Ideali savivaldybė: Vilniaus atvirumas, Kauno ambicijos, Klaipėdos uostas

Publikuota: 2019-02-18
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Objektyvūs ekonominiai rodikliai rodo, kad trijuose didžiuosiuose šalies miestuose gyvenimas per pastarąją savivaldybių valdžios kadenciją gerėjo. Tačiau Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos merams medalių už tai nereikėtų skubėti kabinti.

Kadencijai sutapus su ekonomikos ciklo augimu, miestų vadovams tereikėjo nekaišioti pagalių į vis sparčiau besisukančius verslo ratus, nugriauti vieną kitą biurokratinę užtvarą ir mandagiai pasitikti atvykstančius investuotojus, kuriuos į visus tris miestus būriais vedė „Investuok Lietuvoje“ specialistai.

Per ketverius metus įvykusius pokyčius geriausiai atspindi savivaldybių biudžetų pajamos. Palyginti su 2015 m., Klaipėdoje pernai jos buvo didesnės trečdaliu, Kaune – 23%, Vilniuje – net 65%. Šių miestų savivaldybių skolos lygis per ketverius metus taip pat gerokai sumažėjo.

„Toks jausmas, kad jie pradėjo suprasti, kas yra biudžetas ir kad negalima priimti neatsakingų sprendimų“, – pokyčius Vilniaus savivaldybėje VŽ komentuoja Rūta Skyrienė, vykdomoji „Investuotojų forumo“ direktorė.

Verslas sostinę giria ir už didesnį atvirumą, skaidrumą, pagerėjusias elektronines paslaugas. Savivaldybė atvėrė ir gausybę savo duomenų, kuriais gali naudotis paslaugas kuriantis verslas.

Kita vertus, pažymima, kad Vilniuje kai kuriose srityse vis dar sudėtinga prasibrauti per biurokratinius brūzgynus. Anksčiau buvo labai blogai, šiandien – vidutiniškai, sako Sigitas Besagirskas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas.

Tiesa, sostinės merui Remigijui Šimašiui vis tenka išgirsti kritikos dėl ambicijų trūkumo. Esą sutvarkyti miesto finansai – puiku, bet miestui vadovaujantis politikas turėtų generuoti daugiau plačių idėjų.

Tačiau reikia pripažinti, kad grandiozinėmis idėjomis per kadenciją nesišvaistė ir Kauno bei Klaipėdos vadovai. Bet šiedu miestai visuomet turi nebūtinai garsiai deklaruojamą idėją aplenkti Vilnių. Ir kai kuriais aspektais tai padaryti pavyko, pavyzdžiui, Kaunas sparčiau augino tiesioginių užsienio investicijų srautą, o Klaipėda gali džiaugtis mažiausiu skolos lygiu, aukščiausia vieta Laisvosios rinkos instituto savivaldybių indekse ir sostinei ant kulnų jau minančiu vidutiniu darbo užmokesčiu.

Deja, vis dar niekaip neužsitraukianti Kauno ir Klaipėdos žaizda – gyventojų skaičiaus mažėjimas. Nors Kauno savivaldybė bando žongliruoti skaičiais ir, į skaičiavimus įtraukdama priemiesčius, įrodinėja, kad miestiečių skaičius pernai pirmąkart per 23 metus padidėjo, oficialiosios statistikos diagnozė negailestinga: kraujavimas tęsiasi, Kaunas 2018 m. neteko 1.600 gyventojų.

Žinoma, Kauno atsigavimo nepaneigsi, kita vertus, galima kelti klausimą: ar tikrai laikinoji sostinė taip smarkiai kyla aukštyn, ar tiesiog kylama nuo žemiausio laiptelio?

Andriaus Kupčinsko laikų plakatai „Ir Kaune gyventi galima“, švelniai tariant, neįkvėpė tikėjimo miesto sėkme. Tad Visvaldui Matijošaičiui pakako pažadinti ilgai snaudusias Kauno ambicijas, kuriomis laikinoji sostinė visuomet pasižymėjo, ir pusė darbo buvo padaryta. „Kaunas tvarkosi“, – irgi ne stebuklas. Bet kai tiek metų nesitvarkei, tai jau šis tas.

„Kaunas, turėdamas tokį didelį žmogiškąjį potencialą, nemažai universitetų, patogią geografinę situaciją, oro uostą ir t. t., vis tiek ilgai buvo, nepabijokim to žodžio, regiono gėda“, – VŽ sako Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.

O Klaipėda viltis sieja su Mėlynojo proveržio strategija, kuri buvo patvirtinta mero Vytauto Grubliausko kadencijos metu. Joje numatytas tikslas, kad iki 2030-ųjų uostamiestis turės 40.000 gyventojų daugiau nei šiandien.

Pagrindą tam turėtų padėti paslaugų sektoriaus plėtra, nors visi puikiai supranta, kad Klaipėdą į priekį pirmiausia tempia ir temps uostas. Juolab kad valstybiniu lygmeniu planuojama didelė jo plėtra, kuri miestui atneštų papildomą postūmį.

Idealiame pasaulyje ideali savivaldybė ir susidėtų iš Vilniaus atvirumo, Kauno ambicingumo ir Klaipėdos uosto. Realybėje reikia konstatuoti, kad miestų raida ir identitetas formuojasi nepriklausomai nuo vadovaujančių politikų. Daugiausia, ką šie gali padaryti, tai netrukdyti ir šiek tiek padėti.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Indulgencija dirbti neefektyviai

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) ir toliau stokoja ambicijų – tai atspindi ir pelningumo, ir nuosavo kapitalo...

Verslui patraukliausia estiška mokesčių sistema, Lietuva – 4-a pasaulyje  Premium 1

Jau šeštus metus pasaulyje patraukliausia verslui pripažįstama Estijos mokesčių sistema. Jai įkandin seka...

Finansai
05:45
Balsavusių rinkėjų apklausa: Lenkijoje rinkimus užtikrintai laimėjo valdantieji 4

Parlamento rinkimus Lenkijoje, pagal balsavusių rinkėjų apklausą, laimėjo valdančioji konservatyvi „Teisės ir...

Verslo aplinka
2019.10.13
Švietimo ministerija kuria mokiniams ir mokytojams skirtą „Patyčių dėžutę“

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) inicijuoja naują priemonę kovai su patyčiomis mokyklose –...

Verslo aplinka
2019.10.13
Lukiškių memorialui numatytus 0,5 mln. Eur siūlo išleisti komunaliniams mokesčiams 3

Užsitęsus diskusijoms dėl Lukiškių aikštės memorialo sostinėje, jam šiemet numatytus 0,5 mln. Eur Kultūros...

Verslo aplinka
2019.10.13
Ligoninės pasitikrinti nuo onkologinių ligų kvies asmeniniais kvietimais 1

Siekiant sumažinti mirtingumą nuo gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio, ligoninės...

Verslo aplinka
2019.10.13
Per taifūną Hagibį Japonijoje žuvo dvi dešimtys žmonių

Japonija dislokavo dešimtis tūkstančių karių ir gelbėtojų po šeštadienį praūžusios vienos stipriausių audrų...

Verslo aplinka
2019.10.13
Vyriausybė už beveik milijoną eurų nusipirko kibernetinio saugumo kampaniją 6

Vyriausybė rugsėjį pasirašė beveik milijono eurų vertės sutartis dėl visuomenės informavimo apie kibernetinį...

Verslo aplinka
2019.10.13
Rusai pripažįsta – mažėjant pajamoms tenka riboti išlaidas net medicinai 

Dauguma Rusijos gyventojų priversti rėžti savo išlaidas, nes pastaruosius kelerius metus mažėja realios jų...

Verslo aplinka
2019.10.13
Europa neatsisako sezoninio laiko sukinėjimo praktikos  Premium 13

Artėjant po poros savaičių įvyksiančiam vasaros laiko atšaukimui aiškėja, kad dauguma Europos Sąjungos...

Verslo aplinka
2019.10.12
Lenkija: J. Kaczyńskis atėjo ilgam Premium 2

Spalio 13 d. lenkai rinks naują Seimą. Visos apklausos rodo, kad pakartotinai balsuos už dabartinę valdžią.

Verslo klasė
2019.10.12
Šaltiniai: JAV pasiekė preliminarų susitarimą su Kinija 8

JAV ir Kinija penktadienį pasiekė tarpinį susitarimą, kuris reikš paliaubas penkioliką mėnesių trunkančiame...

Verslo aplinka
2019.10.11
ES dėl Turkijos veiksmų Sirijoje svarstys sankcijų įvedimą

Europos Sąjunga (ES) kitą savaitę ketina svarstyti sankcijų įvedimą Turkijai. ES galimas sankcijas Ankarai...

Verslo aplinka
2019.10.11
Korupcija įtariamą Kauno ekonominės policijos pareigūną leista suimti 15 parų 1

Vilniaus apylinkės teismas penktadienį kyšio priėmimu įtariamam aukštam Kauno ekonominės policijos pareigūnui...

Verslo aplinka
2019.10.11
Nobelio taikos premija skirta Etiopijos premjerui

Penktadienį Norvegijos Oslo mieste paskelbtas Nobelio taikos premijos laureatas. Juo tapo Abiy Ahmedas,...

Verslo aplinka
2019.10.11
Irano tanklaivis prakiuro – naftos kaina pakilo 6

Naftos kainos šoktelėjo daugiau kaip 2% po Irano tanklaivį ištikusio incidento, kurį Teheranas vadina teroro...

Rinkos
2019.10.11
„Sodra“ kitąmet planuoja daugiau kaip 300 mln. Eur biudžeto perteklių 8

2020 m. Valstybinio socialinio draudimo fondas „Sodra“ planuoja gauti 326 mln. Eur daugiau pajamų nei turėti...

Verslo aplinka
2019.10.11
EBPO siūlys technologijų milžinių apmokestinimo planą 2

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pasiūlė mokesčių planą, kuris palies tokias...

Verslo aplinka
2019.10.10
K. Mažeika žada skaidrinti medžiokles 1

Aplinkos ministras žada skaidrinti medžioklės procesą ir jau kitąmet įvesti elektroninius medžioklės...

Laisvalaikis
2019.10.10
STT: savivaldybių valdomų įmonių silpnybės – viešieji pirkimai, interesų konfliktai ir valdymas 1

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi savivaldybių valdomų įmonių 2014-2019 m. veiklos analizę dėl...

Verslo aplinka
2019.10.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau