NATO kovinė grupė Lietuvoje mini antrąsias metines

Dėkojo Vokietijai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke susitiko su Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen. Per susitikimus buvo kalbama apie Lietuvos ir Vokietijos karinį bendradarbiavimą bei tolesnius žingsnius regiono saugumui užtikrinti. Šalies vadovė kartu su abiejų valstybių gynybos ministrais dalyvavo NATO priešakinių pajėgų bataliono vadų pasikeitimo ceremonijoje.

Pasak prezidentės, per šį gana trumpą laiką NATO batalionas nuo politinių sprendimų tapo pilnai integruota Lietuvos gynybos dalimi.

„Šalies vadovė pabrėžė, jog šiandien NATO yra visiškai kitoks gynybinis Aljansas nei prieš 15 metų, kai į jį stojo Lietuva. Sėkmingai įgyvendinanti Velso ir Varšuvos sprendimus, parengusi regiono gynybos planus, Šiaurės Atlanto sutarties organizacija per 15 metų tapo pajėgi atremti kintančias grėsmes, atgrasyti, ginti ir užtikrinti savo teritorijos saugumą. Prezidentės teigimu, tai ir didelis Vokietijos indėlis. Prisiėmusi atsakomybę vadovauti NATO batalionui Lietuvoje, sutelkusi 10-ies Aljanso sąjungininkių karius, Vokietija demonstruoja išskirtinę lyderystę. O šios valstybės vaidmuo visos Europos saugumui tampa nepamainomas“, – rašoma prezidentės Spaudos tarnybos pranešime spaudai.

Šalies vadovė padėkojo Vokietijai, ministrei ir kiekvienam NATO kariui, kuris padeda užtikrinti Lietuvos, regiono ir viso Aljanso saugumą. Prezidentė pabrėžė, kad Lietuvą ir Vokietiją sieja kaip niekada sėkmingas bendradarbiavimas beveik visose srityse, o intensyvūs dvišaliai kariniai ryšiai jau tapo svarbia Europos saugumo architektūros dalimi.

Atgrasymo priemonė

„NATO batalionas yra viena svarbiausių atgrasymo priemonių, įrodančių Aljanso vienybę, bei pasiryžimą ginti mūsų valstybę”, — renginyje sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Pasak ministro, batalionas neabejotinai prisideda prie visuomenės palaikymo galingiausiam gynybos aljansui ir NATO buvimui Lietuvoje augimo: „Tai ir svarus Vokietijos, pagrindinės mūsų saugumo sąjungininkės Europoje, nuopelnas.“

Pasak ministro, antrosios NATO bataliono Lietuvoje metinės ir Vokietijos gynybos ministrės apsilankymas Lietuvoje – puiki dovana Lietuvai, šiais metais švenčiančiai 15 metų NATO narystės sukaktį. „Vokietija yra ir išliks svarbiausia mūsų gynybos partnerė Europoje“, – pranešime spaudai cituojamas p. Karoblis.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešime rašo, kad  Vokietijos gynybos ministrės U. von der Leyen teigimu, tarnaudami Lietuvoje Vokietijos kariai ne tik užtikrina regiono saugumą, bet ir rodo, kad NATO sąjungininkai tęsi savo įsipareigojimus. „Būsime čia tiek, kiek reikės saugumui užtikrinti”, — sakė ji. Ministrė tuo pačiu padėkojo Lietuvai už išskirtinę priimančiosios šalies paramą ir karių treniruočių sąlygas, bei patikino, kad Vokietija ir toliau prisidės savo investicijomis į karinės infrastruktūros vystymą Lietuvoje – šiam tikslui Vokietija iki 2021 m. planuoja skirti apie 110 mln. Eur.

„Nuolatinis sąjungininkų buvimas Lietuvoje ir regione – labai stiprus atgrasymo signalas potencialiems agresoriams. Kiekvienas jų įvertina, kad Lietuvos ginti stotų ne tik Lietuvos kariuomenė, bet ir čia esantys sąjungininkai. Be to, tikėtina, kad šalys, skyrusios pajėgumus į NATO priešakinių pajėgų batalioną, agresijos prieš Lietuvą atveju būtų, kaip ir mes, itin suinteresuotos skubiu NATO greitojo reagavimo pajėgų bei 5-ojo straipsnio aktyvavimu ir tai teigiamai paveiktų sprendimų priėmimą“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Tarnavo 8.000 karių

Primenama, kad nuo 2004 m. Vokietija jau dešimt kartų rotavosi NATO oro policijos misijoje ir saugojo Baltijos šalių oro erdvę. Ši valstybė padeda modernizuoti Lietuvos karines pajėgas ir karinę techniką, ėmėsi lyderystės vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui ir aktyviai sutelkė kitų sąjungininkų pajėgas. Dėl geresnio karinio sąveikavimo, kuris būtinas efektyviai krašto gynybai užtikrinti, pernai Lietuvos kariuomenės Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, į kurios sudėtį integruotas NATO batalionas, buvo priskirta Vokietijos Bundesvero divizijai.

Nuo 2017 m. sausio pradžios — per dvejus metus NATO batalione rotuodamiesi jau yra tarnavę apie 8.000 sąjungininkų karių iš 9 NATO valstybių. Šiandien batalione tarnauja Vokietijos, Nyderlandų, Čekijos, Norvegijos ir Belgijos kariai bei Islandijos ekspertas. Batalioną yra sustiprinęs Vokietijos tankų kovinis vienetas.

„Patirtis, kurią atsineša sąjungininkai, yra nepakartojama, ir mes, vykdydami savo gynybos planavimą, kaip galėdami efektyviau ją integruojame,“ — pranešime cituojamas brigados „Geležinis Vilkas“ vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius.

Dislokavęsi Lietuvoje NATO kovinės grupės kariai nuolat aktyviai treniruojasi, dalyvauja visose svarbiausiose Lietuvoje vykstančiose pratybose. KAM teigia, kad per dvejus metus NATO batalionas Lietuvoje ne tik įsikūrė, bet ir įsitvirtino. NATO bataliono kariai užmezgė puikius ryšius net tik su mūsų kariais, bet ir su vietos bendruomenėmis, mokyklomis, savivaldybėmis. Jie aktyviai dalyvauja įvairiuose kultūriniuose ir socialiniuose projektuose, mūsų šalies istorinių ir valstybių švenčių minėjimo renginiuose.

„Per misijos laikotarpį Lietuvoje tarnaujančių karių atvyko aplankyti pajėgas skiriančių šalių aukščiausi pareigūnai – karaliai, kunigaikščiai, prezidentai, parlamentų, ministerijų vadovai, kariuomenių vadai. O tai puiki žinia Lietuvos žmonėms, kad tiek skirtingų sąjungininkų susipažino su šalimi, pamatė šalį, kurią verta ginti ir pamatė žmones, kurie galbūt gins jų šalis, jei prireiks. Ir patys Lietuvos žmonės pritaria NATO kovinės grupės dislokavimui Lietuvoje — praėjusių metų pabaigoje Krašto apsaugos ministerijos užsakymu surengtos visuomenės apklausos duomenimis, 76% respondentų teigia, kad bataliono kovinė grupė padeda atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes“, – rašoma pranešime.

Primenama, kad NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje – istorinis sprendimas, kurį NATO šalių vadovai priėmė 2016 m. liepą. Nuo 2017 m. pradžios veikiančios NATO pajėgos – tai pirmiausia atsakas į Rusijos agresyvius karinius veiksmus Ukrainoje, taip pat Rusijos karinio potencialo didinimą ir karinės galios demonstravimą regione.