SEB sumažino Lietuvos BVP prognozę 2019-2020 metams

Didžiausią teigiamą įtaką Lietuvos ekonomikos augimui šiemet ir toliau darys vidaus vartojimas ir investicijos, nurodoma antradienį Stokholme SEB grupės ekonomistų paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“.

„Praėję 2018 metai Lietuvai buvo dar vieni sėkmingi augimo metai, kai BVP didėjo 3,4%. Augimas būtų buvęs dar spartesnis, jeigu ne sudėtingi metai grūdų augintojams. Prognozuojame, kad šiemet ekonomika turėtų augti 2,9%, o kitąmet – 2,4%, tad tai būtų nuoseklus, o ne drastiškas lėtėjimas. Didžiausią neigiamą įtaką prognozuojamai ūkio plėtrai trumpuoju laikotarpiu sukeltų kietojo „Brexit“ scenarijaus padariniai ir spartesnis, negu tikimės, euro zonos ekonomikos lėtėjimas“, — pranešime cituojamas SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Apžvalgoje „Nordic Outlook“ SEB pablogino euro zonos plėtros 2019 metais tempo prognozę nuo 1,9 iki 1,6% ir tikisi, kad kitąmet euro zona augs 1,7%. Lėčiau šiemet turėtų augti ir tokios Baltijos šalims svarbios rinkos kaip JAV, Švedija, Lenkija ar Kinija.

SEB grupės ekonomistai teigia, kad JAV ūkio plėtra po labai sėkmingų 2018 metų, kai BVP padidėjo beveik 3%, ims palaipsniui lėtėti 2019–2020 metais. Šiemet tikimasi 2,4%, o 2020 metais 1,7% ūkio plėtros. Įtampa dėl galimų tolesnių tarptautinės prekybos suvaržymų bent laikinai nurimo. Apskritai kol kas įvesti muitų tarifai ir didesnių užsienio prekybos suvaržymų grėsmė didelės įtakos investicijoms JAV nepadarė. Gamybos pajėgumų panaudojama beveik 80%. Toks rezultatas skatina įmones investuoti.

Tikisi kiek pigesnės naftos

Rusijos ekonomika praėjusiais metais paaugo maždaug 1,6%, lėčiau negu euro zonos ar JAV ekonomika. Didžiausią teigiamą įtaką ūkio plėtrai darė didėjusi pramonės gamyba ir geresni žemės ūkio sektoriaus rezultatai. Šiemet SEB ekonomistai tikisi 1,6%. BVP augimo, kitąmet – 2%.

SEB grupė prognozuoja, kad šiemet vidutinė „Brent“ naftos kaina bus 65 USD už barelį, arba 7 USD mažesnė negu 2018 metais.

Panašu, kad praėjusių metų pabaigos sumaištis finansų rinkose ir prastėję ekonominiai rodikliai privertė centrinius bankų atstovus atsargiau galvoti apie galimą palūkanų didinimą šiemet.

Tikėtina, kad 2019 metais Federalinis rezervų bankas (FED) bazinę palūkanų normą veikiausiai didins tik vieną kartą, o Europos centrinis bankas (ECB) pakels tik palūkanų, mokamų už komercinių bankų centriniame banke laikomus indėlius, normą. SEB nesitiki, kad ECB šiemet pradės didinti bazinę palūkanų normą, nuo kurios priklauso bankų išduodamų paskolų palūkanų dydis.

[infogram id="c94fa738-3bb4-479e-9220-d4930300ed71" prefix="K4N" format="interactive" title="Copy: BVP prognozė 2018-2019"]