Į teismą keliauja V. Titovo byla dėl pasisakymų apie A. Ramanauską-Vanagą

Klaipėdos apygardos prokuratūra praneša, kad byla su kaltinamuoju aktu perduota į Klaipėdos apylinkės teismą. Kaltinimai buvusiam Klaipėdos miesto tarybos nariui pareikšti pagal 3 Baudžiamojo kodekso straipsnius: 313 straipsnio 2 dalį (mirusiojo atminimo paniekinimas), 170 straipsnio 2 dalį (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) ir 170-2 straipsnio 1 dalį (viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas).

Dalį informacijos bandė ištrinti

Pranešama, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo analizuojama ir vertinama apie 800 gigabaitų skaitmeninės informacijos, kuri buvo iš įtariamojo paimta kratos metu ir surinkta iš viešai prieinamų šaltinių. Vien buvusio Klaipėdos miesto tarybos nario pasisakymų viešojoje erdvėje analizė, kurią atliko prokuroras, sudaro 76 lapai. Atliktos ekspertizės ir analizės, gauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Ypatingojo archyvo, istorikų vertinimai. Dalis tyrimui svarbios informacijos iš p. Titovo paimtų skaitmeninių laikmenų buvo ištrinta, tačiau ją atkūrė Lietuvos Teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialistai.

Prokuratūra primena, kad sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas pernai liepos 23-iąją po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog liepos 18 dieną buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Titovas diskusijoje dėl partizanų vado Ramanausko–Vanago atminimo įamžinimo, viešai pareiškė, kad Ramanausko–Vanago iniciatyva buvo nužudyti 8.000 piliečių ir vaikų, o pats Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius, šią informaciją taip pat publikavo savo socialiniame tinkle.

Įvertinus tiriamos veikos rezonansinį pobūdį bei siekiant išvengti galimo tyrimo politizavimo bei užtikrinti maksimalų jo objektyvumą bei išsamumą, ikiteisminį tyrimą buvo pavesta atlikti ne ikiteisminio tyrimo įstaigai, o prokurorui. Ikiteisminį tyrimą atliko Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Simonas Genys.

Paveikė politinę karjerą

VŽ primena, kad pernai gruodį įtarimai p. Titovui buvo pareikšti ikiteisminio tyrimo eigoje nustačius naujas aplinkybes. Jis išplėstas taip pat tiriant ir kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ir viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvai ar jos gyventojams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar kiek anksčiau paskelbė, kad pasisakydamas apie Ramanauską-Vanagą p. Titovas sulaužė priesaiką. Nesulaukęs balsavimo dėl apkaltos jis atsistatydino iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos.

Ponas Titovas teigia, kad pasisakydamas apie Ramanauską-Vanagą rėmėsi sovietų teismo sprendimu, tačiau istorikai pabrėžia, kad tai buvo politinė sufabrikuota byla, tiriant partizanų veiklą negalima remtis vien jų budelių – KGB bylomis.

Kliudė herojų

Nepriklausomoje Lietuvoje teismas reabilitavo partizanų vadą, po mirties jam suteikti aukščiausi valstybės apdovanojimai. Seimas pernai lapkritį pripažino, kad partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo faktinis su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovas. Spalį Lietuva valstybinėmis laidotuvėmis pagerbė su sovietų okupacija kovojusio partizanų vado Ramanausko-Vanago atminimą.  Birželį buvo pranešta, kad Vilniuje, Našlaičių kapinėse Antakalnyje, archeologai rado su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus. 

Pokario metais Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Tais pačiais metais jis buvo paskirtas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu. Po kelerių slapstymosi metų Ramanauskas-Vanagas suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė. 

Partizaninis karas Baltijos šalyse prasidėjo, kai 1944 metų vasarą sovietų kariuomenė, išstūmusi nacių okupantus, antrą kartą okupavo Baltijos šalis. Tuomet iškart prasidėjo sovietų represijos, teroras, mobilizacija į sovietų kariuomenę. Ginkluota kova tęsėsi iki 1953 metų. Lietuva partizanų tikslą pasiekė ir nepriklausomą valstybę atkūrė 1990 metais.