Saugumo institucijos: Rusija nemažina pastangų paveikti Lietuvą

Publikuota: 2019-02-05
Atnaujinta 2019-02-05 07:32
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Rusija toliau tęsia agresyvią užsienio politiką ir karinių pajėgumų stiprinimą, kuria nuolatinį prieš Lietuvą nukreiptą propagandinį srautą, siekia paveikti Lietuvos politinius sprendimus. Tačiau šiuo metu nėra pagrįstų prielaidų teigti, kad Kremliui yra pavykę įgyti norimą įtaką. Rusijos žvalgyba dar labiau suaktyvės Lietuvoje per artėjantį gausių rinkimų ciklą.

Tokia išvada daroma antradienį Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos paviešintoje tradicinėje metinėje ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui.

Joje šįkart nemažai dėmesio skiriama ir agresyvėjančiai Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklai.

Karinės jėgos panaudojimo tikimybė – menka

„Agresyvi Rusijos užsienio politika tampa svarbiausia priemone pateisinti Rusijos valdantįjį režimą. Politinių permainų Rusijoje nėra ir jos mažai tikėtinos. 2018 m. Rusija toliau stiprino karinius pajėgumus, taip pat ir šalia Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje. Rusija stiprina gebėjimą vykdyti kovos veiksmus per 24-48 val. nuo įsakymo gavimo. Didėja karinės jėgos, kaip vieno pagrindinių Rusijos užsienio ir saugumo politikos instrumentų, reikšmė“, – teigiama dokumente.

Vis dėlto, daroma išvada, kad „didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti NATO kariniai pajėgumai labai mažina tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes“.

Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos kaimynystėje didžiausias Rusijos dėmesys ir galimybė daryti įtaką tenka Baltarusijai – dėl finansinės priklausomybės, nesprendžiamų dvišalių problemų ir neįgyvendinamų valstybinio ekonomikos sektoriaus reformų Minskas kol kas nepajėgus vykdyti visiškai savarankiškos politikos.

„Rusijos žvalgybos tarnybos taip pat bando prisitaikyti prie prieš jas nukreiptų gynybinių Vakarų šalių, tarp jų ir Lietuvos, veiksmų: naudoja verslo, turizmo ir kitą nediplomatinę priedangą, plečia geografinį operacijų spektrą, žvalgybos operacijas perkelia į Rusiją ar trečiąsias valstybes, naudojasi Rusijai palankių valstybių galimybėmis (ypač Baltarusija), manipuliuoja bendra sovietine praeitimi, ieško ideologiškai Rusijai artimų asmenų, itin aktyviai verbuoja į Rusiją ir Baltarusiją vykstančius Lietuvos ir kitų šalių piliečius“, – rašoma ataskaitoje.

Suaktyvės per rinkimų ciklą

Vienu svarbiausių elementų Rusijai įgyvendinant žvalgybos ir įtakos operacijas užsienio valstybėse tampa šioje šalyje vystomi pajėgumai kibernetinėje erdvėje.

„Rusija, siekdama menkinti Lietuvos valstybingumą, plėtoja istorijos politikos projektus: neigia Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos okupaciją ir propaguojamą teigiamą sovietų įtakos Lietuvos raidai įvaizdį. 2018 m. vienas pagrindinių Rusijos istorijos politikos taikinių buvo Lietuvos partizaninis judėjimas“, – tvirtina VSD ir AOTD.

„Rusija kuria nuolatinį prieš Lietuvą nukreiptą propagandinį srautą. Jis ypač suintensyvėja Lietuvai pradedant atsakomuosius veiksmus prieš agresyvią Rusijos užsienio politiką“, – priduriama dokumente.

Kartu padaroma išvada, kad nors „Rusija siekia paveikti Lietuvos politinius sprendimus, tačiau šiuo metu nėra pagrįstų prielaidų teigti, kad jai yra pavykę įgyti norimą įtaką“.

Saugumo struktūros prognozuoja, kad Rusijos žvalgyba suaktyvės per 2019-2020 metų rinkimų ciklą. Anot ataskaitos, Rusija taip pat gali imtis provokacijų prieš valdžios ir teisėsaugos institucijų pareigūnus, susijusius su Sausio 13-osios byla.

„Ryšius atnaujino po dešimties metų“

„Lietuvoje Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai arba jų agentai pasirenka taikinius, juos tiria, užmezga pirminius kontaktus, tačiau tolimesnį žvalgybinį darbą perkelia į kitų valstybių teritorijas“, – tvirtinama ataskaitoje.

Joje aprašomas atvejis, kai Rusijos žvalgyba su Lietuvos valstybės tarnautoju ryšius atnaujino praėjus dešimčiai metų po pirmojo kontakto, lietuviui persikėlus į neįvardijamą Vakarų šalį: „Trečiojoje valstybėje Rusijos žvalgyba jautėsi drąsiau, organizavo slaptus susitikimus su Lietuvos piliečiu, dovanojo dovanas, vaišindavo restoranuose, bandė įtraukti į žvalgybos informacijos rinkimą. Rusijos žvalgyba taip pat siekė „išvilioti“ Lietuvos pilietį atvykti į Rusiją, bandė sudominti pramogomis ir pelningais verslo kontraktais su Rusijos energetikos kompanija.“

Konkretus asmuo nėra įvardijamas.

Anot ataskaitos, Rusija Lietuvos teisėsaugoje, kariuomenėje, politikoje ar versle dirbančių Lietuvos piliečių ieško Sovietų Sąjungos karinėse pajėgose tarnavusių asmenų sąrašuose. Radus tokius žmones, juos siekiama išvilioti į Rusijos ir Baltarusijos teritoriją, tam pasirenkant įvairius pretekstus – tarnybos draugų susitikimus, karinių konfliktų minėjimus ar karines šventes, o ilgainiui bandoma įtraukti į žvalgybinę veiklą prieš Lietuvą.

Didėjanti Kinijos įtaka

VSD ir AOTD ataskaitoje taip pat skirta dėmesio Kinijos įtakos didėjimui. „Lietuvoje, kaip ir kitose NATO ir Europos Sąjungos šalyse, augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla. Siekdama gauti dominančios informacijos, Kinijos žvalgyba mėgina verbuoti Lietuvos piliečius“, – rašoma ataskaitoje.

Anot jos, Lietuvoje veikia Kinijos Valstybės saugumo ministerija ir Žvalgybos direktoratas.

Kinijos žvalgyba siekia, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės bei nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu, rašoma ataskaitoje. Kinijos žvalgybą taip pat domina Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, Lietuvos piliečiams prieinama informacija apie įvairių šalių tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija projektus, ateities planus.

„Per Lietuvos piliečius Kinijos žvalgyba gali siekti gauti neviešos ir įslaptintos ne tik Lietuvos, bet ir ES institucijų bei NATO informacijos“, – rašoma dokumente.

VSD ir AOTD teigia, kad Kinijos žvalgyba ieško jiems tinkamų taikinių – sprendimų priėmimo galią turinčių asmenų, taip pat kitų asmenų, simpatizuojančių Kinijai ir turinčių politinio poveikio svertų, siekia juos paveikti dovanomis, nemokamomis kelionėmis į Kiniją, apmoka ten organizuojamus mokymus. „Per Kinijos žvalgų apmokėtas keliones į Kiniją Lietuvos piliečiai yra verbuojami“, – rašoma grėsmių vertinime.

Lietuvos saugumo institucijos prognozuoja, kad ilgalaikėje perspektyvoje Kinijos žvalgybinė veikla Lietuvoje plėsis.

Ataskaitoje taip pat daroma išvada, kad „terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas“.

Pristatyta valstybės vadovams ir Seimui

Šiemet ataskaita ypatinga – skelbiama likus vos keliems mėnesiams iki virtinės Lietuvoje vyksiančių rinkimų.

Prieš mėnesį apsilankę apie prezidentę Dalia Grybauskaitę ir dalyvavę Valstybės gynimo tarybos posėdį už nacionalinį saugumą atsakingų struktūrų vadovai tvirtino, kad grėsmių lygis per metus reikšmingai nepakito ir nėra pagrindo teigti, kad trečiosios šalys kištųsi į politinius procesus Lietuvoje. Tačiau kartu pabrėžta, kad šiemet per rinkimus Lietuvoje galimos Rusijos inicijuojamos kibernetinės atakos, kuriomis gali būti siekiama paveikti rezultatus. Tiesa, Lietuva yra palyginti gerai pasirengusi šiam iššūkiui.

Prieš savaitę metinė grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaita buvo pristatyta uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Po rinkimų egzamino – išmėginimas valdžia

Poryt rinksime naują Lietuvos prezidentą – abu kandidatai, pasak kadenciją baigiančios Dalios Grybauskaitės,...

VŽ paaiškina: kokias galias turi Lietuvos prezidentas

Anot teisės ekspertų, Lietuva galėtų būti apibūdinta kaip parlamentinė respublika su tam tikrais pusiau...

Į standartus netelpanti mokykla: „Skatiname atsisakyti „normalumo“ Verslo tribūna

Prieš daugiau kaip dešimtmetį sėkmingų verslininkų Vilniuje įkurtas savarankiškas ir verslias asmenybes...

Paslaugos
06:00
Eros pabaiga: estai sutiko sinchronizuotis su Europa Premium

Politikų derybos dėl prisijungimo prie Vakarų Europos, trukusios beveik dešimtmetį, baigsis visiems proceso...

Pramonė
05:45
Metai su BDAR: reikalavimai gerai įgyvendinti dokumentuose, ne tikrovėje Premium

Per metus, praėjusius nuo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įsigaliojimo 2018 m. gegužės 25 d.,...

Naujojo Ukrainos prezidento pasirinkimai kelia nerimą Premium

Naujasis Ukrainos prezidentas savo sprendimais jau supurtė šalies politinę padangę. Pirmiausia tik prisiekęs...

Didėja spaudimas Th. May, atideda „Brexit“ balsavimą

Theresos May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerės vyriausybė atidėjo savo planus pateikti balsavimui savo...

Verslo aplinka
2019.05.23
„Sodra“ nutraukė pensijų išnešiojimo Vilniuje ir Kaune konkursą  2

„Sodra“ ketvirtadienį nutraukė kovą skelbtą pensijų ir kitų socialinių išmokų išnešiojimo Kaune ir Vilniuje...

Paslaugos
2019.05.23
9 politikai siekė prezidento posto ne po vieną kartą

Šįkart į prezidento rinkimų antrąjį turą pateko du politikai, prieš tai niekad nedalyvavę valstybės vadovo...

Verslo aplinka
2019.05.23
Indijos premjeras pakeliui į triuškinančią pergalę parlamento rinkimuose

Narendra Modi, Indijos premjeras, ketvirtadienį užsitikrino dar vieną penkerių metų kadenciją jo partijai...

Verslo aplinka
2019.05.23
„Valstiečiai“ ragina per antrąjį prezidento rinkimų turą balsuoti už G. Nausėdą 46

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) per antrąjį prezidento rinkimų turą ragina balsuoti...

Verslo aplinka
2019.05.23
„Baltijos tyrimų“ vadovė: rinkimų lyderis akivaizdus, bet galimi ir netikėtumai Premium 6

Gitano Nausėdos šansai antrajame ture geresni nei Ingridos Šimonytės, bet tokie politiniai procesai kaip...

Verslo aplinka
2019.05.23
Kur vairuos Europą naujasis Parlamentas? 4

Šiandien prasideda balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) – paskutinės balsadėžės ES valstybėse bus...

Verslo aplinka
2019.05.23
Įdomiau nei anksčiau: Europa pradėjo rinktis atstovus į Europos Parlamentą Premium

Nors įprastai Europos Parlamento (EP) rinkimai sulaukdavo mažai visuomenės dėmesio, šiais metais visoje...

Verslo aplinka
2019.05.23
Austrijos „McDonald's“ restoranai padės pasus pametusiems JAV piliečiams 2

Nuo šiol amerikiečiai, kurie lankydamiesi Austrijoje praras pasus ar kuriems kils kitų problemų, dėl kurių...

Verslo aplinka
2019.05.22
FNTT: kovoje su pinigų plovimu Lietuva taiko naują praktiką 13

Kovodama su pinigų plovimu, Lietuva ėmė taikyti naują praktiką – ikiteisminiai tyrimai pradedami vien kilus...

Verslo aplinka
2019.05.22
Prokuratūra sustabdė Sausio 13-osios tyrimą

Prokuratūra trečiadienį patvirtino, kad prieš tris savaites sustabdė nuo pagrindinės bylos atskirtą...

Verslo aplinka
2019.05.22
Th. May atnaujintas „Brexit“ planas ir vėl sutiktas kritiškai

Jungtinės Karalystės (JK) premjerė, pristačiusi savo atnaujintą „Brexit“ planą, vėl susiduria su skeptiškomis...

Verslo aplinka
2019.05.22
Naujojo EP projekcijos rodo, kad Lietuvoje sėkmė lydės konservatorius 7

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei...

Verslo aplinka
2019.05.22
R. Vilpišauskas: kandidatai akcentuoja panašias ekonomines problemas, o detalesnių siūlymų nepateikia Premium

Abu kandidatai į prezidentus — tiek Ingrida Šimonytė, tiek Gitanas Nausėda identifikuoja beveik tokias pačias...

Verslo aplinka
2019.05.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau