A. Duda: Lenkija laukia, kol Lietuva įteisins pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis

Publikuota: 2019-02-21
Atnaujinta 2019-02-21 22:11

Lenkija laukia, kol Lietuvos parlamentas įstatymu įteisins Lietuvos piliečių pavardžių ir gatvių pavadinimų rašymą lenkiškais rašmenimis, sako kaimyninės šalies prezidentas Andrzejus Duda.

„Matome labai didelį Lietuvos ir Lenkijos suartėjimą, tikimės, kad jis suteiks ir galimybes Lietuvoje gyvenančiai lenkų tautinei mažumai“, – ketvirtadienį per bendrą Lietuvos ir Lenkijos prezidentų spaudos konferenciją sakė p. Duda.

„Turiu vilties, kad lenkų tautinių mažumų pavardes ir gatvių pavadinimus Lietuvoje bus leidžiami rašyti originalo kalba“, – teigė jis.

Lenkijos prezidentas tvirtino žinąs, kad Lietuvos parlamente svarstomi trys su tuo susiję įstatymų projektai.

„Mums liko ramiai palaukti, kol sprendimas bus priimtas“, – žurnalistams sakė p. Duda.

Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos Lietuvoje vyksta jau dešimtmečius. Vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Varšuvoje lankosi su valstybiniu vizitu. Tai paskutinis valstybinis vizitas jai baigiant kadenciją.

Kalbėdama apie lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje p. Grybauskaitė tvirtino, kad pagrindinis klausimas yra ne pavardžių rašyba, o žemės nuosavybės atkūrimas Vilniaus krašte. 

Ji sakė, kad dėl to, jog Vilniaus krašte nėra laisvos žemės, nuosavybės teisės neatkuriamos ne tik lenkų tautybės, bet visiems Lietuvos piliečiams.

„Visus žmones traktuojame vienodai“, – sakė prezidentė.

Ir Lietuvos, ir Lenkijos vadovai per spaudos konferenciją akcentavo labai gerus valstybių santykius. Prezidentai tvirtino, kad jų pozicijos daugeliu klausimų sutampa, pabrėžta, kad šalys bendradarbiauja visose srityse: ekonomikos, energetikos, karinėje ir kt.

Ponas Duda pasidžiaugė, kad Lietuvoje veikia Lenkijos valstybinė įmonė „Orlen“.

„Žinau apie Lietuvos valdžios palaikymą“, – sakė jis.

Ponia Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lenkija tapo trečia Lietuvos prekybos partnerė.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai pabrėžė esantys prieš Vokietijos ir Rusijos vykdomą projektą „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje.

„Abi pusės mato, kad tai politinis, o ne ekonominis projektas, kuris neša žalą ir gilina priklausomybę nuo Rusijos veiksmų“, – per spaudos konferenciją sakė p. Grybauskaitė.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai žada aktyviau bendradarbiauti gynybos srityje

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai ketvirtadienį Varšuvoje sutarė derinti šalių pozicijas saugumo ir gynybos klausimais, stiprinti karinį bendradarbiavimą.

Paskutinio p. Grybauskaitės kadencijos metu valstybinio vizito į Varšuvą akcentu tapo saugumo ir gynybos klausimai.

Prezidentai paskelbė tam skirtą bendrą deklaraciją, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pasirašė du susitarimus dėl keitimosi oro stebėjimo radarų duomenimis ir dėl Lietuvos ir Lenkijos brigadų afiliacijos (priskyrimo vienam štabui).

„Mūsų karinis bendradarbiavimas pasiekė kaip niekada aukštą lyg“, – ketvirtadienį Varšuvoje žurnalistams sakė Lietuvos vadovė.

Dėmesys Suvalkų koridoriui

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai pareiškė kartu sieksiantys stiprinti šalių ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą, ypač įtvirtinant ryšius tarp šių pajėgų palei Suvalkų koridorių.

Pabrėžiama, kad būtina užtikrinti tinkamą planavimą dėl Suvalkų koridoriaus gynybos, nuolat čia rengti pratybas.

Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, jis iš Vakarų ribojasi su Rusijos Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.

Prezidentai pareiškė dirbsiantys kartu, kad būtų pasiektas nepertraukiamas JAV karinių pajėgų buvimas Europoje, įskaitant „tvirtą ilgalaikį JAV pajėgų įsipareigojimą būti regione“.

Per bendrą spaudos konferenciją p. Grybauskaitė teigė, kad JAV karių, jų ginkluotės buvimas Lenkijoje yra svarbus abiems valstybėms. Ji pabrėžė, kad norima kuo ilgesnio ir kuo pastovesnio to buvimo.

Ponas Duda savo ruožtu tvirtino, kad šiuo metu Lenkijoje yra 4.500 JAV karių.

„Visada stengiamės, kad amerikiečių skaičius Lenkijoje būtų kuo didesnis. Per savo vizitą JAV su prezidentu D. Trumpu kalbėjau apie tai ir tikiu, kad per artimiausius mėnesius galėsime išgirsti JAV valdžios sprendimą. Turiu vilties, kad tai reikš karių skaičiaus padidinimą“, – sakė Lenkijos prezidentas.

Jis pabrėžė, kad ir Lietuva, ir Lenkija vykdo įsipareigojimą sąjungininkams skirti 2% gynybai bendrojo vidaus produkto.

Deklaracijoje taip pat numatytas pažadas „užtikrinti Lietuvos ir Lenkijos nacionalinių oro erdvės stebėjimo ir gynybos sistemų sujungiamumą, kad tai taptų NATO oro gynybos dalimi“, žadama gerinti žvalgybinės informacijos mainus.

Akcentuojamas ir pasiryžimas didinti sąjungininkų pajėgų karinį mobilumą, supaprastinant procedūras bei išplečiant, pritaikant tarpvalstybinę infrastruktūrą kariniams tikslams, toliau teikti pagalbą Ukrainai.

Be to, deklaracija įsipareigota įsteigti Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų tarybą. Ji turėtų rinktis ne rečiau kaip kartą per metus ir siekti prezidentų deklaracijoje numatytų tikslų.

„Mūsų aktyvumą turėtų pamatyti ir sąjungininkai, ir oponentai“, – tvirtino Lenkijos vadovas.

Pasirašyti susitarimai

Susitarimus dėl keitimosi oro stebėjimo radarų duomenimis bei dėl Lietuvos ir Lenkijos brigadų afiliacijos pasirašęs krašto apsaugos ministras R. Karoblis žurnalistams sakė, kad dvišalis karinis bendradarbiavimas keliamas į aukštesnį lygį.

„Pakeliame stipriai į aukštesnį bendradarbiavimo lygį ir į integracinį lygį“, – pabrėžė jis.

Ministro teigimu, Baltijos šalys ir Lenkija yra viename gynybiniame regione, todėl sutarta, kad viena Lietuvos brigada ir viena Lenkijos brigada priskiriamos Lenkijoje esančiam NATO divizijos štabui.

„Šis mechanizmas sukurtas atsižvelgiant į dabartinę NATO situaciją, grįžtant prie to, kad turime vėl konvencinę grėsmę iš Rytų, NATO turi vėl prisitaikyti prie teritorinės gynybos ir vienas iš tų mechanizmų – vadovavimo ir kontrolės sistemos sukūrimas divizijos lygmeniu“, – teigė p. Karoblis.

Pagal susitarimą, Lietuvos „Geležinio vilko“ brigada ir Lenkijos 15-oji brigada priskiriamos tarptautiniam Šiaurės Rytų divizijos štabui Elblonge, Lenkijoje.

Ponia Grybauskaitė Varšuvoje taip pat susitiks su Seimo pirmininku Mareku Kuchcinskiu, Senato pirmininku Stanislawu Karczewskiu, premjeru Mateuszu Morawieckiu.

Penktadienį prezidentė vyks į Liubliną, kur kartu su Lenkijos ir Ukrainos vadovais aplankys ten įsikūrusį bendros trijų valstybių LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio karinės brigados LITPOLUKRBRIG štabą, paminės Liublino unijos 450 metų pasirašymo metines.

Prezidentė: Lietuva ir Lenkija – daugiau nei kaimynės

Lietuva ir Lenkija yra daugiau nei kaimynės – šalis sieja ne tik istorija bei paveldas, bet ir dabarties iššūkiai, valstybinio vizito Lenkijoje metu sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Lietuva ir Lenkija – daugiau nei kaimynės. Mus sieja ne tik geografija, bet ir didelė istorija, kultūrinis paveldas bei šių dienų iššūkiai“, – ketvirtadienio vakarą sakydama tostą iškilmingos vakarienės metu pažymėjo p. Grybauskaitė, pranešė Prezidentūra.

„Simboliška, kad šiemet minint Liublino unijos keturių šimtų penkiasdešimties metų jubiliejų čia, Varšuvoje, susitarėme stiprinti partnerystę gynybos ir saugumo srityje. Mūsų paskelbta deklaracija – tarsi istorinis tiltas, kurio pradžioje matome uniją, išsaugojusią dvi suverenias valstybes ir padėjusią atremti grėsmę iš Rytų“, – teigė šalies vadovė.

Pasak prezidentės, Lietuva ir Lenkija kurdamos bendrą ateitį Europos ir transatlantinėje bendrijoje drauge prisideda prie viso žemyno saugumo ir klestėjimo.

Ketvirtadienį pradėtas vizitas Lenkijoje yra paskutinis kadenciją baigiančios p. Grybauskaitės valstybinis užsienio vizitas.

Ketvirtadienį Lietuvos ir Lenkijos prezidentai apsikeitė aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais. Lenkijos vadovui įteiktas Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine, Lietuvos prezidentei skirtas Baltojo erelio ordinas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Saudo Arabijoje apšaudyti du dideli naftos pramonės objektai 

Po atakos kilę gaisrai suvaldyti, o poveikis naftos rinkoms dar nepasireiškė.

Verslo aplinka
2019.09.14
Europos darbo institucija: kodėl tai aktualu Lietuvos darbdaviams

Europos Sąjungoje beveik nepastebėtos įvyko svarbios „įkurtuvės“ – buvo įsteigta nauja institucija,...

Verslo aplinka
2019.09.14
Eksportas Baltijos šalyse labiausiai augo Lietuvoje

Eksportas Baltijos šalyse per septynis šių metų mėnesius labiausiai augo Lietuvoje, skelbia Eurostatas.

Verslo aplinka
2019.09.13
Lietuviai nuo spalio į Sankt Peterburgą galės vykti su nemokama viza 8

Lietuva yra tarp 53 valstybių, kurių piliečiai nuo spalio į Sankt Peterburgą bei Leningrado sritį Rusijoje...

Paslaugos
2019.09.13
Policija tyrimo dėl J. Noreikos lentos nepradės – perdavė informaciją paveldosaugininkams

Policija nusprendė nepradėti tyrimo dėl Jono Noreikos šalininkų pakabintos atminimo lentos ant Vrublevskių...

Verslo aplinka
2019.09.13
Valstybės valdomų įmonių įvaizdžio gerinimo receptas – daugiau viešumo ir atskaitomybės Verslo tribūna 6

Vadovavimas valstybės valdomoms įmonėms (VVĮ) savo atsakomybe dažnai lenkia darbą privačiame sektoriuje,...

Verslo aplinka
2019.09.13
Ar Lietuva taps ateities visuomenės pavyzdžiu? Verslo tribūna 6

Socialinių mokslų kolegijos (SMK) vadovė Gabija Skučaitė šiandien dirba prie projektų, iš esmės keičiančių...

Verslo aplinka
2019.09.13
Krizių akivaizdoje ne futbolas svarbiausia 15

Prezidentas Gitanas Nausėda, rūbinėje guosdamas Lietuvos futbolininkus dėl pralaimėjimo Portugalijos...

Verslo aplinka
2019.09.13
VŽ interviu su G. Nausėda: apie viešuosius pirkimus, nestabilumą Seime, ekonomikos būklę Premium 10

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad jei viešieji pirkimai taptų efektyvūs ir nekorumpuoti, būtų...

Verslo aplinka
2019.09.13
Aidint prekybos šūviams, pasaulio ekonomikos ramstis – besivystančios rinkos Premium

Kol dvi didžiausios pasaulio ekonomikos svaidosi prekybos karo šūviais, pasaulio ekonomikos ramsčiu tampa...

Verslo aplinka
2019.09.13
Darbo inspektoriams siūloma leisti slaptus pirkimus

Seimas spręs, ar nuo kitų metų gegužės leisti darbo inspektoriams atlikti kontrolinius pirkimus.

Verslo aplinka
2019.09.12
Europos Parlamento pirmininkas sukritikavo britų derybas dėl „Brexit“

Davidas Sassolis, Europos Parlamento (EP) pirmininkas, sukritikavo britus dėl nesugebėjimo pateikti jokių...

Verslo aplinka
2019.09.12
D. Trumpas kinams demonstruoja gerą valią

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, trečiadienį atidėjo savo suplanuotų muitų didinimą Kinijos prekėms. Nors...

Verslo aplinka
2019.09.12
Savivaldybių biudžetus 16 mln. Eur suma papildė tik penktadalis SVĮ 

Šiemet dividendus ir pelno įmokas iš savo valdomų įmonių gavo mažiau nei pusė Lietuvos savivaldybių, o...

Finansai
2019.09.12
„Achema“ ES teisme pralaimėjo ginčą dėl valstybės pagalbos SGD terminalui

Europos Sąjungos teismas ketvirtadienį atmetė koncerno „Achemos grupė“ valdomos Jonavos trąšų gamintojos...

Pramonė
2019.09.12
ECB kerpa ir ekonomikos prognozes 1

Palūkanas už indėlius nukirpęs ir kiekybinį euro zonos ekonomikos skatinimą atnaujinęs Europos centrinis...

Rinkos
2019.09.12
Vengrija planuoja atnaujinti diplomatinius santykius su Sirija

Vengrija ketina atnaujinti diplomatinius santykius su Sirija – šis žingsnis supykdys įtakingas Europos...

Verslo aplinka
2019.09.12
Širvintų rajono savivaldybei gresia tiesioginis valdymas

Širvintų rajono savivaldybei gresia tiesioginis valdymas – šį klausimą artimiausiu metu turės spręsti Vidaus...

Verslo aplinka
2019.09.12
G. Nausėda: siūlysiu stiprinti Viešųjų pirkimų tarnybą 17

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad būtina stiprinti Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijas ir didinti...

Verslo aplinka
2019.09.12
Vokietija tempia euro zonos pramonę žemyn 4

Liepą pramonės gamybos apimtis euro zonoje mažėjo 0,4% per mėnesį ir 2%, palyginti su tuo pačiu mėnesiu...

Rinkos
2019.09.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau