Saugumo institucijos: Rusija nemažina pastangų paveikti Lietuvą

Publikuota: 2019-02-05
Atnaujinta 2019-02-05 07:32
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Rusija toliau tęsia agresyvią užsienio politiką ir karinių pajėgumų stiprinimą, kuria nuolatinį prieš Lietuvą nukreiptą propagandinį srautą, siekia paveikti Lietuvos politinius sprendimus. Tačiau šiuo metu nėra pagrįstų prielaidų teigti, kad Kremliui yra pavykę įgyti norimą įtaką. Rusijos žvalgyba dar labiau suaktyvės Lietuvoje per artėjantį gausių rinkimų ciklą.

Tokia išvada daroma antradienį Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos paviešintoje tradicinėje metinėje ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui.

Joje šįkart nemažai dėmesio skiriama ir agresyvėjančiai Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklai.

Karinės jėgos panaudojimo tikimybė – menka

„Agresyvi Rusijos užsienio politika tampa svarbiausia priemone pateisinti Rusijos valdantįjį režimą. Politinių permainų Rusijoje nėra ir jos mažai tikėtinos. 2018 m. Rusija toliau stiprino karinius pajėgumus, taip pat ir šalia Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje. Rusija stiprina gebėjimą vykdyti kovos veiksmus per 24-48 val. nuo įsakymo gavimo. Didėja karinės jėgos, kaip vieno pagrindinių Rusijos užsienio ir saugumo politikos instrumentų, reikšmė“, – teigiama dokumente.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Vis dėlto, daroma išvada, kad „didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti NATO kariniai pajėgumai labai mažina tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes“.

Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos kaimynystėje didžiausias Rusijos dėmesys ir galimybė daryti įtaką tenka Baltarusijai – dėl finansinės priklausomybės, nesprendžiamų dvišalių problemų ir neįgyvendinamų valstybinio ekonomikos sektoriaus reformų Minskas kol kas nepajėgus vykdyti visiškai savarankiškos politikos.

„Rusijos žvalgybos tarnybos taip pat bando prisitaikyti prie prieš jas nukreiptų gynybinių Vakarų šalių, tarp jų ir Lietuvos, veiksmų: naudoja verslo, turizmo ir kitą nediplomatinę priedangą, plečia geografinį operacijų spektrą, žvalgybos operacijas perkelia į Rusiją ar trečiąsias valstybes, naudojasi Rusijai palankių valstybių galimybėmis (ypač Baltarusija), manipuliuoja bendra sovietine praeitimi, ieško ideologiškai Rusijai artimų asmenų, itin aktyviai verbuoja į Rusiją ir Baltarusiją vykstančius Lietuvos ir kitų šalių piliečius“, – rašoma ataskaitoje.

Suaktyvės per rinkimų ciklą

Vienu svarbiausių elementų Rusijai įgyvendinant žvalgybos ir įtakos operacijas užsienio valstybėse tampa šioje šalyje vystomi pajėgumai kibernetinėje erdvėje.

„Rusija, siekdama menkinti Lietuvos valstybingumą, plėtoja istorijos politikos projektus: neigia Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos okupaciją ir propaguojamą teigiamą sovietų įtakos Lietuvos raidai įvaizdį. 2018 m. vienas pagrindinių Rusijos istorijos politikos taikinių buvo Lietuvos partizaninis judėjimas“, – tvirtina VSD ir AOTD.

„Rusija kuria nuolatinį prieš Lietuvą nukreiptą propagandinį srautą. Jis ypač suintensyvėja Lietuvai pradedant atsakomuosius veiksmus prieš agresyvią Rusijos užsienio politiką“, – priduriama dokumente.

Kartu padaroma išvada, kad nors „Rusija siekia paveikti Lietuvos politinius sprendimus, tačiau šiuo metu nėra pagrįstų prielaidų teigti, kad jai yra pavykę įgyti norimą įtaką“.

Saugumo struktūros prognozuoja, kad Rusijos žvalgyba suaktyvės per 2019-2020 metų rinkimų ciklą. Anot ataskaitos, Rusija taip pat gali imtis provokacijų prieš valdžios ir teisėsaugos institucijų pareigūnus, susijusius su Sausio 13-osios byla.

„Ryšius atnaujino po dešimties metų“

„Lietuvoje Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai arba jų agentai pasirenka taikinius, juos tiria, užmezga pirminius kontaktus, tačiau tolimesnį žvalgybinį darbą perkelia į kitų valstybių teritorijas“, – tvirtinama ataskaitoje.

Joje aprašomas atvejis, kai Rusijos žvalgyba su Lietuvos valstybės tarnautoju ryšius atnaujino praėjus dešimčiai metų po pirmojo kontakto, lietuviui persikėlus į neįvardijamą Vakarų šalį: „Trečiojoje valstybėje Rusijos žvalgyba jautėsi drąsiau, organizavo slaptus susitikimus su Lietuvos piliečiu, dovanojo dovanas, vaišindavo restoranuose, bandė įtraukti į žvalgybos informacijos rinkimą. Rusijos žvalgyba taip pat siekė „išvilioti“ Lietuvos pilietį atvykti į Rusiją, bandė sudominti pramogomis ir pelningais verslo kontraktais su Rusijos energetikos kompanija.“

Konkretus asmuo nėra įvardijamas.

Anot ataskaitos, Rusija Lietuvos teisėsaugoje, kariuomenėje, politikoje ar versle dirbančių Lietuvos piliečių ieško Sovietų Sąjungos karinėse pajėgose tarnavusių asmenų sąrašuose. Radus tokius žmones, juos siekiama išvilioti į Rusijos ir Baltarusijos teritoriją, tam pasirenkant įvairius pretekstus – tarnybos draugų susitikimus, karinių konfliktų minėjimus ar karines šventes, o ilgainiui bandoma įtraukti į žvalgybinę veiklą prieš Lietuvą.

Didėjanti Kinijos įtaka

VSD ir AOTD ataskaitoje taip pat skirta dėmesio Kinijos įtakos didėjimui. „Lietuvoje, kaip ir kitose NATO ir Europos Sąjungos šalyse, augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla. Siekdama gauti dominančios informacijos, Kinijos žvalgyba mėgina verbuoti Lietuvos piliečius“, – rašoma ataskaitoje.

Anot jos, Lietuvoje veikia Kinijos Valstybės saugumo ministerija ir Žvalgybos direktoratas.

Kinijos žvalgyba siekia, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės bei nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu, rašoma ataskaitoje. Kinijos žvalgybą taip pat domina Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, Lietuvos piliečiams prieinama informacija apie įvairių šalių tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija projektus, ateities planus.

„Per Lietuvos piliečius Kinijos žvalgyba gali siekti gauti neviešos ir įslaptintos ne tik Lietuvos, bet ir ES institucijų bei NATO informacijos“, – rašoma dokumente.

VSD ir AOTD teigia, kad Kinijos žvalgyba ieško jiems tinkamų taikinių – sprendimų priėmimo galią turinčių asmenų, taip pat kitų asmenų, simpatizuojančių Kinijai ir turinčių politinio poveikio svertų, siekia juos paveikti dovanomis, nemokamomis kelionėmis į Kiniją, apmoka ten organizuojamus mokymus. „Per Kinijos žvalgų apmokėtas keliones į Kiniją Lietuvos piliečiai yra verbuojami“, – rašoma grėsmių vertinime.

Lietuvos saugumo institucijos prognozuoja, kad ilgalaikėje perspektyvoje Kinijos žvalgybinė veikla Lietuvoje plėsis.

Ataskaitoje taip pat daroma išvada, kad „terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas“.

Pristatyta valstybės vadovams ir Seimui

Šiemet ataskaita ypatinga – skelbiama likus vos keliems mėnesiams iki virtinės Lietuvoje vyksiančių rinkimų.

Prieš mėnesį apsilankę apie prezidentę Dalia Grybauskaitę ir dalyvavę Valstybės gynimo tarybos posėdį už nacionalinį saugumą atsakingų struktūrų vadovai tvirtino, kad grėsmių lygis per metus reikšmingai nepakito ir nėra pagrindo teigti, kad trečiosios šalys kištųsi į politinius procesus Lietuvoje. Tačiau kartu pabrėžta, kad šiemet per rinkimus Lietuvoje galimos Rusijos inicijuojamos kibernetinės atakos, kuriomis gali būti siekiama paveikti rezultatus. Tiesa, Lietuva yra palyginti gerai pasirengusi šiam iššūkiui.

Prieš savaitę metinė grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaita buvo pristatyta uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Pasiektas susitarimas: Turkija pritars Suomijos ir Švedijos narystei NATO 1

Antradienio vakarą buvo pasiektas susitarimas tarp Turkijos ir Švedijos bei Suomijos lyderių, turėsiantis...

Verslo aplinka
2022.06.28
Vokietija: žaliosios elektros lenktynės su dujomis ir atomu Premium

Vokietijoje nėra tiek saulėtų dienų kiek Pietų Europoje, tačiau vasarą saulės elektrinės lenkia dujomis...

Pramonė
2022.06.28
M. Draghi sako išgirdęs pirmininko patikinimą, kad V. Putinas nedalyvaus G20

Italijos premjeras Mario Draghi antradienį sakė, kad Indonezijos prezidentas, Didžiajam dvidešimtukui (G20)...

Verslo aplinka
2022.06.28
Verslų gelbėjimas valstybiniam investuotojui tampa vis brangesnis

Pagalbos verslui fondo komanditorius „Valstybės investicinis kapitalas“ išplatino 25 mln. Eur obligacijų...

Rinkos
2022.06.28
Ministerijos ir teisėsaugos institucijos gavo pranešimus apie sprogmenis 2

Antradienio popietę 13 ministerijų ir Vilniuje įsikūrusių teisėsaugos institucijų elektroniniu paštu gavo...

Verslo aplinka
2022.06.28
NKSC: kibernetinės atakos tęsiasi, bet jų mastas mažesnis

Kibernetinės atakos prieš Lietuvos valstybines institucijas, verslą antradienį tęsiasi, tačiau jų mastas kiek...

Verslo aplinka
2022.06.28
Nepaprastoji padėtis Lietuvoje pratęsta iki rugsėjo vidurio

Dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje Lietuvoje nepaprastoji padėtis pratęsta iki rugsėjo vidurio.

Verslo aplinka
2022.06.28
Padaugėjus užsikrėtimų ES šalys pratęsė COVID-19 pažymėjimų naudojimą

Europos Sąjungos šalys antradienį pritarė tam, kad būtų metams pratęstas ES skaitmeninių COVID pažymėjimų...

Verslo aplinka
2022.06.28
E. Macronas susilaikė nuo Rusijos įvardijimo teroristine valstybe 1

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė nevadinsiąs Rusijos „terorizmą remiančia...

Verslo aplinka
2022.06.28
B. Johnsono siekis perrašyti „Brexit“ taisykles įveikė pirmąją kliūtį

Jungtinės Karalystės (JK) ministro pirmininko Boriso Johnsono siekis atsikratyti kai kurių su Europos Sąjunga...

Verslo aplinka
2022.06.28
Teismas vėl atmetė 240 mln. Eur vertės Lietuvos ieškinį „Veolia“

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį dar kartą atmetė daugiau nei 240 mln. Eur vertės valstybės ieškinį...

Pramonė
2022.06.28
Finansinių sukčių padaryti nuostoliai pernai augo dukart, iki 10,2 mln. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei...

Rinkos
2022.06.28
G 7 šalys susitarė didinti karo kainą Rusijai, išreiškė tvirtą paramą Ukrainai

Pasibaigus tris dienas trukusiam aukščiausiojo lygio susitikimui, G 7 šalių vadovai susitarė nustatyti...

Verslo aplinka
2022.06.28
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį sumažėjo 3 punktais

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį buvo minus 11 ir, palyginti su geguže, sumažėjo 3 procentiniais...

Verslo aplinka
2022.06.28
„Moody's“: Rusija neįvykdė užsienio skolos įsipareigojimų

Reitingų agentūra „Moody's“ patvirtino, kad Rusija pirmą kartą per šimtmetį neįvykdė užsienio skolos...

Rinkos
2022.06.28
Seimas ėmėsi siūlymo dekriminalizuoti nedidelį kiekį kanapių 5

Seimas antradienį ėmėsi siūlymo už nedidelį kiekį kanapių taikyti nebe baudžiamąją, o administracinę...

Verslo aplinka
2022.06.28
Premjerė ir Seimo pirmininkė laisvalaikiu nebebus saugomos 1

Vyriausybės ir Seimo vadovės laisvalaikiu nebebus saugomos, jeigu jų sveikatai ir gyvybei nekils grėsmių.

Verslo aplinka
2022.06.28
Pirmadienį nustatyta 616 naujų COVID-19 atvejų 5

Lietuvoje pirmadienį nustatyta 616 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nefiksuota, rodo antradienį paskelbti...

Verslo aplinka
2022.06.28
A. Bilotaitė: nepaprastosios padėties vis dar reikia Premium 5

Rusijos ir Baltarusijos keliamos grėsmės yra išlikusios ir netgi kartais gerokai suintensyvėja, be to, niekur...

Verslo aplinka
2022.06.28
Prezidento patarėjas: neabejojame, kad iš NATO susitikimo parsivešime siektą rezultatą

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako neabejojantis, kad iš antradienį Madride vykstančio...

Verslo aplinka
2022.06.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku