yra priverstas jau antrasis...

Verslo aplinka
2019.05.24
Konfliktas netyla – JAV dėl „Huawei“ spaudė ir Lietuvą Premium 14

„Huawei“ pastarosiomis dienomis sulaukia vis naujų smūgių. Bendradarbiavimą su ja pranešė stabdančios jau ir...

Technologijos
2019.05.24
Th. May pranešė, kada oficialiai atsistatydins 11

Penktadienį Theresa May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerė, pranešė, kad pasitrauks iš Konservatorių...

Verslo aplinka
2019.05.24
Aplinkos ministerija planuoja steigti naują agentūrą 4

Aplinkos ministerija planuoja steigti naują viešąją įstaigą – Statybos sektoriaus vystymo agentūrą (SSVA),...

Statyba ir NT
2019.05.24
Prekybininkams siūloma nedirbti 4 dienas per metus  4

Didiesiems prekybos tinklams siūloma uždrausti dirbti ne tik per Kalėdas ir Velykas, bet dar dvi švenčių...

Prekyba
2019.05.24
Du nauji „Spiečiai“ – Kėdainiuose ir Marijampolėje

Bendradarbystės centrai verslumui skatinti įsikurs Kėdainiuose ir Marijampolėje, praneša Ekonomikos ir...

Gazelė
2019.05.24
Iš anksto jau balsavo 5,78% rinkėjų

Prezidento rinkimų antrajame ture per keturias išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 140.228 arba...

Į standartus netelpanti mokykla: „Skatiname atsisakyti „normalumo“ Verslo tribūna 3

Prieš daugiau kaip dešimtmetį sėkmingų verslininkų Vilniuje įkurtas savarankiškas ir verslias asmenybes...

Paslaugos
2019.05.24
Surinkimas iš šešėlio atsilieka nuo plano: kokios priežastys?  Premium 19

Daugiau pajamų į valstybės iždą 2018 m. didžiąja dalimi buvo surinkta ne dėl administravimo gerinimo...

Finansai
2019.05.24
Po rinkimų egzamino – išmėginimas valdžia

Poryt rinksime naują Lietuvos prezidentą – abu kandidatai, pasak kadenciją baigiančios Dalios Grybauskaitės,...

Verslo aplinka
2019.05.24
VŽ paaiškina: kokias galias turi Lietuvos prezidentas 6

Anot teisės ekspertų, Lietuva galėtų būti apibūdinta kaip parlamentinė respublika su tam tikrais pusiau...

Verslo aplinka
2019.05.24
Eros pabaiga: estai sutiko sinchronizuotis su Europa Premium

Politikų derybos dėl prisijungimo prie Vakarų Europos, trukusios beveik dešimtmetį, baigsis visiems proceso...

Pramonė
2019.05.24
Metai su BDAR: reikalavimai gerai įgyvendinti dokumentuose, ne tikrovėje Premium

Per metus, praėjusius nuo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įsigaliojimo 2018 m. gegužės 25 d.,...

Verslo aplinka
2019.05.24
Naujojo Ukrainos prezidento pasirinkimai kelia nerimą Premium 3

Naujasis Ukrainos prezidentas savo sprendimais jau supurtė šalies politinę padangę. Pirmiausia tik prisiekęs...

Verslo aplinka
2019.05.24
Didėja spaudimas Th. May, atideda „Brexit“ balsavimą

Theresos May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerės vyriausybė atidėjo savo planus pateikti balsavimui savo...

Verslo aplinka
2019.05.23
„Sodra“ nutraukė pensijų išnešiojimo Vilniuje ir Kaune konkursą  2

„Sodra“ ketvirtadienį nutraukė kovą skelbtą pensijų ir kitų socialinių išmokų išnešiojimo Kaune ir Vilniuje...

Paslaugos
2019.05.23
9 politikai siekė prezidento posto ne po vieną kartą

Šįkart į prezidento rinkimų antrąjį turą pateko du politikai, prieš tai niekad nedalyvavę valstybės vadovo...

Verslo aplinka
2019.05.23
Indijos premjeras pakeliui į triuškinančią pergalę parlamento rinkimuose

Narendra Modi, Indijos premjeras, ketvirtadienį užsitikrino dar vieną penkerių metų kadenciją jo partijai...

Verslo aplinka
2019.05.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau