Saugumo institucijos: Rusija nemažina pastangų paveikti Lietuvą

Publikuota: 2019-02-05
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Rusija toliau tęsia agresyvią užsienio politiką ir karinių pajėgumų stiprinimą, kuria nuolatinį prieš Lietuvą nukreiptą propagandinį srautą, siekia paveikti Lietuvos politinius sprendimus. Tačiau šiuo metu nėra pagrįstų prielaidų teigti, kad Kremliui yra pavykę įgyti norimą įtaką. Rusijos žvalgyba dar labiau suaktyvės Lietuvoje per artėjantį gausių rinkimų ciklą.

Tokia išvada daroma antradienį Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos paviešintoje tradicinėje metinėje ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui.

Joje šįkart nemažai dėmesio skiriama ir agresyvėjančiai Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklai.

Karinės jėgos panaudojimo tikimybė – menka

„Agresyvi Rusijos užsienio politika tampa svarbiausia priemone pateisinti Rusijos valdantįjį režimą. Politinių permainų Rusijoje nėra ir jos mažai tikėtinos. 2018 m. Rusija toliau stiprino karinius pajėgumus, taip pat ir šalia Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje. Rusija stiprina gebėjimą vykdyti kovos veiksmus per 24-48 val. nuo įsakymo gavimo. Didėja karinės jėgos, kaip vieno pagrindinių Rusijos užsienio ir saugumo politikos instrumentų, reikšmė“, – teigiama dokumente.

Vis dėlto, daroma išvada, kad „didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti NATO kariniai pajėgumai labai mažina tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes“.

Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos kaimynystėje didžiausias Rusijos dėmesys ir galimybė daryti įtaką tenka Baltarusijai – dėl finansinės priklausomybės, nesprendžiamų dvišalių problemų ir neįgyvendinamų valstybinio ekonomikos sektoriaus reformų Minskas kol kas nepajėgus vykdyti visiškai savarankiškos politikos.

„Rusijos žvalgybos tarnybos taip pat bando prisitaikyti prie prieš jas nukreiptų gynybinių Vakarų šalių, tarp jų ir Lietuvos, veiksmų: naudoja verslo, turizmo ir kitą nediplomatinę priedangą, plečia geografinį operacijų spektrą, žvalgybos operacijas perkelia į Rusiją ar trečiąsias valstybes, naudojasi Rusijai palankių valstybių galimybėmis (ypač Baltarusija), manipuliuoja bendra sovietine praeitimi, ieško ideologiškai Rusijai artimų asmenų, itin aktyviai verbuoja į Rusiją ir Baltarusiją vykstančius Lietuvos ir kitų šalių piliečius“, – rašoma ataskaitoje.

Suaktyvės per rinkimų ciklą

Vienu svarbiausių elementų Rusijai įgyvendinant žvalgybos ir įtakos operacijas užsienio valstybėse tampa šioje šalyje vystomi pajėgumai kibernetinėje erdvėje.

„Rusija, siekdama menkinti Lietuvos valstybingumą, plėtoja istorijos politikos projektus: neigia Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos okupaciją ir propaguojamą teigiamą sovietų įtakos Lietuvos raidai įvaizdį. 2018 m. vienas pagrindinių Rusijos istorijos politikos taikinių buvo Lietuvos partizaninis judėjimas“, – tvirtina VSD ir AOTD.

„Rusija kuria nuolatinį prieš Lietuvą nukreiptą propagandinį srautą. Jis ypač suintensyvėja Lietuvai pradedant atsakomuosius veiksmus prieš agresyvią Rusijos užsienio politiką“, – priduriama dokumente.

Kartu padaroma išvada, kad nors „Rusija siekia paveikti Lietuvos politinius sprendimus, tačiau šiuo metu nėra pagrįstų prielaidų teigti, kad jai yra pavykę įgyti norimą įtaką“.

Saugumo struktūros prognozuoja, kad Rusijos žvalgyba suaktyvės per 2019-2020 metų rinkimų ciklą. Anot ataskaitos, Rusija taip pat gali imtis provokacijų prieš valdžios ir teisėsaugos institucijų pareigūnus, susijusius su Sausio 13-osios byla.

„Ryšius atnaujino po dešimties metų“

„Lietuvoje Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai arba jų agentai pasirenka taikinius, juos tiria, užmezga pirminius kontaktus, tačiau tolimesnį žvalgybinį darbą perkelia į kitų valstybių teritorijas“, – tvirtinama ataskaitoje.

Joje aprašomas atvejis, kai Rusijos žvalgyba su Lietuvos valstybės tarnautoju ryšius atnaujino praėjus dešimčiai metų po pirmojo kontakto, lietuviui persikėlus į neįvardijamą Vakarų šalį: „Trečiojoje valstybėje Rusijos žvalgyba jautėsi drąsiau, organizavo slaptus susitikimus su Lietuvos piliečiu, dovanojo dovanas, vaišindavo restoranuose, bandė įtraukti į žvalgybos informacijos rinkimą. Rusijos žvalgyba taip pat siekė „išvilioti“ Lietuvos pilietį atvykti į Rusiją, bandė sudominti pramogomis ir pelningais verslo kontraktais su Rusijos energetikos kompanija.“

Konkretus asmuo nėra įvardijamas.

Anot ataskaitos, Rusija Lietuvos teisėsaugoje, kariuomenėje, politikoje ar versle dirbančių Lietuvos piliečių ieško Sovietų Sąjungos karinėse pajėgose tarnavusių asmenų sąrašuose. Radus tokius žmones, juos siekiama išvilioti į Rusijos ir Baltarusijos teritoriją, tam pasirenkant įvairius pretekstus – tarnybos draugų susitikimus, karinių konfliktų minėjimus ar karines šventes, o ilgainiui bandoma įtraukti į žvalgybinę veiklą prieš Lietuvą.

Didėjanti Kinijos įtaka

VSD ir AOTD ataskaitoje taip pat skirta dėmesio Kinijos įtakos didėjimui. „Lietuvoje, kaip ir kitose NATO ir Europos Sąjungos šalyse, augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla. Siekdama gauti dominančios informacijos, Kinijos žvalgyba mėgina verbuoti Lietuvos piliečius“, – rašoma ataskaitoje.

Anot jos, Lietuvoje veikia Kinijos Valstybės saugumo ministerija ir Žvalgybos direktoratas.

Kinijos žvalgyba siekia, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės bei nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu, rašoma ataskaitoje. Kinijos žvalgybą taip pat domina Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, Lietuvos piliečiams prieinama informacija apie įvairių šalių tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija projektus, ateities planus.

„Per Lietuvos piliečius Kinijos žvalgyba gali siekti gauti neviešos ir įslaptintos ne tik Lietuvos, bet ir ES institucijų bei NATO informacijos“, – rašoma dokumente.

VSD ir AOTD teigia, kad Kinijos žvalgyba ieško jiems tinkamų taikinių – sprendimų priėmimo galią turinčių asmenų, taip pat kitų asmenų, simpatizuojančių Kinijai ir turinčių politinio poveikio svertų, siekia juos paveikti dovanomis, nemokamomis kelionėmis į Kiniją, apmoka ten organizuojamus mokymus. „Per Kinijos žvalgų apmokėtas keliones į Kiniją Lietuvos piliečiai yra verbuojami“, – rašoma grėsmių vertinime.

Lietuvos saugumo institucijos prognozuoja, kad ilgalaikėje perspektyvoje Kinijos žvalgybinė veikla Lietuvoje plėsis.

Ataskaitoje taip pat daroma išvada, kad „terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas“.

Pristatyta valstybės vadovams ir Seimui

Šiemet ataskaita ypatinga – skelbiama likus vos keliems mėnesiams iki virtinės Lietuvoje vyksiančių rinkimų.

Prieš mėnesį apsilankę apie prezidentę Dalia Grybauskaitę ir dalyvavę Valstybės gynimo tarybos posėdį už nacionalinį saugumą atsakingų struktūrų vadovai tvirtino, kad grėsmių lygis per metus reikšmingai nepakito ir nėra pagrindo teigti, kad trečiosios šalys kištųsi į politinius procesus Lietuvoje. Tačiau kartu pabrėžta, kad šiemet per rinkimus Lietuvoje galimos Rusijos inicijuojamos kibernetinės atakos, kuriomis gali būti siekiama paveikti rezultatus. Tiesa, Lietuva yra palyginti gerai pasirengusi šiam iššūkiui.

Prieš savaitę metinė grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaita buvo pristatyta uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Darbo jėgos paklausa lapkritį mažėjo dešimtadaliu 

Pasak Užimtumo tarybos, paklausa paprastai mažėja baigiantis rudens darbų sezonui.

Šiaurės Korėja atliko dar vieną „ypač svarbų“ bandymą kosminių raketų komplekse 

Šiaurės Korėja atliko naują „ypač svarbų“ bandymą Sohė palydovų leidimo komplekse, šeštadienį paskelbė...

Daugiausia verslo liudijimų – kirpėjams ir kosmetologams 

Daugiausia verslo liudijimų lapkritį išduota kirpyklų, kosmetikos salonų, soliariumų veiklai, statybos...

Paslaugos
10:51
J. Narkevičius – nepopuliariausias politikas  2

Susisiekimo ministras, Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Narkevičius po...

Seimo Ekonomikos komitetas pritarė NIB paskolos garantijai

Seimo Ekonomikos komitetas penktadienį pritarė siūlymui suteikti iki 295,5 mln. Eur valstybės garantijas...

Verslo aplinka
2019.12.13
JAV naujų mokesčių Kinijai neįves

JAV sutiko palaipsniui mažinti tarifus prekėms iš Kinijos, abi šalys sutarė dėl pirmosios prekybos susitarimo...

Verslo aplinka
2019.12.13
JAV Atstovų Rūmų komitetas nubalsavo už D. Trumpo apkaltos straipsnius

JAV Atstovų Rūmų teismų komitetas penktadienį balsavimu patvirtino abu prezidento Donaldo Trumpo apkaltos...

Verslo aplinka
2019.12.13
G. Nausėda prašys svarios ES finansinės paramos įgyvendinti klimato tikslams

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė, kad sieks užsitikrinti svarią Europos...

Verslo aplinka
2019.12.13
V. Šapoka: galutinis biudžeto projekto variantas paaiškės antradienį

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Vyriausybė galutinį biudžetą, dėl kurio bus balsuojama Seime,...

Verslo aplinka
2019.12.13
V. Šapoka: didesnis bankų pelno mokestis – dėl jų išskirtinumo

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad bankų sektorius yra išskirtinis, nes jis vienintelis gali į...

Finansai
2019.12.13
B. Johnsono lošimas dėl rinkimų pasiteisino: kas toliau? Premium

Boriso Johnsono, dabartinio Jungtinės Karalystės (JK) premjero, lošimas dėl pirmalaikių rinkimų pasiteisino.

Verslo aplinka
2019.12.13
Savivaldybių vidaus sandoriai: mastas ne mažėja, o auga Premium

2011–2017 m. savivaldybės vidaus sandorių sudarė už 431,3 mln. Eur, o vien 2018 m. jų vidaus sandorių vertė...

Verslo aplinka
2019.12.13
Reikšmingas gerovės rodiklis: išlaidų maistui dalis mažėja Premium

Lietuvoje išlaidų maisto produktams dalis bendrame vartojimo krepšelyje per dešimtmetį mažėjo labiausiai,...

Prekyba
2019.12.13
Alytaus gaisro byloje – įtarimai „Ekologistikos“ vadovui ir dar vienam įmonės darbuotojui

Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė, kad byloje dėl gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje...

Verslo aplinka
2019.12.13
JAV Kongresas oficialiai pripažino armėnų genocidą

JAV Kongresas ketvirtadienį oficialiai pripažino genocidu 1915–1917 metais iki 1,5 mln. armėnų gyvybių...

Verslo aplinka
2019.12.13
Klaidžiojant chaose tikslo nematyt 1

Lietuvos piliečių, tarp jų – verslininkų, ekonomistų, apžvalgininkų – vertinimai yra tas veidrodis, į kurį...

Verslo aplinka
2019.12.13
ES, išskyrus Lenkiją, sutarė iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos

Europos Sąjungos (ES) šalių, išskyrus Lenkiją, lyderiai po intensyvių derybų Briuselyje penktadienio naktį...

Verslo aplinka
2019.12.13
Naujos technologijos mažina chirurginių operacijų komplikacijų riziką Verslo tribūna

2017 m. Londono Queen Mary universiteto atliktos mokslinės studijos duomenimis, kasmet po chirurgų peiliu dėl...

Paslaugos
2019.12.13
Technologijas kuriantiems lietuviams atvėrė kelią į Prancūzijos rinką Verslo tribūna

Dirbtinio intelekto algoritmais paremtus IT sprendimus kuriančio, Kauno mokslo ir technologijų parko...

Technologijos
2019.12.13
Atslinko dempinguotų statybos kainų šmėkla  Premium 5

Statybos bendrovės skundžiasi, kad viešasis sektorius rangovų ieško kainomis, kurios nebeegzistuoja keletą...

Statyba ir NT
2019.12.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau