109 dienas trukusi krizė baigta: Latvija turi naują vyriausybę

Tiesa, atkreipiamas dėmesys, kad naujoji valdančioji dauguma Latvijoje yra smarkiai fragmentuota ir politiškai netvari. Todėl neatmetama, kad šiemet arba kitąmet Latvijoje gali įvykti pirmalaikiai rinkimai.

Imsis rengti šiųmetį biudžetą

Latvijos Saeima trečiadienį balsavo dėl pasitikėjimo naujuoju ministrų kabinetu. Už balsavo 61 parlamentaras, prieš buvo 39.

Užsienio reikalų ministru naujojoje vyriausybėje išliko Edgaras Rinkevičius, finansų ministru skiriamas iki šiol Socialinės gerovės ministerijai vadovavęs Janis Reiras, gynybos – buvęs ankstesnių vyriausybių narys ir europarlamentaras Artis Pabrikas, ekonomikos – Saeimos narys Ralfas Nemiras, transporto – taip pat parlamentaras Talis Linkaitis. 14-os narių kabinete 4 postai atiteko moterims.

Naujasis premjeras iš Saeimos tribūnos patikino, kad Latvija ir toliau vykdys proeuropietišką politiką, taip pat kartu su kaimyninėmis valstybėmis Lietuva ir Estija įgyvendins strateginius projektus, tokius kaip „Rail Baltica“ ir elektros sinchronizacija su Vakarais. Prie svarbiausių savo darbų naujasis Latvijos premjeras įvardijo šalies finansinės padėties sutvarkymą ir stabilumo šioje srityje užtikrinimą.

Latvija šiuo metu gyvena su vadinamuoju laikinuoju biudžetu. Naujosios vyriausybės viena pirmųjų užduočių bus per kelis mėnesius parengti ir pateikti Saeimai 2019-ųjų biudžeto projektą.

„Nesame ir nebūsime revoliucionieriai, išlaikysime evoliucinį valstybės plėtros kursą, tardamiesi su visomis Saeimoje atstovaujamomis partijomis, įsiklausydami į argumentuotus ir konstruktyvius pasiūlymus“, – savo kalboje pastebėjo p. Karinis.

Suformavo penkios partijos

Trečiadienio rytą naujosios koalicijos ir vyriausybės atstovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir vyriausybės deklaraciją. Po Saeimos posėdžio naujai paskirti ministrai rinksis į specialų ministrų kabineto posėdyje Vyriausybės rūmuose.

Latvijos naująją koalicinę vyriausybę sudaro penkios centro dešinės partijos: Naujoji konservatorių partija (NKP), „Naujoji vienybė“, susivienijimas „Už plėtrą/Už!“, populistinė partija „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV) ir Nacionalinis aljansas „Viskas Latvijai – Tėvynei ir Laisvei“.

Koalicinės partijos vienija 66 parlamento narius iš 100. Tačiau dalis KPV LV atstovų jau pareiškė neremiančios naujojo kabineto, nes protestuoja prieš tai, kad į jį pateko „ir į Saeimą neišrinkti žmonės“.

[infogram id=“d3ef2595-776c-4dbe-9b88-916979cb6961“ prefix=“jBx“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Latvijos Seimas“]

Opozicijoje liko dar viena centristinė partija – Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, kuri iki šiol dalyvavo vyriausybėje ir netgi delegavo į ją ligšiolinį premjerą Marį Kučinskį.

Opozicine išliko ir jau ketvirtame Saeimoje didžiausia, 23 vietas turinti prorusiška partija „Santarvė“.

Ekspertai įžvelgia nestabilumą

Ponas Karinis yra jau trečias prezidento Raimondo Vėjuonio nominuotas kandidatas į premjerus nuo pernai spalio 6-ąją įvykusių parlamento rinkimų. Ankstesnių kandidatų – Janio Bordano iš NKP ir Aldžio Guobzemo iš KPV LV – bandymai suformuoti vyriausybę žlugo.

Sulig kabineto sudarymu baigėsi rekordinė, net 109 dienas trukusi politinė nežinomybė dėl valdančiosios koalicijos ir vyriausybės suformavimo. Tačiau apžvalgininkai atkreipia dėmesį į tai, kad naujoji dauguma yra labai fragmentiška – joje net penkios partijos vietoje iki šiol buvusių trijų. Be to, tarp valdančiųjų yra ir populistinė naujokė KPV LV, turinti net 16 mandatų parlamente. Todėl neatmetama, kad anksčiau ar vėliau gali būti bandoma išversti p. Karinio kabinetą, kartu išprovokuojant pirmalaikius Saeimos rinkimus.

Kaip Latvijos radijui sakė politologas Ojaras Skudra, „sudėtingas ir ilgas derybų procesas bei naujosios vyriausybės veiklos deklaracijos ir kabineto narių kandidatūrų užtrukęs derinimas įrodo, kad partijoms sunkiai sekasi suderinti savo interesus, todėl turime gana trapią  koaliciją“.

Netrukus teks rinkti prezidentą

Šiemet gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje dabartinio Saeimos laukia naujas politinis iššūkis – išrinkti valstybės prezidentą. Ponas Vėjonis, panašu, neturi daug šansų būti perrinktas, todėl Latvijoje jau prasidėjo diskusijos dėl naujo, daugumai tinkamo kandidato į prezidentus.

Praėjusią savaitę baigėsi dar viena ilgalaikė porinkiminė vyriausybinė krizė — pavyko sudaryti naują ministrų kabinetą Švedijoje, kuris, tiesa, turi tik formalios mažumos palaikymą šios šalies parlamente. Švedijos premjeru išliko socialdemokratas Stefanas Lofvenas.

Rašyti komentarą