S. Jakeliūnas bandys inicijuoti Seimo paklausimą dėl „Revolut“ įvertinimo

Apie tokią galimą iniciatyvą trečiadienį pranešė Stasys Jakeliūnas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas.

„Svarstysiu galimybę ir konsultuosiuos su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu (NSGK) dėl to, kad visas Seimas galėtų svarstyti ir priimti paklausimą šiai vyriausybinei komisijai, užduotų jai klausimų, susijusių su „Revolut“, kad galėtume gauti visus atsakymus dėl jo patikimumo nacionalinio saugumo požiūriu“, – pranešė p. Jakeliūnas po uždaro BFK posėdžio, kuriame su įvairių institucijų atstovais bandyta analizuoti „Revolut“ atėjimo į Lietuvą aplinkybes.

Šiam britų startuoliui Lietuvos bankas (LB) pernai gruodį išdavė specializuoto banko veiklos licenciją, suderintą su Europos centriniu banku (ECB).

„Nemanau, kad čia dabar būtų kokių nors papildomų klausimų LB, nes tai jau perėjo į politinę diskusiją, todėl kyla tik reputacinių ir kitokių klausimų nacionalinio saugumo aspektu – taigi, minėtai komisijai, galų gale ir Vyriausybei“, – tvirtino p. Jakeliūnas.

Prie Vyriausybės veikiančios Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos vadovas Alminas Mačiulis pranešė, kad ši institucija „jau dukart svarstė „Revolut“ atėjimo į Lietuvą klausimus nacionalinio saugumo aspektu, bet jeigu būtų trečias toks paklausimas, jis tikriausiai būtų vėl svarstomas“.

Kita vertus, p. Mačiulis užsiminė, kad „komisija neplanavo trečią kartą svarstyti konkrečiai „Revolut“ klausimą, nes nėra jokių naujų aplinkybių“.

Ponas Jakeliūnas kol kas atsisako vertinti situaciją, kaip elgtųsi, jeigu vyriausybinė komisija ir trečią kartą priimtų sprendimą, kad „Revolut“ veikla gali būti leidžiama Lietuvoje.

Tuo metu opozicinių konservatorių atstovas Mykolas Majauskas piktinasi BFK vadovo iniciatyvomis dėl „Revolut“: „Manau, komiteto pirmininkas jau ir iki šiol kalbėdamas apie „fintech“ įmonių atėjimą į Lietuvą iš musės daro dramblį, o dabar, inicijuodamas viso Seimo kreipimąsi dėl „Revolut“ atitikimo nacionalinio saugumo reikalams, dar ir mamutą nori išpūsti. Tokia veikla neabejotinai bandoma pasėti nepasitikėjimą investuotojais ir jų pritraukimu į Lietuvą.“

Kalbėdamas apie reputacinius dalykus, susijusius su „Revolut“, p. Jakeliūnas turėjo galvoje pastaruoju metu atsiradusius įtarimus dėl šio startuolio galimų sąsajų su Rusija. „Revolut“ vadovas Nikolajus Storonskis sako, kad tokios prielaidos yra visiškai nepagrįstos.

BFK pirmininkas pranešė antradienį su premjeru Sauliumi Skverneliu aptaręs „Revolut“ problemą, bet aiškios jo pozicijos esą neišgirdęs. Viešai p. Skvernelis tvirtino, kad diskusijos dėl šio startuolio įleidimo į Lietuvą „yra jau per vėlyvos“.

Finansų ministerijos ir LB atstovai pabrėžia, kad „Revolut“ atėjimas atitinka Lietuvos institucijų strategiją šalį paversti Šiaurės Europos naujų finansinių technologijų centru.

Marius Jurgilas, LB valdybos narys, trečiadienį pakartojo, kad prieš suteikiant licenciją įmonė buvo kruopščiai patikrinta.

„Vadovaujamės ne gandais, ne pareiškimais, o faktais. Ir tie faktai yra įvertinti LB kartu su EBC ir kitomis Europos institucijoms. Vertintos rizikos ir saugumui, ir politinė, ir finansinės rizikos. Naujos informacijos turbūt ir nebuvo ieškoma šiame Seimo komiteto posėdyje, greičiau buvo bandoma pajusti, ar institucijos geba valdyti riziką, kuri yra identifikuota“, – teigė p. Jurgilas.

Anot jo, „kalbant apie priežiūros funkcijas, turime pilną arsenalą priemonių“. „Europos Sąjunga bendrai prižiūri bankų sektoriuje veikiančias įmones, panaudojant visus galimus instrumentus. Tad ir šiuo atveju bus elgiamasi lygiai taip pat“, – kalbėjo p. Jurgilas.

LB yra išdavęs daugiau kaip 110 licencijų „fintech“ srityje veikiančioms finansų įstaigoms. Pagal licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų skaičių kontinentinėje Europoje Lietuva pernai užkopė į pirmąją vietą.