A. Duda: Lenkija laukia, kol Lietuva įteisins pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis

Publikuota: 2019-02-21
Atnaujinta 2019-02-21 22:11

Lenkija laukia, kol Lietuvos parlamentas įstatymu įteisins Lietuvos piliečių pavardžių ir gatvių pavadinimų rašymą lenkiškais rašmenimis, sako kaimyninės šalies prezidentas Andrzejus Duda.

„Matome labai didelį Lietuvos ir Lenkijos suartėjimą, tikimės, kad jis suteiks ir galimybes Lietuvoje gyvenančiai lenkų tautinei mažumai“, – ketvirtadienį per bendrą Lietuvos ir Lenkijos prezidentų spaudos konferenciją sakė p. Duda.

„Turiu vilties, kad lenkų tautinių mažumų pavardes ir gatvių pavadinimus Lietuvoje bus leidžiami rašyti originalo kalba“, – teigė jis.

Lenkijos prezidentas tvirtino žinąs, kad Lietuvos parlamente svarstomi trys su tuo susiję įstatymų projektai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Mums liko ramiai palaukti, kol sprendimas bus priimtas“, – žurnalistams sakė p. Duda.

Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos Lietuvoje vyksta jau dešimtmečius. Vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Varšuvoje lankosi su valstybiniu vizitu. Tai paskutinis valstybinis vizitas jai baigiant kadenciją.

Kalbėdama apie lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje p. Grybauskaitė tvirtino, kad pagrindinis klausimas yra ne pavardžių rašyba, o žemės nuosavybės atkūrimas Vilniaus krašte. 

Ji sakė, kad dėl to, jog Vilniaus krašte nėra laisvos žemės, nuosavybės teisės neatkuriamos ne tik lenkų tautybės, bet visiems Lietuvos piliečiams.

„Visus žmones traktuojame vienodai“, – sakė prezidentė.

Ir Lietuvos, ir Lenkijos vadovai per spaudos konferenciją akcentavo labai gerus valstybių santykius. Prezidentai tvirtino, kad jų pozicijos daugeliu klausimų sutampa, pabrėžta, kad šalys bendradarbiauja visose srityse: ekonomikos, energetikos, karinėje ir kt.

Ponas Duda pasidžiaugė, kad Lietuvoje veikia Lenkijos valstybinė įmonė „Orlen“.

„Žinau apie Lietuvos valdžios palaikymą“, – sakė jis.

Ponia Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lenkija tapo trečia Lietuvos prekybos partnerė.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai pabrėžė esantys prieš Vokietijos ir Rusijos vykdomą projektą „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje.

„Abi pusės mato, kad tai politinis, o ne ekonominis projektas, kuris neša žalą ir gilina priklausomybę nuo Rusijos veiksmų“, – per spaudos konferenciją sakė p. Grybauskaitė.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai žada aktyviau bendradarbiauti gynybos srityje

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai ketvirtadienį Varšuvoje sutarė derinti šalių pozicijas saugumo ir gynybos klausimais, stiprinti karinį bendradarbiavimą.

Paskutinio p. Grybauskaitės kadencijos metu valstybinio vizito į Varšuvą akcentu tapo saugumo ir gynybos klausimai.

Prezidentai paskelbė tam skirtą bendrą deklaraciją, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pasirašė du susitarimus dėl keitimosi oro stebėjimo radarų duomenimis ir dėl Lietuvos ir Lenkijos brigadų afiliacijos (priskyrimo vienam štabui).

„Mūsų karinis bendradarbiavimas pasiekė kaip niekada aukštą lyg“, – ketvirtadienį Varšuvoje žurnalistams sakė Lietuvos vadovė.

Dėmesys Suvalkų koridoriui

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai pareiškė kartu sieksiantys stiprinti šalių ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą, ypač įtvirtinant ryšius tarp šių pajėgų palei Suvalkų koridorių.

Pabrėžiama, kad būtina užtikrinti tinkamą planavimą dėl Suvalkų koridoriaus gynybos, nuolat čia rengti pratybas.

Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, jis iš Vakarų ribojasi su Rusijos Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.

Prezidentai pareiškė dirbsiantys kartu, kad būtų pasiektas nepertraukiamas JAV karinių pajėgų buvimas Europoje, įskaitant „tvirtą ilgalaikį JAV pajėgų įsipareigojimą būti regione“.

Per bendrą spaudos konferenciją p. Grybauskaitė teigė, kad JAV karių, jų ginkluotės buvimas Lenkijoje yra svarbus abiems valstybėms. Ji pabrėžė, kad norima kuo ilgesnio ir kuo pastovesnio to buvimo.

Ponas Duda savo ruožtu tvirtino, kad šiuo metu Lenkijoje yra 4.500 JAV karių.

„Visada stengiamės, kad amerikiečių skaičius Lenkijoje būtų kuo didesnis. Per savo vizitą JAV su prezidentu D. Trumpu kalbėjau apie tai ir tikiu, kad per artimiausius mėnesius galėsime išgirsti JAV valdžios sprendimą. Turiu vilties, kad tai reikš karių skaičiaus padidinimą“, – sakė Lenkijos prezidentas.

Jis pabrėžė, kad ir Lietuva, ir Lenkija vykdo įsipareigojimą sąjungininkams skirti 2% gynybai bendrojo vidaus produkto.

Deklaracijoje taip pat numatytas pažadas „užtikrinti Lietuvos ir Lenkijos nacionalinių oro erdvės stebėjimo ir gynybos sistemų sujungiamumą, kad tai taptų NATO oro gynybos dalimi“, žadama gerinti žvalgybinės informacijos mainus.

Akcentuojamas ir pasiryžimas didinti sąjungininkų pajėgų karinį mobilumą, supaprastinant procedūras bei išplečiant, pritaikant tarpvalstybinę infrastruktūrą kariniams tikslams, toliau teikti pagalbą Ukrainai.

Be to, deklaracija įsipareigota įsteigti Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų tarybą. Ji turėtų rinktis ne rečiau kaip kartą per metus ir siekti prezidentų deklaracijoje numatytų tikslų.

„Mūsų aktyvumą turėtų pamatyti ir sąjungininkai, ir oponentai“, – tvirtino Lenkijos vadovas.

Pasirašyti susitarimai

Susitarimus dėl keitimosi oro stebėjimo radarų duomenimis bei dėl Lietuvos ir Lenkijos brigadų afiliacijos pasirašęs krašto apsaugos ministras R. Karoblis žurnalistams sakė, kad dvišalis karinis bendradarbiavimas keliamas į aukštesnį lygį.

„Pakeliame stipriai į aukštesnį bendradarbiavimo lygį ir į integracinį lygį“, – pabrėžė jis.

Ministro teigimu, Baltijos šalys ir Lenkija yra viename gynybiniame regione, todėl sutarta, kad viena Lietuvos brigada ir viena Lenkijos brigada priskiriamos Lenkijoje esančiam NATO divizijos štabui.

„Šis mechanizmas sukurtas atsižvelgiant į dabartinę NATO situaciją, grįžtant prie to, kad turime vėl konvencinę grėsmę iš Rytų, NATO turi vėl prisitaikyti prie teritorinės gynybos ir vienas iš tų mechanizmų – vadovavimo ir kontrolės sistemos sukūrimas divizijos lygmeniu“, – teigė p. Karoblis.

Pagal susitarimą, Lietuvos „Geležinio vilko“ brigada ir Lenkijos 15-oji brigada priskiriamos tarptautiniam Šiaurės Rytų divizijos štabui Elblonge, Lenkijoje.

Ponia Grybauskaitė Varšuvoje taip pat susitiks su Seimo pirmininku Mareku Kuchcinskiu, Senato pirmininku Stanislawu Karczewskiu, premjeru Mateuszu Morawieckiu.

Penktadienį prezidentė vyks į Liubliną, kur kartu su Lenkijos ir Ukrainos vadovais aplankys ten įsikūrusį bendros trijų valstybių LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio karinės brigados LITPOLUKRBRIG štabą, paminės Liublino unijos 450 metų pasirašymo metines.

Prezidentė: Lietuva ir Lenkija – daugiau nei kaimynės

Lietuva ir Lenkija yra daugiau nei kaimynės – šalis sieja ne tik istorija bei paveldas, bet ir dabarties iššūkiai, valstybinio vizito Lenkijoje metu sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Lietuva ir Lenkija – daugiau nei kaimynės. Mus sieja ne tik geografija, bet ir didelė istorija, kultūrinis paveldas bei šių dienų iššūkiai“, – ketvirtadienio vakarą sakydama tostą iškilmingos vakarienės metu pažymėjo p. Grybauskaitė, pranešė Prezidentūra.

„Simboliška, kad šiemet minint Liublino unijos keturių šimtų penkiasdešimties metų jubiliejų čia, Varšuvoje, susitarėme stiprinti partnerystę gynybos ir saugumo srityje. Mūsų paskelbta deklaracija – tarsi istorinis tiltas, kurio pradžioje matome uniją, išsaugojusią dvi suverenias valstybes ir padėjusią atremti grėsmę iš Rytų“, – teigė šalies vadovė.

Pasak prezidentės, Lietuva ir Lenkija kurdamos bendrą ateitį Europos ir transatlantinėje bendrijoje drauge prisideda prie viso žemyno saugumo ir klestėjimo.

Ketvirtadienį pradėtas vizitas Lenkijoje yra paskutinis kadenciją baigiančios p. Grybauskaitės valstybinis užsienio vizitas.

Ketvirtadienį Lietuvos ir Lenkijos prezidentai apsikeitė aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais. Lenkijos vadovui įteiktas Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine, Lietuvos prezidentei skirtas Baltojo erelio ordinas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

O. Scholzas: neturėtų būti ribojamas susisiekimas tarp dviejų Rusijos teritorijos dalių

Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, ketvirtadienio vakarą paragino deeskaluoti situaciją, kilusią dėl...

„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
10:10
Ketvirtadienį nustatyta 412 naujų COVID-19 atvejų 5

Per praėjusią parą nustatyta 412 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, rodo penktadienį paskelbti...

S. Skvernelis: dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui Lietuva išsišoko 6

Lietuva interpretavo Europos Sąjungos (ES) sankcijų vykdymą ir išsišoko iš Bendrijos politikos, teigia...

Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
09:09
Putinas „pasistengė“ NATO labui 1

Pasibaigus istoriniu tapusiam NATO viršūnių susitikimui Madride, Lietuva kiek atsikvėpė – priimtas ilgai...

Nuomonės
05:50
Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
05:45
„Wargaming Vilniaus“ vadovas: nuo rudens Lietuvoje suaktyvinsime specialistų samdą Premium

Baltarusijos žaidimų milžinė „Wargaming“ per metus Lietuvoje pasamdė apie keliasdešimt darbuotojų, o nuo...

Inovacijos
05:45
Kai viešbučiai tampa daugiabučiais: savivaldybė daro, ką gali, STT to neužtenka Premium

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikus korupcijos rizikos analizę sostinės savivaldybėje ir pateikus...

R. T. Erdoganas perspėja, kad Turkija dar gali blokuoti Šiaurės šalių stojimą į NATO

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį perspėjo Švediją ir Suomiją, kad dar gali...

Verslo aplinka
2022.06.30
Lietuvai – nepalankus ES teismo sprendimas dėl migrantų 4

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė, kad Lietuvos teisės normos neteisėtų migrantų atžvilgiu...

Verslo aplinka
2022.06.30
ES ir Naujoji Zelandija pasiekė laisvosios prekybos susitarimą

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pranešė, kad Europos Sąjunga ir Naujoji Zelandija...

Verslo aplinka
2022.06.30
Įsiteisėjus nuosprendžiui Seimas turės balsuoti dėl apkaltos P. Gražuliui

Apeliaciniam teismui patvirtinus Seimo nario Petro Gražulio kaltę parlamentas turės balsuoti dėl apkaltos jam...

Verslo aplinka
2022.06.30
JAV prezidentas: remsime Ukrainą tiek ilgai, kiek reikės

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės rems Ukrainą...

Verslo aplinka
2022.06.30
J. Bidenas: JAV turėtų parduoti naikintuvų F-16 Turkijai 1

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turėtų parduoti karo lėktuvų F-16...

Verslo aplinka
2022.06.30
Seimas patvirtino sveikatos reformą: norima, kad daugiau paslaugų būtų teikiama prie namų

Seimas ketvirtadienį patvirtino sveikatos priežiūros sistemos reformą: ją įgyvendinus tikimasi teikti daugiau...

Verslo aplinka
2022.06.30
O. Scholzas: V. Putino teiginiai apie NATO imperines ambicijas – absurdiški

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį atmetė absurdiškus Rusijos prezidento Vladimiro Putino...

Verslo aplinka
2022.06.30
Izraelyje per mažiau nei ketverius metus vyks penkti parlamento rinkimai

Izraelio įstatymų leidėjai ketvirtadienį nubalsavo, kad Knesetas būtų paleistas, tokiu būdu atverdami kelią...

Verslo aplinka
2022.06.30
Pekinas lieja kritiką NATO: Kinijos grėsmės pūtimas yra beprasmiškas

Pekinas ketvirtadienį piktai sukritikavo NATO dėl „visiškai beprasmiškos“ nuostatos – pirmą kartą įtrauktos į...

Verslo aplinka
2022.06.30
K. Gečas. Dvi realybės: spąstai, į kuriuos nuolat papuola politikai ir verslo vadovai

Stebiu su tranzito į Kaliningrado sritį ribojimu susijusią komunikaciją ir darausi išvadą: eilinį kartą...

Nuomonės
2022.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku