Saugumo institucijos: Rusija nemažina pastangų paveikti Lietuvą

Publikuota: 2019-02-05
Atnaujinta 2019-02-05 07:32
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Rusija toliau tęsia agresyvią užsienio politiką ir karinių pajėgumų stiprinimą, kuria nuolatinį prieš Lietuvą nukreiptą propagandinį srautą, siekia paveikti Lietuvos politinius sprendimus. Tačiau šiuo metu nėra pagrįstų prielaidų teigti, kad Kremliui yra pavykę įgyti norimą įtaką. Rusijos žvalgyba dar labiau suaktyvės Lietuvoje per artėjantį gausių rinkimų ciklą.

Tokia išvada daroma antradienį Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos paviešintoje tradicinėje metinėje ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui.

Joje šįkart nemažai dėmesio skiriama ir agresyvėjančiai Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklai.

Karinės jėgos panaudojimo tikimybė – menka

„Agresyvi Rusijos užsienio politika tampa svarbiausia priemone pateisinti Rusijos valdantįjį režimą. Politinių permainų Rusijoje nėra ir jos mažai tikėtinos. 2018 m. Rusija toliau stiprino karinius pajėgumus, taip pat ir šalia Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje. Rusija stiprina gebėjimą vykdyti kovos veiksmus per 24-48 val. nuo įsakymo gavimo. Didėja karinės jėgos, kaip vieno pagrindinių Rusijos užsienio ir saugumo politikos instrumentų, reikšmė“, – teigiama dokumente.

Vis dėlto, daroma išvada, kad „didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti NATO kariniai pajėgumai labai mažina tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes“.

Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos kaimynystėje didžiausias Rusijos dėmesys ir galimybė daryti įtaką tenka Baltarusijai – dėl finansinės priklausomybės, nesprendžiamų dvišalių problemų ir neįgyvendinamų valstybinio ekonomikos sektoriaus reformų Minskas kol kas nepajėgus vykdyti visiškai savarankiškos politikos.

„Rusijos žvalgybos tarnybos taip pat bando prisitaikyti prie prieš jas nukreiptų gynybinių Vakarų šalių, tarp jų ir Lietuvos, veiksmų: naudoja verslo, turizmo ir kitą nediplomatinę priedangą, plečia geografinį operacijų spektrą, žvalgybos operacijas perkelia į Rusiją ar trečiąsias valstybes, naudojasi Rusijai palankių valstybių galimybėmis (ypač Baltarusija), manipuliuoja bendra sovietine praeitimi, ieško ideologiškai Rusijai artimų asmenų, itin aktyviai verbuoja į Rusiją ir Baltarusiją vykstančius Lietuvos ir kitų šalių piliečius“, – rašoma ataskaitoje.

Suaktyvės per rinkimų ciklą

Vienu svarbiausių elementų Rusijai įgyvendinant žvalgybos ir įtakos operacijas užsienio valstybėse tampa šioje šalyje vystomi pajėgumai kibernetinėje erdvėje.

„Rusija, siekdama menkinti Lietuvos valstybingumą, plėtoja istorijos politikos projektus: neigia Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos okupaciją ir propaguojamą teigiamą sovietų įtakos Lietuvos raidai įvaizdį. 2018 m. vienas pagrindinių Rusijos istorijos politikos taikinių buvo Lietuvos partizaninis judėjimas“, – tvirtina VSD ir AOTD.

„Rusija kuria nuolatinį prieš Lietuvą nukreiptą propagandinį srautą. Jis ypač suintensyvėja Lietuvai pradedant atsakomuosius veiksmus prieš agresyvią Rusijos užsienio politiką“, – priduriama dokumente.

Kartu padaroma išvada, kad nors „Rusija siekia paveikti Lietuvos politinius sprendimus, tačiau šiuo metu nėra pagrįstų prielaidų teigti, kad jai yra pavykę įgyti norimą įtaką“.

Saugumo struktūros prognozuoja, kad Rusijos žvalgyba suaktyvės per 2019-2020 metų rinkimų ciklą. Anot ataskaitos, Rusija taip pat gali imtis provokacijų prieš valdžios ir teisėsaugos institucijų pareigūnus, susijusius su Sausio 13-osios byla.

„Ryšius atnaujino po dešimties metų“

„Lietuvoje Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai arba jų agentai pasirenka taikinius, juos tiria, užmezga pirminius kontaktus, tačiau tolimesnį žvalgybinį darbą perkelia į kitų valstybių teritorijas“, – tvirtinama ataskaitoje.

Joje aprašomas atvejis, kai Rusijos žvalgyba su Lietuvos valstybės tarnautoju ryšius atnaujino praėjus dešimčiai metų po pirmojo kontakto, lietuviui persikėlus į neįvardijamą Vakarų šalį: „Trečiojoje valstybėje Rusijos žvalgyba jautėsi drąsiau, organizavo slaptus susitikimus su Lietuvos piliečiu, dovanojo dovanas, vaišindavo restoranuose, bandė įtraukti į žvalgybos informacijos rinkimą. Rusijos žvalgyba taip pat siekė „išvilioti“ Lietuvos pilietį atvykti į Rusiją, bandė sudominti pramogomis ir pelningais verslo kontraktais su Rusijos energetikos kompanija.“

Konkretus asmuo nėra įvardijamas.

Anot ataskaitos, Rusija Lietuvos teisėsaugoje, kariuomenėje, politikoje ar versle dirbančių Lietuvos piliečių ieško Sovietų Sąjungos karinėse pajėgose tarnavusių asmenų sąrašuose. Radus tokius žmones, juos siekiama išvilioti į Rusijos ir Baltarusijos teritoriją, tam pasirenkant įvairius pretekstus – tarnybos draugų susitikimus, karinių konfliktų minėjimus ar karines šventes, o ilgainiui bandoma įtraukti į žvalgybinę veiklą prieš Lietuvą.

Didėjanti Kinijos įtaka

VSD ir AOTD ataskaitoje taip pat skirta dėmesio Kinijos įtakos didėjimui. „Lietuvoje, kaip ir kitose NATO ir Europos Sąjungos šalyse, augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla. Siekdama gauti dominančios informacijos, Kinijos žvalgyba mėgina verbuoti Lietuvos piliečius“, – rašoma ataskaitoje.

Anot jos, Lietuvoje veikia Kinijos Valstybės saugumo ministerija ir Žvalgybos direktoratas.

Kinijos žvalgyba siekia, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės bei nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu, rašoma ataskaitoje. Kinijos žvalgybą taip pat domina Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, Lietuvos piliečiams prieinama informacija apie įvairių šalių tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija projektus, ateities planus.

„Per Lietuvos piliečius Kinijos žvalgyba gali siekti gauti neviešos ir įslaptintos ne tik Lietuvos, bet ir ES institucijų bei NATO informacijos“, – rašoma dokumente.

VSD ir AOTD teigia, kad Kinijos žvalgyba ieško jiems tinkamų taikinių – sprendimų priėmimo galią turinčių asmenų, taip pat kitų asmenų, simpatizuojančių Kinijai ir turinčių politinio poveikio svertų, siekia juos paveikti dovanomis, nemokamomis kelionėmis į Kiniją, apmoka ten organizuojamus mokymus. „Per Kinijos žvalgų apmokėtas keliones į Kiniją Lietuvos piliečiai yra verbuojami“, – rašoma grėsmių vertinime.

Lietuvos saugumo institucijos prognozuoja, kad ilgalaikėje perspektyvoje Kinijos žvalgybinė veikla Lietuvoje plėsis.

Ataskaitoje taip pat daroma išvada, kad „terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas“.

Pristatyta valstybės vadovams ir Seimui

Šiemet ataskaita ypatinga – skelbiama likus vos keliems mėnesiams iki virtinės Lietuvoje vyksiančių rinkimų.

Prieš mėnesį apsilankę apie prezidentę Dalia Grybauskaitę ir dalyvavę Valstybės gynimo tarybos posėdį už nacionalinį saugumą atsakingų struktūrų vadovai tvirtino, kad grėsmių lygis per metus reikšmingai nepakito ir nėra pagrindo teigti, kad trečiosios šalys kištųsi į politinius procesus Lietuvoje. Tačiau kartu pabrėžta, kad šiemet per rinkimus Lietuvoje galimos Rusijos inicijuojamos kibernetinės atakos, kuriomis gali būti siekiama paveikti rezultatus. Tiesa, Lietuva yra palyginti gerai pasirengusi šiam iššūkiui.

Prieš savaitę metinė grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaita buvo pristatyta uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rusijos kariai nebegalės naudotis išmaniaisiais prietaisais 6

Rusijos Dūma antradienį balsavo už draudimą šalies kariams naudotis išmaniaisiais telefonais ir socialiniais...

Technologijos
2019.02.20
V. Šapoka: reikia bendros ES pinigų plovimo prevencijos  1

Euro zonai ir Europos Sąjungai (ES) reikia bendros pinigų plovimo prevencijos sistemos, sako finansų...

Finansai
2019.02.20
Dėl „Brexit“ nesutarimų iš Th. May partijos taip pat traukiasi trys narės

Trys JK premjerės Theresos May vadovaujamos Torių partijos parlamentarės pasitraukė iš partijos ir prisijungė...

Verslo aplinka
2019.02.20
Prezidentė leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 aukšto rango teisėjus 37

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą ir vadovaudamasi...

Verslo aplinka
2019.02.20
Krentant reitingams V. Putinas ramino šalį geresnio gyvenimo pažadais 16

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, krentant jo populiarumui šalyje trečiadienį skaitė savo metinį...

Verslo aplinka
2019.02.20
VTEK: Vilniaus meras R. Šimašius supainiojo interesus 1

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pažeidė įstatymus savo feisbuko paskyroje talpinęs savivaldybės...

Verslo aplinka
2019.02.20
Rinkimai: panevėžiečių laukia dilema, kaip vertinti korupcijos skandalą

Panevėžiečių savivaldos rinkimuose kitą mėnesį laukia dilema: patikėti dar vieną kadenciją teisėsaugos...

Verslo aplinka
2019.02.20
Gigantiškame teismų korupcijos tyrime – dešimtys įtariamųjų, bus daugiau 30

Teisėsaugos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl itin stambaus masto korupcijos teismų sistemoje – dešimtys...

Verslo aplinka
2019.02.20
Kas antra savivaldybė skyrė lėšų su politikais susijusiai žiniasklaidai

Nuo 2015-ųjų savivaldybės trečdalį – 2 mln. Eur – viešinimo lėšų skyrė su politikais susijusiai...

Rinkodara
2019.02.20
VRK spausdinimo paslaugų konkursas sudomino tik „Lodvilą“ Premium

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepavyko pritraukti daugiau dalyvių į konkursą spausdintai informacijai...

Verslo aplinka
2019.02.20
Stringančių ES remiamų projektų sąraše – e.sveikata, valstybės duomenų centras  3

Lietuva iki praėjusių metų pabaigos paskirstė 4,3 mlrd. Eur (64%) Europos Sąjungos (ES) 2014-2020 metų...

Verslo aplinka
2019.02.20
Simptomai iš niekur neatsiranda 3

Nors pasaulyje daugėja ženklų, simbolizuojančių galimą nuosmukį, ekonomistai tikina, kad optimizmo prarasti...

Verslo aplinka
2019.02.20
JK Leiboristų partijos skilimas gali atnešti naujų vėjų ir „Brexit“ Premium

Jungtinės Karalystės (JK) politinę padangę sujudino septyni JK Leiboristų partijos nariai – jie pareiškė, kad...

Verslo aplinka
2019.02.20
I. Šimonytė per dieną surinko parašus dalyvavimui prezidento rinkimuose 34

Konservatorių kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė antradienį per dieną surinko reikalingą parašų kiekį...

Verslo aplinka
2019.02.19
Gripo epidemija atšaukiama keturiose savivaldybėse

Antradienį gripo epidemiją nutraukė Ignalinos, Kauno ir Ukmergės rajonų savivaldybės, nuo trečiadienio...

Verslo aplinka
2019.02.19
VRK panaikino dar trijų kandidatų į savivaldybių tarybas neliečiamybę

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį panaikino dar kelių kandidatų savivaldybių tarybų rinkimuose...

Verslo aplinka
2019.02.19
Kritikos sulaukęs M. Grigelis traukiasi iš „Kauno autobusų“ 23

Kauno miesto valdžios raginimų trauktis dėl autobusų įsigijimo iš jo sūnaus vadovaujamos įmonės sulaukęs...

Logistika
2019.02.19
Niūriausios verslo nuotaikos – Šiaulių apskrityje 3

Net dvi Šiaulių regiono savivaldybės pagal aplinkos palankumą verslui atsidūrė tarp penkių didžiausią...

Verslo aplinka
2019.02.19
Mirė mados namų „Chanel“ vyriausiasis dizaineris K. Lagerfeldas 1

Antradienį vienoje Prancūzijos ligoninių Paryžiuje mirė 85-erių mados namų „Chanel“ vyriausiasis dizaineris...

Verslo aplinka
2019.02.19
Teismas: N. Numavičius neturėtų įsižeisti dėl Marcinkevičių žodžių  2

Verslininkų Mindaugo ir Gintaro Marcinkevičių vieši teiginiai apie vienos didžiausių Lietuvoje VP grupės...

Verslo aplinka
2019.02.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau