Apkarpomos „kvapų lauko“ ribos

Ministerijos parengtu projektu siūloma, kad nuo šių metų gegužės naujai ūkinei komercinei veiklai, vykdomai miestų gyvenamosiose vietovėse, būtų taikoma iki 3 europinių kvapo vienetų (OUE/m3) sumažinta kvapo ribinė vertė, kaimo vietovėse – iki 5 OUE/m3. Šiuo metu leidžiama ribinė vertė siekia 8 OUE/m3. Jau veikiantiems kvapo taršos objektams siūloma nustatyti pereinamuosius laikotarpius – iki 2028 m. pabaigos. Susiaurintas „kvapų laukas“ palies daugybę sričių: daugumą gamybinių įmonių, atliekų, nuotekų tvarkymo įmones, gyvulininkystės sektorių, maisto gamybos pramonę bei kitas veiklas, kurias vykdant išsiskiria kvapai. Daugelyje ES šalių nustatytos kvapų koncentracijos ribinės vertės yra diferencijuotos skirtingiems kvapų šaltiniams. Didžiausios leidžiamos kvapo koncentracijos ribinės vertės gyvenamosios aplinkos ore ES šalyse žemiausia vertė yra 0,25 OUE/m3 (Vokietija), didžiausia – 10 OUE/m3 (Danija, Olandija).

Naujos „kvapų lauko“ taisyklės sujudino pramonininkų ir verslininkų pasaulį: vieni skleidžia abejones ar išties visoms šiuo metu esančioms įmonėms praktiškai bus įmanoma laikytis sugriežtintų reikalavimų – esą abejotina, ar egzistuoja tokios technologijos, kurios užtikrintų naujai brėžiamas kvapų ribas, kiti kone grasina įmonių uždarymu ar verslo perkėlimu į kitas šalis. Matyt, į „draugiškesnę“ Olandiją ar Daniją. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) tikina, kad SAM siūlomos priemonės yra „radikaliai per griežtos“, o problemą reikia spręsti taikant administracinio poveikio priemones konkretiems taršos normas viršijantiems teršėjams, o ne griežtinant teisinį reglamentavimą absoliučiai visam konkrečioje teritorijoje veikiančiam verslui. Redakcijai atsiųstame LPK rašte tikinama, kad pasitaikančios pavienės problemos neturėtų būti sprendžiamos kuriant dar didesnes ir programuojant skaudžius padarinius. Mažinant taršos normas siūlomais teisės aktų pakeitimais, „bus bloginamos verslo sąlygos, atitinkamai ribojamas atskirų ūkio šakų bei šalies konkurencingumas. Siekis atitikti reglamentuojamas normas pareikalaus didžiulių investicijų, o neskyrus paramos, numatyti pereinamieji laikotarpiai bus tik laikas, iki kurio įmonės turės faktiškai užsidaryti“. Inga Urbonavičiūtė, UAB „IKEA Industry Lietuva“ generalinė direktorė, tikina, kad kvapo mažinimas net ir vienu OUE/m3 „reiškia reikšmingas priemones, kurių finansinė našta didelė“.

Girdint tokius argumentus kyla abejonių, ar apskritai galvojama apie žmonių sveikatą, aplinkos apsaugą ir pan. Kol kas girdime tik apie priverstines investicijas, įmonių uždarymus ir kitus kone apokaliptinius „planus“. Tačiau realybė yra tokia, kad daugelio miestų ribos išsiplėtė, gamybos įmonės (ar fermos) priartėjo prie gyvenamųjų kvartalų, ir žmonėms tenka kvėpuoti neaiškios kilmės „parfumais“, kurie — ne tik nemalonūs, bet gali būti net pavojingi sveikatai. Anksčiau ar vėliau tai turėjo įvykti, tad sprendimus priimti teks: vieniems galbūt išties teks užsidaryti ar perkelti gamybą toliau nuo gyvenamųjų vietovių, kitiems vis dėlto teks investuoti į naujas technologijas.

VŽ nuomone, planuojant tolesnę miestų plėtrą, reikia galvoti apie pramonines zonas – tam ir yra kuriami detalieji planai. Savivaldybėse sėdi protingi architektai, netrukus rinksime dar protingesnius merus – teks spręsti, kaip gyvensime toliau. O verslui vargu ar reikėtų tik virkauti – suteikiamas pereinamasis laikotarpis, tad jau dabar reikia strategiškai mąstyti ir spręsti, ką ruošiasi daryt ateityje.